Europos Sąjungai svarstant papildomas sankcijas A. Lukašenkos režimui ir baksnojant pirštu į Rusiją dėl šios demonstruojamos paramos buvusiam sovietinio kolektyvinio ūkio vadovui, Kremlius regi galimybę dar stipresniais saitais susaistyti Baltarusiją savo orbitoje.
„Tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose vis garsiau išsakoma prielaida, kad tai, kas nutiko, negalėjo būti surežisuota vienos Baltarusijos ir kad Rusijai čia taip pat teko tam tikras vaidmuo, – sakė Oksana Antonenko, Londone veikiančios konsultacinės įmonės „Control Risks“ direktorė. – Visa tai gali mesti šešėlį atsargiai teigiamam požiūriui, kokį neseniai liudijome tiek iš Vašingtono, tiek iš Maskvos.“
Aklavietė susidarė prieš birželio 16 dieną Ženevoje planuojamą pirmąjį V. Putino ir Joe Bideno prezidentinį susitikimą, per kurį jie turėtų aptarti įtemptą situaciją dėl konflikto Ukrainoje, strateginę ginkluotę ir kibernetines atakas.
Rusija kaltina Vakarus, esą šie siekia pakenkti jos saugumui kurstydami prodemokratišką „spalvotąją“ revoliuciją Baltarusijoje, kuri plečia ES ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos įtaką, pagal analogišką neramumų Gruzijoje ir Ukrainoje scenarijų.
V. Putinas palaikė brutalias A. Lukašenkos priemones prieš protestus dėl praėjusiais metais vykusių ginčytinų prezidento rinkimų, kurios paskatino Europos Sąjungą, Jungtinę Karalystę ir Jungtines Valstijas įvesti sankcijas Baltarusijai. Rusija taip pat sutiko išduoti paskolų už 1,5 mlrd. dolerių ir pasirašė sutartis dėl naftos bei dujų tiekimo šiems metams.
Vis dėlto Kremlius mėgina pasilengvinti finansinę naštą, numatytą padėti išsilaikyti neefektyviai, daugiausia valstybės kontroliuojamai ekonomikai. Subsidijos energetikos sektoriuje, 2006 metais siekusios 19 proc. Baltarusijos bendrojo vidaus produkto (BVP), pernai sumažėjo iki mažiau nei vieno procento BVP.
Nors Rusija yra vienintelė stambiausia investuotoja Baltarusijoje ir jos didžiausia prekybos partnerė, A. Lukašenka pastaraisiais metais priešinosi Maskvos spaudimui siekti gilesnės integracijos pagal „Sąjunginės valstybės“ sutartį, baimindamasis, kad šalis gali būti perimta savo galingesnės kaimynės.
A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, gerai išmano, kaip sukiršinti ES ir Rusiją vieną prieš kitą, taip tikintis išsaugoti savo nepriklausomumą.
Tačiau jo gegužės 23 d. suorganizuota intervencija į „Ryanair“ skrydį iš Graikijos į Lietuvą įsiutino ES ir paliko jam nedaug erdvės manevruoti. Baltarusijos saugumo pajėgos ištraukė iš lėktuvo žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę, Rusijos pilietę, ir abu juos sulaikė. Jiedviem gresia iki penkiolikos metų kalėjimo dėl kaltinimų kursčius masinius neramumus.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas ketvirtadienį pareiškė, kad ES, uždraudusi Baltarusijos valstybinėms oro linijoms naudotis savo oro erdve ir paraginusi Europos vežėjus vengti skrydžių virš Baltarusijos, yra pasirengusi inicijuoti „plataus masto ir ilgalaikę sankcijų spiralę“.
Vienas iš taikinių gali būti Baltarusijos kalio karbonato (potašo) pramonė, svarbiausias užsienio valiutos šaltinis.
Baltarusija, susidūrusi su vis stiprėjančiu Vakarų spaudimu, tikisi paramos iš Rusijos, savo Rusijos kolegai Michailui Mišustinui sakė šalies premjeras Romanas Golovčenka per ketvirtadienį vykusias derybas Minske.
„A. Lukašenkos ligi šiol naudojami triukai, skirti sukiršinti Rusiją prieš kitas valstybes, dabar tampa minimaliai veiksmingi“, o tai palanku Maskvai, sako Andrejus Kortunovas, Rusijos Tarptautinių reikalų tarybos vadovas.
„Bet jis dažniau kreipsis į Rusiją prašydamas pinigų“, – sakė jis.
Sankcijos Baltarusijai „turės tam tikros įtakos“ ir Rusijai, visų pirma, dėl ryšių tarp abiejų šalių bendrovių, sakė Ryhoras Astapenia, „Chatham House“, Londone veikiančios ekspertų grupės, „Belarus Initiative“ direktorius.
V. Putinas jaučiasi įstrigęs su A. Lukašenka, nes „Kremlius neturi patikimų alternatyvų“, teigia Maskvos „Carnegie“ centro ekspertas Artiomas Šraibmanas.
„Rusija galbūt būtų suinteresuota ir norėtų matyti, kaip A. Lukašenka palaipsniui atsisako savo valdžios, – sakė A. Šraibmanas. – Bet nėra aišku, kaip ji galėtų prie to prisidėti, kad tai įvyktų.“
