Naujausi ES piliečiai, iš 2004 m. ir 2007 m. į ES įstojusių šalių, yra tokie pat abejingi, kaip ir „senieji europiečiai“, kurie turi dešimtmečius ES rinkiminio apatiškumo patirties.
Kaip teigiama š.m. sausį ir vasarį atliktos apklausos apžvalgoje, tik 17 proc. lenkų ketina eiti balsuoti birželio 4-7 d. įvyksiančiuose EP rinkimuose.
Kiek didesnio aktyvumo tikimasi Austrijoje, kur rinkimuose žada balsuoti 21 proc. rinkėjų, Didžiojoje Britanijoje – 22 proc., Portugalijoje - 24 proc., Slovakijoje – 25 proc.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis čekų, vengrų ir ispanų teigia, kad tomis dienomis, tvarkydami savo kasdieninius reikalus, užsuks į balsavimo punktus. Tą patį žada padaryti ir mažiau nei trečdalis italų bei bulgarų (atitinkamai 30 proc. ir 31 proc.).
Remiantis „Eurobarometer“ duomenimis, daugiausiai gyventojų ES turinčioje Vokietijoje į rinkimus ateis apie 43 proc. gyventojų. Prancūzijoje ir Nyderlanduose, kur gyvena ES konstitucinei sutarčiai nepritariantys ES piliečiai, rinkimų nepraleis beveik pusė gyventojų – abejose valstybėse rinkimuose žada dalyvauti apie 47 proc. rinkėjų. Prie balsadėžių planuoja susirinkti ir apie 48 proc. kipriečių ir graikų bei 49 proc. švedų.
Tik Maltoje (56 proc.), Danijoje (56 proc.), Liuksemburge (62 proc.) ir Belgijoje (70 proc.) EP rinkimuose dalyvaus dauguma rinkimuose galinčių dalyvauti piliečių. Liuksemburge ir Belgijoje dalyvavimas rinkimuose yra privalomas.
Vienintelė išvada, kurią lemia rekordiškai didelis rinkėjų apatiškumas, yra ne ta, kad didėja euroskeptikų gretos, bet ta, kad rinkėjai mano, kad jų balsas nieko nelems. Tik 20 proc. apklaustųjų nurodė nepritarimą Europos bendrijai kaip savo atsisakymo balsuoti priežastį.
Vis dėlto apie 64 proc. apklausoje dalyvavusiųjų teigė, kad nesiruošia balsuoti, nes nelabai žino, koks yra EP narių vaidmuo, o 62 proc. sakė neisiantys balsuoti todėl, kad jų balsas nieko nepakeis.