aA
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos vykdomas Rytų partnerystės projektas su šešiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis, nėra ES plėtros „įrankis“.
A. Merkel
© AP/Scanpix

Kreipdamasi į Vokietijos parlamentą prieš 28 valstybių bloko viršūnių susitikimą su Rytų partnerystės šalių atstovais Latvijos sostinėje Rygoje, A. Merkel taip pat sakė, kad „dėl to neturėtume skatinti klaidingų lūkesčių, kurių vėliau negalėsime išpildyti“.

Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad Rusija nedalyvaus Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Vokietijos Elmau mieste, nes nusprendė eiti savo keliu ir turi skirtingą nei kitos šalys nuomonę dėl šiuo metu susiklosčiusios geopolitinės situacijos.

„Įvykiai Ukrainoje yra priežastis, kodėl susitiksime Elmau kaip Didysis septynetas, o ne Didysis aštuonetas“, – sakė ji kalbėdama parlamente, turėdama omenyje ateinantį mėnesį Bavarijoje vyksiančius susitikimus, kuriuose Rusija nedalyvaus.

„Šiuo metu į G7 žvelgiame kaip į sąjungą, turinčią bendras vertybes. Tai reiškia dirbti kartu dėl laisvės, demokratijos ir įstatymų viršenybės. Tai reiškia gerbti valstybių įstatymus ir valstybių nacionalinį vientisumą“, - pabrėžė A. Merkel. Kaip rašo rus.DELFI.lv, A. Merkel manymu, Rusijos sugrįžimas yra „neįsivaizduojamas“.

Kanclerė pridūrė: „Rusijos veiksmai Ukrainoje su tuo nesuderinami“.

Rytų partnerystės ambasadorius: jokie svarbūs politiniai susitarimai pasirašyti nebus

Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovas ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimo ambasadorius teigia, kad jokie itin svarbūs politiniai susitarimai per Rygoje vykstantį renginį pasirašyti nebus.

Juris Puoikanas vis dėlto pridūrė, kad susitikimas bus reikšmingas, jo metu bus įvertinta padaryta pažanga, įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės politiką.

Susitikimo Rygoje tikslas - parodyti, kad ES toliau rems Moldovą, Gruziją ir Ukrainą. ES pasirengusi plėsti glaudesnį bendradarbiavimą su visomis šešiomis Rytų partnerystės šalimis.

Užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius mano, kad itin svarbu pabrėžti, jog ši politika bus toliau tęsiama ir į ją nebus kėsinamasi jokioje trečiojoje šalyje.

Paklaustas, ar Rytų partnerystės šalys gali kada nors tikėtis prisijungti prie ES, J. Puoikanas pareiškė, kad „viskas įmanoma“, tačiau toms šalims tektų įgyvendinti daug reformų.

Susitikimą temdys konfrontacija su Rusija

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pradeda įtemptą viršūnių susitikimą su kaimyninėmis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis. Prognozuojama, kad susitikimą temdys besitęsianti konfrontacija su Rusija, išprovokuota ankstesnio to paties formato susitikimo, įvykusio prieš pusantrų metų.

Nesutarimai dėl konflikto Ukrainoje ir ES nenoras pasiūlyti šešioms Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms valstybėms konkrečias narystės Bendrijos bloke perspektyvas trukdė parengti bendro pranešimo juodraštį, kurį ketinama penktadienį paskelbti Rygoje, sakė diplomatai.

„Šios derybos nebus lengvos“, – perspėjo vienas ES diplomatas po pasitarimo Briuselyje dėl komunikato juodraščio, kuris ketvirtadienio vakarą dar bus derinamas Latvijoje per Bendrijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Pasak diplomato, viršūnių susitikimo sėkmė priklausys nuo to, kaip lyderiai „pasuks“ gana kuklias, daugiausiai technines susitarimo sąlygas – „ir kaip tai bus suprasta Maskvoje“.

ES prieš šešerius metus pradėjo Rytų partnerystės programą, siūlančią jos narėms prekybos lengvatų bei kitokios pagalbos ir turinčią paskatinti stabilios demokratijos plėtrą prie Bendrijos rytinių sienų. Tačiau Europą apėmė didžiausia politinė krizė nuo Šaltojo karo laikų dėl įvykių virtinės, kuri prasidėjo, kai Ukrainai buvo pasiūlyta pasirašyti asociacijos ir prekybos sutartį su ES per viršūnių susitikimą Vilniuje 2013 metų lapkritį.

Kremlius tą žingsnį interpretavo kaip geopolitinį gambitą, Vakarų šalims siekiant palenkti į savo pusę Kijevą, kuris po Sovietų Sąjungos subyrėjimo išsaugojo glaudžius ryšius su Maskva.

Tuomečiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui paskutinę minutę atsisakius pasirašyti tą sutartį per viršūnių susitikimą Vilniuje, į Kijevo gatves išėjo provakarietiški protestuotojai. Tie protestai peraugo į kruviną Maidano revoliuciją, kurią Rusija įvardijo fašistiniu perversmu, ir panaudojo ją kaip dingstį aneksuoti Krymą bei teikti pagalbą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ES pastangas stiprinti ryšius su rytinėmis kaimynėmis laiko senų Maskvos priešininkų mėginimu pažaboti stiprėjančią Rusiją, o Bendrija dabar mėgina sumažinti Rytų partnerystės projekto ambicijas, bet nenusigręžti nuo savo neturtingų partnerių.

Be to, ES ieško galimybių užbaigti konfliktą Ukrainoje, kuris jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir paskatino abipuses Vakarų šalių ir Rusijos sankcijas.

Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje
Latvijos premjerė pagyrė A. LukašenkąNors Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neatvyko į Rygoje rengiamą Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, Latvijos premjerė Laimduota Straujuma pagyrė Baltarusiją dėl glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga (ES).Ministrė pirmininkė taip pat teigiamai įvertino Baltarusijos bandymus išspręsti konfliktą Ukrainoje.Kaip vieną iš priežasčių, kodėl A. Lukašenka nusprendė nedalyvauti Rygos viršūnių susitikime, L. Straujuma įvardijo ES neigiamą poziciją politinių kalinių Baltarusijoje atžvilgiu. Pasak premjerės, ES lyderiai šį klausimą būtų iškėlę per susitikimą Latvijoje.„Gali būti, kad tai netinkamas laikas abejoms pusėms susitikti“, – pridūrė L. Straujuma.Baltarusijai Rygos viršūnių susitikime atstovavo užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus.
Latvijos URM vadovas: Rygos viršūnių susitikimas žymi posūkį ES ir Rytų partnerystės šalių mąstymeRytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje keičia ES ir Rytų partnerystės šalių mąstymą, pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius naujienų agentūrai BNS, komentuodamas šį susitikimą penktadienį.Ministras pažymėjo, kad Rygos susitikimas vyko kitokiomis aplinkybėmis negu ankstesni tokie renginiai.„Mes matėme pastangas, kad šio susitikimo nebūtų arba jis žlugtų. Mes ne kartą sakėme ir tikiuosi, kad Maskva gerai girdi, kad šis viršūnių susitikimas nėra prieš Rusiją. Aš nematau jokios priežasties, kad Rygos deklaracija kenktų kuriai nors Rytų partnerei ar darytų įtaką ES ir Rusijos santykiams. Iš tikrųjų, Minsko susitarimo įgyvendinimas yra svarbus veiksnys santykiuose su Rusija ir jų perspektyvoje, taip pat ES ir partnerių santykiuose“, – kalbėjo E.Rinkevičius.Rygos deklaracijoje jis išskyrė tris svarbius dalykus.Pirma, ES yra pasirengusi bendradarbiauti su Rytų partnerystės šalimis, taip pat ir ateityje, nepaisant geopolitinių sūkurių.Antra, bendradarbiauti ketinama laikantis individualesnio požiūrio negu dabar, bet išlaikant dabartinę struktūrą.Trečia, Ukrainai ir Gruzijai parodytas aiškus signalas dėl vizų liberalizavimo procedūros, nurodė E.Rinkevičius.Anot ministro, atsižvelgus į sudėtingą padėtį, skirtingas partnerių nuomones ir interesus, klampias derybas kai kuriais klausimais, bei mėginant rasti kompromisą, Rygos viršūnių susitikimas vertintinas kaip žingsnis į priekį ES ir jos rytinių kaimynių santykiuose.„Ryga skelbia politinį signalą ir parodo, kaip reikėtų toliau plėtoti bendradarbiavimą. Akivaizdu, kad šis bendradarbiavimas nebus toks pat kaip anksčiau, kai mes turėjome vieną sistemą ir stengėmės taikyti ją visiems. Šiuo požiūriu aš manau, kad Rygos viršūnių susitikimas žymi posūkį mūsų mąstyme ir mūsų partnerių mąstyme“, – pažymėjo E.Rinkevičius.Latvijai pirmininkaujant Europos Vadovų Tarybai, ketvirtadienį ir penktadienį vyko Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriam baigiantis buvo priimta bendra deklaracija, numatanti ES ir Rytų partnerystės šalių santykius artimiausiais metais.Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad požiūris į Krymo aneksiją lieka toks pat.„ES vėl patvirtina savo požiūrį, skelbtą Bendrame pareiškime balandžio 27 dieną ES ir Ukrainos vadovų susitikime, apie neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją. Susikimo dalyviai patvirtina savo požiūrius, atitinkančius JT Generalinės Asamblėjos 68/262 rezoliuciją apie Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakoma deklaracijoje.„Veiksmai prieš Ukrainą ir įvykiai Gruzijoje 2014 metais parodė, kad pagrindiniai suverenumo ir teritorinio vientisumo principai su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis negali būti savaime suprantamas dalykas XXI amžiuje Europos žemyne. ES ir toliau remia savo partnerių teritorinį vientisumą, nepriklausomybę ir suverenumą“, – pabrėžiama deklaracijoje, tik šiame tekste tiesiogiai nepaminėta, kad prie veiksmų Ukrainoje ir Gruzijoje prisidėjo būtent Rusija.
D. Tuskas: bevizio režimo Gruzijai ir Ukrainai politinės perspektyvos labai optimistiškos Politinės nuotaikos dėl vizų liberalizavimo Gruzijos ir Ukrainos piliečiams, pradedant nuo 2016 metų, yra labai optimistiškos, sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį per spaudos konferenciją po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Rygoje.Jis nurodė, kad vizų liberalizavimui reikės pritarimo iš visų 28 ES valstybių, tačiau, anot jo, „daug žadantis signalas“ yra tai, kad visi Rygos susitikime dalyvavę premjerai ir prezidentai kalbėjo apie vizų liberalizavimo proceso svarbą.„Politinė nuotaika, kai kalbama šia tema, yra atsakinga, bet labai, labai optimistiška“, – pasakė jis.Latvijos ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma pagyrė Gruziją ir Ukrainą, kad jos aktyviai stengiasi patenkinti visus kriterijus ir reikalavimus, kurių reikia norint panaikinti vizas. Jeigu Europos Komisija metų pabaigoje pareikš teigiamą nuomonę, Gruzija ir Ukraina galės džiaugtis beviziu režimu jau kitais metais, sakė ji.Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pažymėjo, kad Gruzija ir Ukraina pastaraisiais mėnesiais padarė milžinišką pažangą. Jis pasakė šiandien pateikęs Gruzijos ir Ukrainos pareigūnams sąrašą sričių, kuriose dar reikia padirbėti.„Komisija kitą savo vertinimą paskelbs apie gruodžio 15 dieną, tuomet Taryba priims sprendimą. Žiūriu labai optimistiškai į vizų režimo liberalizavimą Gruzijai ir Ukrainai“, – sakė J.-C.Junckeris.ES Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Latvija gegužės 21-22 dieną surengė Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, kuriame buvo priimta Rygos deklaracija, apibrėžianti ES ir Rytų partnerystės šalių santykius artimiausioje ateityje.
Armėnija pasirengusi kurti teisingus santykius su ESArmėnija pasirengusi kurti naujus teisinius santykius su Europos Sąjunga, bet jie neturėtų prieštarautu šios šalies narystei Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAES), pareiškė Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas.„Armėnija linkusi kartu su Es partnerėmis imtis veiksmų naujo teisinio mūsų santykių pamato formavimui taip, kad, viena vertus, jame būtų atspindėtas ankstesnių Armėnijos ir ES derybų turinys, antra vertus – būtų suderinamas su kitais integraciniais procesais, kaip, pavyzdžiui, Armėnijos įsipareigojimai dėl jos narystės EAES“, – pasakė S.Sargsianas penktadienį Rygoje, kur vyksta ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.
J. C. Junckeris V. Orbaną pavadino diktatoriumiEuropos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Rygoje, Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną pavadino diktatoriumi, praneša „EUbusiness“.ES atstovai jau kuris laikas kaltina V. Orbaną tiesmukumu.Premjeras sako, kad visi vengrai yra atviri, jie kalba tiesiai ir be užuolankų. Susitikęs viršūnių susitikime Rygoje, J. C. Junckeris pasakė: „Sveikas, diktatoriau“.Žurnalistai nenugirdo, kaip į tokį pasveikinimą sureagavo V. Orbanas.Pirmadienį Strasbūre Vengrijos premjeras tikino, kad jo šalis gali pati nuspręsti, kiek migrantų bus įleidžiama į šalį. Jis dar kartą užsiminė apie mirties bausmės grąžinimą.
F. Mogherini: Rygos susitikimas nesensacingasEuropos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje nesensacingas, bet yra svarbus Bendrijos ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių gyventojams, pareiškė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.Penktadienį Rygoje ji žurnalistams sakė, jog tai yra pirmasis naujos eros viršūnių susitikimas, vykstantis ES pasirašius asociacijos susitarimus su trimis šalimis - Ukraina, Gruzija bei Moldova, ir sustiprinus bendradarbiavimą su Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžanu, o tai naudinga ir Bendrijos, ir Rytų partnerystės šalių gyventojams.„Šiandien palaikome reguliarius darbinius santykius su rytinėmis partnerėmis. (Viršūnių susitikimas) nėra sensacingas, bet svarbus ir ES, ir Rytų partnerystės šalių gyventojams. Tai bus gera diena ES ir Rytų partnerystei“, - sakė F. Mogherini.
P. Porošenka ragina ES ir toliau demonstruoti solidarumą su UkrainaUkrainos prezidentas Petro Porošenka Latvijoje reporteriams sakė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų ir toliau demonstruoti solidarumą su Kijevu.Paspaudęs ranką Latvijos prezidentui Andriui Bėrziniui, P. Porošenka nurodė reporteriams esąs patenkintas Europos liaudies partijos Rygoje priimta deklaracija, kurioje išreiškiama politinė parama Ukrainai ir išdėstomi kriterijai dėl vizų rėžimo liberalizavimo Ukrainai jau kitais metais. Tai politinis sprendimas, tačiau svarbus Ukrainos nacionaliniam saugumui, pažymėjo P. Porošenka.„Nėra jokių alternatyvų sutartims, priimtoms Minske. Privalu laikytis įsipareigojimų“, – apie paliaubas Ukrainoje kalbėjo prezidentas, pridūręs, kad Kijevas turi įrodymų, liudijančių apie Rusijos kariškių buvimą Ukrainoje.ES turi demonstruoti vienybę ir solidarumą su Ukraina, tačiau kiekviena Rytų Partnerystės šalis turėtų turėti laisvę pasirinkti, kaip bendradarbiauti su ES ateityje, pridūrė P. Porošenka.„Mes jau nusprendėme“, – užtikrino Ukrainos vadovas.
NATO į Rygą pasiuntė laivusPenktadienį, gegužės 22 dieną, į Latvijos sotinę atplauks trys kariniai NATO laivai: JAV raketinis kreiseris „USS Vicksbur (CG 69)“, Turkijos raketinė fregata „TCG Goksu“ ir Olandijos fregata „HNLMS Tromp“. Jungtinių Valstijų diplomatinė atstovybė pažymėjo, kad šis vizitas Rygoje yra „dalis pastangų stiprinant ryšius su regioninėmis partnerėmis ir sąjungininkėmis, tokiu būdu užtikrinant Baltijos regione taiką ir stabilumą“, rašo rus.DELFI.lv. Kitą dieną, gegužės 23-iąją, „USS Vicksburg“ jūreiviai pasuks į Jūrmalą, kur statys tinklinio aikštelę vaikų namams „Spriditis“ ir susitiks su jų auklėtiniais, skelbia BNS. Daugiau skaitykite čia. 
A. Merkel tikisi bendros pozicijos dėl šalių teritorinio vientisumoVokietijos kanclerė Angela Merkel tikisi, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikime Rygoje bus parengta bendra pozicija dėl šalių teritorinio vientisumo, praneša UNN.Ji tai pareiškė penktadienį atvykusi į susitikimo plenarinę sesiją.Pasak A. Merkel, susitarta, kad metų pabaigoje EK vėl įvertins bevizio režimo įvedimo Gruzijai ir Ukrainai perspektyvas.„Konsultacijos Rygoje vyksta labai sklandžiai, ir mes galėsime suderinti bendrą komunikatą, kuriame pirmiausia pabrėžiama, kad kiekvienos šalies teritorinis vientisumas turi būti apgintas“, – sakė ji žurnalistams. Vokietijos kanclerė pridūrė, jog „tai bendra Rytų partnerystės valstybių pozicija“.„Ukrainai ir Gruzijai taip pat svarbu, kad pasiektas savitarpio supratimas perėjimo prie bevizio režimo klausimu“, – pažymėjo A. Merkel. Ji pabrėžė, kad šios „šalys dar turi realizuoti kai kurias priemones“.„EK metų pabaigoje vėl analizuos, ar sėkmingai realizuojamos šios priemonės, ir jeigu taip, tai tada bus apibrėžta bevizio režimo perspektyva“, – pareiškė Vokietijos vyriausybės vadovė.
F. Mogherini žada pranašumų Ukrainai, Gruzijai ir MoldovaiPenktadienį Rygoje Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Faderica Mogherini pareiškė, kad plėtojami santykiai su trimis pagrindinėmis Rytų parnerystės šalimis, praneša Ukrainos naujienų agentūra UNN.Pasak jos, ES plėtoja santykius su Ukraina, Gruzija ir Moldova, ir šios šalys turės pranašumų.„Mes plečiame santykius su trimis mūsų partnerėmis. Galbūt tai ne sensacija, bet jos turės pranašumų. Šiandien turėtų būti gera diena“, – sakė F. Mogherini.Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenko pareiškė, jog jis tikisi, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikime Rygoje bus patvirtintas galutinis bevizio režimo su ES planas.
Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai surengė derybas su Graikijos premjeruGraikijos vyriausybės vadovas Alexis Tsipras ketvirtadienį su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais surengė „draugiškas ir konstruktyvias“ derybas dėl šalies skolų, tačiau nėra ženklų, kad jose būtų pasiektas persilaužimas artėjant svarbiam skolų gražinimo terminui birželį.Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Graikijos premjeras „sutelkė dėmesį į norą pasiekti susitarimą dėl dabartinės programos“, kad būtų užtikrinta parama Graikijos finansams, sakė Prancūzijos vadovo patarėjas.Beveik dvi valandas trukusiose derybose šalių vadovai priėjo prie bendros nuomonės dėl „būtinybės Graikijos valdžiai dirbti su trimis institucijomis“, sakė patarėjas, turėdamas galvoje Atėnų kreditorių trejetą – Europos Sąjungą, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą.  A.Merkel penktadienį pareiškė, kad dar reikia daug darbo, kad būtų pasiektas susitarimas su Graikija dėl priemonių, turinčių padėti išspręsti jos skolų krizę, užsitęsus varginančioms deryboms ir baiminantis, kad Atėnams gali pristigti pinigų.„Tai buvo labai draugiškas ir konstruktyvus pokalbis“, – sakė A.Merkel, eidama į viršūnių susitikimą penktadienį.„Tačiau aišku, kad darbas su trimis institucijomis turi būti tęsiamas. Dar reikia daug nuveikti“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Europos Sąjungą, Europos centrinį banką (ECB) ir Tarptautinį valiutos fondą, kurie dukart skyrė Graikijai finansinės pagalbos paketus – iš viso 240 mlrd. eurų.Tuo tarpu šaltinis Graikijos vyriausybėje pridūrė, kad A. Merkel ir F. Hollande’as „suprato būtinybę pasiekti ilgalaikį susitarimą“, ir sakė, kad jie yra pasirengę esant reikalui „prisidėti asmeniškai“, kad susitarimas būtų greitai pasiektas.Graikijos kraštutinių kairiųjų vyriausybė ir jos tarptautiniai kreditoriai ne vieną mėnesį veda derybas dėl reformų, kurios atvertų kelią Atėnams gauti   paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal finansinės pagalbos programą. Šios lėšos Graikijai reikalingos, kad šalis išvengtų nemokumo ir galimo pasitraukimo iš euro zonos.  Atėnai jau artimiausiomis savaitėmis gali pristigti pinigų, o derybos su tarptautiniais kreditoriais yra patekusios į aklavietę, Graikijai nesutinkant su skolintojų reikalavimais imtis reformų, įskaitant pensijų apkarpymą ir darbo rinkos liberalizavimą.AFP/Scanpix nuotr. 
A. Merkel: sprendžiant Graikijos skolų krizę dar reikia „daug nuveikti“Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad dar reikia daug darbo, kad būtų pasiektas susitarimas su Graikija dėl priemonių, turinčių padėti išspręsti jos skolų krizę, užsitęsus varginančioms deryboms ir baiminantis, kad Atėnams gali pristigti pinigų.Graikijos kairiųjų pažiūrų premjero Alexio Tsipro vyriausybės atkakliai derasi su tarptautiniais skolintojais dėl tolesnio finansavimo, o kreditoriai mainais reikalauja toliau vykdyti griežto taupymo priemones.A.Tsipras ketvirtadienio vakarą susitiko su A. Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ES ir Rytų partnerystės programos šalių viršūnių susitikimo Rygoje kuluaruose, bet per jų diskusijas joks proveržis nebuvo pasiektas.„Tai buvo labai draugiškas ir konstruktyvus pokalbis“, – sakė A. Merkel, eidama į viršūnių susitikimą penktadienį.„Tačiau aišku, kad darbas su trimis institucijomis turi būti tęsiamas. Dar reikia daug nuveikti“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Europos Sąjungą, Europos centrinį banką (ECB) ir Tarptautinį valiutos fondą, kurie dukart skyrė Graikijai finansinės pagalbos paketus – iš viso 240 mlrd. eurų.
Ukrainai ir Gruzijai bevizis režimas gali būti įvestas 2016 metaisLatvijos vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma pareiškė, kad Europos Sąjunga gali įvesti bevizį režimą Ukrainai ir Gruzijai 2016-aisiais, jei abi šalys šiais metais įvykdys visas tokiam žingsniui reikalingas sąlygas.„Ir Ukrainai, ir Gruzijai svarbu, kad jei jos įvykdys visus kriterijus iki metų pabaigos ir tai bus pažymėta naujoje Europos Komisijos ataskaitoje, tai, tikėtina, kitais metais šioms šalims bus įvestas bevizis režimas“, - sakė L.Straujuma žurnalistams penktadienį prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimo plenarinį posėdį.Ukraina ir Gruzija šiame viršūnių susitikime tikisi aiškaus ES signalo dėl bevizio režimo perspektyvų.
D. Cameronas pasinaudos buvusių sovietinių šalių susitikimuDidžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas penktadienį pirmą kartą po savo pergalės rinkimuose susitiks su Europos Sąjungos lyderiais derybų dėl bloko reformų, kurių jis siekia prieš referendumą dėl šalies narystės Bendrijoje, kurį numatyta surengti iki 2017-ųjų.Daugiau skaitykite čia. 
D. Grybauskaitė: mums pavyko nuveikti išties nemažaiRygoje penktadienį tęsis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame aptariami Europos Sąjungos (ES) santykiai su šešiomis posovietinėmis kaimynėmis rytuose.Plačiau skaitykite čia. 
ES pakvietė posovietines šalis priešintis Rusijos bauginimo taktikaiEuropos Sąjunga (ES) ketvirtadienį paragino šešias pokomunistines valstybes siekti glaudesnių ryšių su 28 šalių bloku, nes tai padėtų joms priešintis Rusijos „bauginimo taktikai“ ir kurti šviesesnę ateitį savo piliečiams.Kalbėdamas per dviejų dienų viršūnių susitikimo atidarymą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo šias buvusias sovietines respublikas, kad jos ne ką laimės, jei užuot gilinusios santykius su Vakarais grįš atgal į Maskvos orbitą.
D. Grybauskaitė: nuo Vilniaus Rytų partnerystės viršūnių susitikimo pavyko nuveikti nemažai Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad per pusantrų metų nuo Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje pavyko nuveikti nemažai, ir pabrėžia, kad Rytų partnerystė yra indėlis į Europos saugumą.Tai ji pareiškė ketvirtadienį prieš Rygoje prasidedantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. „Prieš pusantrų metų vykęs Vilniaus viršūnių susitikimas tapo lūžio momentu Rytų partnerystės politikoje. Per šį laiką smarkiai pasikeitė geopolitinė situacija Europoje, išryškėjo Rytų partnerių skirtingi tikslai. Tačiau mums pavyko nuveikti išties nemažai – Moldovos žmonės į ES keliauja be vizų, naikinami prekybos apribojimai su Gruzija, Ukraina ir Moldova. Turime ir toliau padėti šioms šalims ir būti atviri jų žmonėms“, - Prezidentūros ketvirtadienio vakarą išplatintame pranešime teigia D.Grybauskaitė. Plačiau skaitykite ČIA. Reuters nuotr.
L. Linkevičius: pozityvių ženklų Rygoje busEuropos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikime Latvijoje dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įsitikinęs, kad galutiniame deklaracijos tekste bus įtvirtinti „pozityvūs signalai“ dėl bevizio režimo perspektyvų Gruzijai ir Ukrainai, taip pat programos diferenciacija pagal šalių partnerių specifiką. Plačiau skaitykite ČIA.
Merkel, Hollande'as ir Tsipras ketina susitikti RygojeVokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras ketvirtadienį vakare susitiks neformaliam pokalbiui Rygoje, kur vyksta viršūnių susitikimas ES Rytų partnerystės tema, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas.A. Tsipras jau atvyko į Rygą. AP nuotr.
Visas pasaulis smerkia Krymo aneksiją, pareiškė Porošenka Rygoje, kritikuodamas MinskąUkrainos prezidentas Petro Porošenka tvirtina, kad „visas pasaulis“ smerkia „Krymo aneksiją“. „Aš manau, kad padėtis su Krymo aneksija yra pripažinta visame pasaulyje. Ir jeigu Baltarusija turėjo parengti savo poziciją, ir jeigu ji yra gana neryžtinga, manau, kad tai Baltarusijos problema, ne Europos Sąjungos“, – sakė P.Porošenka žurnalistams Rygoje. Taip jis pakomentavo informaciją, kad Baltarusija atsisakė pasirašyti Rygos viršūnių susitikimo deklaracijos tekstą, kuriame suformuluotas Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos smerkimas. Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad Baltarusija ir Moldova atsisakė pasirašyti Rygos viršūnių susitikimo deklaraciją, todėl, kad joje yra kaltinimų Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje ir Krymo aneksijos.
Gruzija, Moldova ir Ukraina pateikė simbolinį narystės ES prašymąGruzijos, Moldovos ir Ukrainos pilietinės visuomenės atstovai įteikė simbolinius narystės Europos Sąjungoje prašymus ES komisarui plėtrai ir regioninei politikai ketvirtadienį Rygoje vykusioje Rytų partnerystės pilietinės visuomenės konferencijoje.Simbolinius prašymus pasirašę pilietinės visuomenės atstovai simboliškai išreiškė savo norą tapti ES nariais ir sakė laukiantys strateginio sprendimo dėl ES plėtros.Prašymus priėmęs ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas pažadėjo juos nuvežti į Briuselį ir perduoti Europos Komisijai. Jis taip pat sakė, kad tai kol kas įrodo pareigą dar aktyviau skatinti europietiškas vertybes.Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sakė, kad ES pirmininkaujanti Latvija imsis paskatinti šiuos procesus.Rygoje vykusiose Pilietinės visuomenės konferencijoje dalyvavo daugiau nei 300 atstovų ir ekspertų iš ES ir Rytų partnerystės programos šalių.
A. Merkel reikalauja iš Ukrainos daugiau reformų pastangųVokietijos kanclerė Angela Merkel  pareikalavo iš Ukrainos ir Gruzijos tolesnių reformų. Bundestage skaitydama vyriausybės pranešimą, ji ketvirtadienį pareiškė, kad Asociacijos sutarčiai įgyvendinti abiejose šalyse dar reikalingos „didžiulės pastangos“. Ji minėjo aktyvesnę kovą su korupcija, teisingumo sistemos ir ekonomikos struktūros stiprinimą.Kanclerė su tuo siejo ir vizų lengvatas. „Vizų lengvatos įmanomos tik tada, jei bus įvykdytos visos tam reikalingos sąlygos“, – pabrėžė ji. Kartu A. Merkel pridūrė, kad šiais metais jokie sprendimai dar nebus priimti.Latvijos sostinėje Rygoje ketvirtadienio vakarą prasidės dvi dienas truksiantis ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas su šešiomis Rytų Europos šalimis. Dėl Ukrainos krizės ir įtampos su Rusija ES ieško naujos strategijos, kaip elgtis su buvusiomis sovietinėmis respublikomis Ukraina, Gruzija, Moldova, Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžanu.Prieš susitikimą Ukraina pareikalavo aiškios ES narystės perspektyvos. „Mes norėtume dabar Rygoje sulaukti konkrečių pažadų, kad Ukraina tinkama būsimai narystei Europos Sąjungoje ir kad turi šansą ateityje tapti šalimi kandidate“, – Vokietijos laikraščiui „Welt“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas. 
D.  Cameronas susitiks su ES partneriaisPenktadienį Jungtinės Karalystės premjeras Deividas Cameronas Rytų partnerystės viršūnių susitikime pasimatys su partneriais iš Europos, bus diskutuojama apie Didžiosios Britanijos vaidmenį Europos Sąjungoje (ES), iki 2017 metų įvyksiantį referendumą dėl narytės ES.Tai bus pirmasis premjero užsienio vizitas po pergalės visuotiniuose rinkimuose. D. Cameronas susitiks su Europos lyderiais, bus kalbama apie aktualias problemas, tarp jų ir imigraciją.D.  Camerono atstovas sakė, kad tai bus pirma galimybė premjerui aptarti situaciją su partneriais, pristatyti savo požiūrį į galimas reformas, referendumą ir Jungtinės Karalystės poziciją.Sulaukęs euroskeptikų spaudimo, D. Cameronas 2013 metais pažadėjo, kad laimėjęs rinkimus iki 2017 metų jis surengs referendumą dėl narystės ES. Gegužės 7 dieną patyręs triuškinamą pergalę, premjeras raginamas surengti referendumą anksčiau. Kai kurie konservatorių partijos nariai siūlo tai padaryti 2016 metais.Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos UKIP atstovas Nigelis Farage mano, kad referendumas gali būti surengtas kitų metų gegužę.D.  Cameronas yra pareiškęs, kad jis palaikys tolesnę narystę ES, jei bus užtikrintos galimybės vykdyti reikiamas reformas.
D. Tuskas: Rytų partnerystė negarantuoja įstojimo į ESDalyvavimas Rytų partnerystėje dar negarantuoja įstojimo į Europos Sąjungą, galima kalbėti tik apie neformalų suartėjimą, pareiškė Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas.Jis priminė, kad iš visų programos dalyvių kol kas tik Moldovai pavyko susitarti dėl bevizio režimo su ES, praneša „Korrespondent.net“.„Rytų partnerystė dar negarantuoja įstojimo į ES, kadangi pati idėja, svajonė apie įstojimą – gana nauja. Žinoma, Gruzija, Moldova ir Ukraina turi pagrįstą teisę puoselėti šią europietišką svajonę. Iš šešių šioje ES programoje dalyvaujančių šalių tik Moldovai pavyko pasiekti, kad būtų panaikintos vizos į Šengeno zoną ir sudaryta Laisvosios prekybos sutartis“, – sakė D. Tuskas. Bet jis pridūrė, kad dabartinis bendradarbiavimo su Moldova lygis vis dėlto negarantuoja šaliai įstojimo į ES.Ketvirtadienį Rygoje prasideda ketvirtasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.
Minskas: Baltarusija nenori jokios konfrontacijos Rytų partnerystės susitikimeBaltarusija norėtų išvengti bet kokios konfrontacijos Rytų partnerystės viršūnių susitikime, kuris ketvirtadienį ir penktadienį vyks Rygoje, pareiškė šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Dmitrijus Mirončikas.„Baigiamojo pareiškimo tekstas vis dar rengiamas. Kalbant apie Baltarusijos poziciją, tai ji yra gerai žinoma. Mes pasisakome už nekonfrontacinį Rytų partnerystės pobūdį ir pozityvią darbotvarkę, įskaitant ir kaimynų kaimynų atžvilgiu“, - sakė D.Mirončikas.Tai jis pareiškė komentuodamas žiniasklaidos pranešimus, kad Baltarusija ir Armėnija nepasirašys Rytų partnerystės viršūnių susitikimo baigiamojo pareiškimo, jei jame bus užsiminta apie Rusijos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją.
Jerevanas nekomentuoja pranešimų, kad dėl Krymo nepasirašys Rygos susitikimo deklaracijos  Jerevanas atsisakė oficialiai komentuoti Vakarų žiniasklaidos pranešimus, kad ši Kaukazo šalis nepasirašys Rytų partnerystės viršūnių susitikimo baigiamo pareiškimo, jei dokumente bus užsiminta apie Krymo „neteisėtą aneksiją“.„Mes nekomentuojame šios informacijos. Galiu pasakyti tik tai, kad Armėnijos prezidentas vyksta į Rygą dalyvauti viršūnių susitikime“, - ketvirtadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Tigranas Balajanas.Kiek anksčiau ketvirtadienį Vakarų žiniasklaida, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad Baltarusija ir Armėnija atsisako pasirašyti Rytų partnerystės viršūnių susitikimo baigiamąjį pareiškimą, jei jame Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija bus vadinama neteisėtu žingsniu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mokslų daktarės analizė: kas geriau – sviestas ar margarinas? (148)

Diskusijos apie tai, kas tinkamiau jūsų sveikatai, – margarinas ar sviestas , tęsiasi jau...

Mokyklos valgyklos maiste – gyvos kirmėlės (80)

Vakar Radviliškio rajono Lizdeikos gimnazijoje pietavusi moksleivė perlinių kruopų košėje rado...

Atsakymas į amžiną lietuvių klausimą: kas pigiau – statyti namą pačiam, ar jį nusipirkti (88)

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau tokias mintis dažnai sutrikdo klausimas, kas pigiau...

Ekspertai įvertino apkalbas sukėlusį įvaizdį: prašauta ir tai – ne dėl apnuogintos krūtinės (78)

Gili iškirptė – anokia naujiena tarp Lietuvos ar užsienio pramogų pasaulio žvaigždžių ir...

Dėl patirto nokauto susigraužusio lietuvio paguoda: privertė japoną prikąsti liežuvį specialiai DELFI iš Tokijo

Eventas Gužauskas kur kas dažniau palieka gulėti ant tatamio savo varžovus nei ten atsiduria...

Kauniečius piktinęs pastatas „vaiduoklis“ pagaliau turi naujus savininkus (11)

Kaune, Savanorių prospekte ne vienerius metus stūksantis apleistas prekybos centras...

„Netflix“ filmas įsiūbavo įsiūčio audrą Lenkijoje, premjeras reikalauja pakeitimų (11)

Lenkijos premjeras parašė internetinės televizijos platformai „ Netflix “ reikalaudamas, kad...

„Scanoramoje“ į filmo „Valstybinės laidotuvės“ premjerą susirinko politikos ir kultūros grietinėlė (1)

Dažnas svečias „Scanoramoje“ – ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica – antradienio...

Žinomo fotografo parodoje – intriguojantys garsenybių portretai (1)

Antradienio vakarą Vilniuje esančioje „Grafo" galerijoje rinkosi šou ir meno pasaulio atstovai....