Propagandistai dėl Chersono rusams pateikė kitokią versiją

Pirmasis kanalas šį įvykį pavadino „karių persigrupavimu“. Televizija „Rossija 1“ pranešė, kad „specialiosios operacijos“ vadas Sergejus Surovikinas pateikė ataskaitą, tačiau reportaže jos turinys neatskleistas.

NTV laidos vedėjas informavo, kad „Chersono srityje padėtis kelia nerimą“ ir „reikalauja skubių bei sudėtingų sprendimų, kitaip tariant, manevrų, permetant Rusijos dalinius“.

Propagandisto Vladimiro Solovjovo „Telegram“ kanale buvo pasirodęs vaizdo įrašas su S. Surovikino ataskaita, tačiau iš karto po jo buvo pasidalyta bėgimo lenktynių Maskvoje sąrašu.

V. Solovjovas prisijungė prie bandančių pateisinti Rusijos pajėgų atsitraukimą ir citavo „Vieningosios Rusijos“ generalinės tarybos sekretorių Andrejų Turčaką, privačios karinės bendrovės „Vagner“ įkūrėją Jevgenijų Prigožiną bei Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą, pritarusius tokiam karinės vadovybės sprendimui.

Tuo metu, kai gynybos ministras Sergejus Šoigu davė įsakymą atsitraukti, V. Putinas dalyvavo susitikime su Federalinės medicinos ir biologijos agentūros vadove Veronika Skvorcova, o po to vyko į iškilmingą renginį ir šios agentūros darbuotojų apdovanojimų ceremoniją, kurios metu buvo pavadintas „Rusijos žemių surinkėju“.

Šaltiniai: tai kvietimas derėtis

Tuo metu leidinys „Meduza“ skelbia, kad Kremlius dabar įsitikinęs, jog karą palaikantys rusai Rusijos pajėgų pasitraukimą iš Chersono įvertins „labai neigiamai“.

„Tai problema“, – pripažino prezidento administracijai artimi „Meduza“ šaltiniai.

Tačiau kartu valdžia tikisi, jog karių gyvybių saugojimo argumentas, kurį šiuo metu akcentuoja propaganda, bus artimas daugumai rusų, ypač tiems, kuriuos palietė mobilizacija. „Kai kariauja tavo šeimos nariai, geri ar net tolimi pažįstami, karinius veiksmus tu suvoki visai kitaip“, – aiškino vienas iš jų.

Kito Kremliui artimo šaltinio teigimu, pajėgų išvedimas iš Chersono lapkričio pradžioje buvo svarstomas Saugumo taryboje – ir ne tik dėl tikrai sudėtingos padėties fronte, bet ir dėl galimybės grįžti prie derybų su Ukraina.

„[Tai] ne tik karinė būtinybė, bet ir savotiškas žingsnis, kviečiantis derėtis. Tam tikras derybinės pozicijos pokytis“, – sakė šaltinis.

Pasak „Meduza“ pašnekovo, tokios derybos įmanomos, tačiau ne „artimiausiu metu“. Be to, net jei jos įvyktų, Rusija anksčiau aneksuotą Chersoną oficialiai laikytų „Ukrainos okupuota teritorija“.

Anot dviejų Kremliui artimų „Meduza“ šaltinių, derybinė V. Putino pozicija nepasikeitė. Rusijos prezidentas tebėra įsitikinęs, kad Ukrainos valdžia bent jau Donbasą ir Krymą turėtų pripažinti rusų žemėmis.

Maksimalus tikslas būtų pasiekti, kad būtų pripažintos Rusijos teisės į visas užgrobtas teritorijas. V. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas į „Meduza“ klausimus neatsakė.