Vis dėlto jos akyse žiba viltis, kad po daugelio metų pagaliau jai bus deramai atlyginta už patirtą skriaudą.
Į Japonijos sostinėje Tokijuje vykstantį susitikimą su užsienio žurnalistais moteris atvyksta neįgaliųjų vežimėlyje, akivaizdžiai išvarginta skrydžio iš Seulo ir keletą dienų trukusio interviu ir susitikimų maratono.
XX a. penktajame dešimtmetyje patirti penkerius metus trukusių sekso vergijos Japonijos kariuomenėje košmarai vis dar nepamiršti.
Kim Bok Dong pasirengusi dalintis savo istorija su visais, kas tik jos klausys, ir tai ji ketina daryti tol, kol dar gali judėti, rašo CNN.
„Vienintelis mano noras – prieš mirtį pasidalinti praeities prisiminimais“, - patikino ji.
Jai buvo vos 14 metų, kai japonai įžengė į kaimą Korėjoje, kuriame ji gyveno. Jai buvo pasakyta, kad ji neturi jokio kito pasirinkimo kaip tik palikti gimtuosius namus, šeimą ir prisidėti prie karo dirbant siuvėja gamykloje.
„Galimybės nevykti nebuvo“, - prisiminimais dalijosi ji.
„Jei nebūtume vykusios, būtume tapusios išdavikėmis“, - tikino ji.
Kartu su 30 kitų moterų ji buvo užrakinama kambaryje ir verčiama daryti dalykus, kurių netenka daryti nei paauglėms, nei suaugusioms moterims.
Nesuskaičiuojamas dienas, praleistas viešnamio kambariuose, prie kurių driekdavosi karių eilės, ji pavadina „poilsio stotimi“.
Dažnai viešnamiai buvo taip arti fronto linijos, kad buvo girdėti, kaip vyksta Antrojo pasaulinio karo kovos.
„Mūsų darbas buvo atgaivinti karius“, - pasakojimą tęsė garbaus amžiaus moteris.
„Šeštadieniais jie į eilę stodavosi nuo vidurdienio. Tai trukdavo iki 8 val. vakaro. Visada būdavo nusidriekusi ilga kareivių eilė. Sekmadieniais tai trukdavo nuo 8 val. ryto iki 5 val. vakaro. Ir vėl ilga eilė. Negaliu net suskaičiuoti, kiek jų būdavo“, - sunkiais prisiminimais dalijosi ji.
Ji teigia, kad kiekvienas japonų karys jos kambaryje užtrukdavo apie tris minutes.
Paprastai jie nenusiaudavo batų, paskubomis padarydavo tai, dėl ko ateidavo, ir užleisdavo vietą kitam kareiviui.
Kim Bok Dong teigimu, tai buvo nehumaniškas, varginantis, o dažnai ir daug skausmo suteikiantis košmaras.
„Kai visa tai pasibaigdavo, net negalėdavau atsistoti. Tai truko labai ilgai. Kai saulė nusileisdavo, nebevaldydavau apatinės kūno dalies. Po pirmųjų metų virtome mašinomis“, - sakė ji.
Moteris įsitikinusi, kad šis košmaras nepataisomai sužalojo jos kūną. Moters skruostais rieda ašaros, kai ji pasakoja apie taip niekada ir neišsipildžiusią svajonę turėti vaikų.
„Kai pradėjau, japonų kariai dažnai už nepaklusnumą mane mušdavo“, - tikino Kim Bok Dong.
„Neturiu žodžių, galinčių apibūdinti mano kančias. Net ir dabar. Negaliu gyventi be vaistų. Visada jaučiu skausmus“, - skaudžiais išgyvenimais dalijosi ji.
Kim Bok Dong priklauso nevyriausybinei organizacijai „Korean Council for the Women Drafted for Military Sexual Slavery by Japan“.
Šios organizacijos tikslas – gauti deramą atlyginimą už patirtą skriaudą.
Keli Japonijos ministrai pirmininkai asmeniškai atsiprašė dėl praeityje padarytos skriaudos, tačiau šios nevyriausybinės organizacijos vadovai mano, kad to nepakanka.
Tokijo teisinė atsakomybė už nusikaltimus apibrėžta dvišaliuose 1965 m. Pietų Korėjos ir Japonijos pasirašytuose dokumentuose.
Kim Bok Dong istorija panaši į kitų „guodėjų“ papasakotas istorijas.
Prie Vašingtone su oficialiu vizitu besilankiusio Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe pripuolė apsiašarojusi Lee Yong-soo, buvusi korėjiečių kilmės sekso vergė.
Moteris pareikalavo oficialaus atsiprašymo dėl Japonijos vykdytos seksualinės vergijos, į kurią buvo įtraukta 200 tūkst. „guodėjų“.
Dauguma jų buvo korėjietės ir kinės. Nors daugelis tų moterų jau mirusios, vis dar gyvenančios siekia prisiteisti kompensacijas už patirtas kančias.
Kritikai teigia, kad Shinzo Abe apie tai kalba nepakankamai garsiai. Baiminamasi, kad jo vadovaujama Japonijos vyriausybė mėgina pateisinti praeitį ir prijaučia tiems, kurie teigia, kad „guodėjos“ buvo tiesiog apmokamos prostitutės, o ne aukos.
„Japonijoje taikyta „guodėjų“ vergijos sistema gana unikali. Manau, kažkas panašaus tik mažesniu mastu vyko nacistinėje Vokietijoje. Vis dėlto japonų atvejis kur kas didesnio masto, be to, jį finansavo pati valstybė“, - patikino politologijos profesorius Koichi Nakano iš Tokijo Sophia universiteto.
Jis linkęs teigti, kad vos atėjęs į valdžią Shinizo Abe sėkmingai pašalino „guodėjų“ sąvoką iš Japonijos mokykloms skirtų vadovėlių.
Tokie sprendimai, kritikų teigimu, liudija apie Japonijos siekį atsikratyti prisiminimų apie karo nusikaltimus.
„Guodėjos“ patyrė milžiniškas traumas. Japonijos valdžia rizikuoja antrą kartą jas traumuoti, diskredituodama jų pateikiamus liudijimus ir patirtis, lyg tai būtų melagystės“, - patikino Koichi Nakano.
„Man skaudu galvoti apie „guodėjas“, patyrusias neišmatuojamą skausmą ir kančias“, - praėjusiais metais sakė jis.
Panašius dalykus Shinizo Abe kalbėjo ir balandžio 28 d. Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje.
Aršiausi kritikai linkę abejoti jo nuoširdumu, nes anksčiau jis yra teigęs, kad netiki, kad moterys buvo verčiamos dirbti kariams skirtuose viešnamiuose karo metais.
Koichi Nakano teigimu, konservatyviųjų pažiūrų politikai mano, kad su jais yra elgiamasi ne taip, kaip su kitais.
„Jis mano, kad prieš juos kitos Azijos valstybės vykdo sąmokslą, siekdamos suteršti Japonijos vardą, kad gautų iš to gauti naudos sau“, - sakė jis.
Shinizo Abe apsilankius JAV likus vos keliems mėnesiams iki 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių Kim Bok Dong siekia, kad JAV prezidentas Barackas Obama paspaustų pagrindinę savo sąjungininkę Azijoje dėti daugiau pastangų atkuriant istorinę teisybę.
Kim Bok Dong tikina išgirdusi pernelyg daug atsikalbinėjimų, trukdančių pagaliau jai atrasti ramybę.
„Absurdiška teigti, kad nėra pakankamai įrodymų. Aš esu įrodymas“, - piktinosi ji.