„Jie žudo taikius, neapsaugotus civilius gyventojus. Jie žudo iš oro ir artilerijos ugnimi juos nušluoja nuo žemės paviršiaus, tada ateina į apgyvendintą vietovę ir pradeda prievartauti ir plėšti. Jie pasiima viską, iki purvinų moteriškų apatinių drabužių“. Tai – Rusijos kariuomenės žiaurumų aprašymas, tačiau ne šiuolaikinėje Ukrainoje, o Čečėnijos Respublikoje Ičkerijoje prieš 30 metų.
Taip apie karo nusikaltimus kalbėjo Džocharas Dudajevas, pirmasis Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidentas ir sovietų armijos aviacijos generolas majoras. Žlugus Sovietų Sąjungai, Maskva nepripažino Ičkerijos nepriklausomybės ir 1994 m. pradėjo Pirmąjį Čečėnijos karą.
Po dvejų metų, 1996 m. balandžio 21 d., Dž. Dudajevas žuvo nuo Rusijos lėktuvo raketos: dėl specialiai sukurto prietaiso palydovinio telefono signalui perimti Rusijos saugumo tarnyboms pavyko nustatyti Čečėnijos lyderio buvimo vietą, kai jis kalbėjosi telefonu su tuometiniu Rusijos Valstybės Dūmos deputatu Konstantinu Borovu.