Bandydamas visą karinį ir diplomatinį dėmesį nukreipti į Siriją, V. Putinas siekia sumažinti dėl veiksmų Ukrainoje patirtą žalą – Rusijos prezidentas tikisi, kad naujoji jo strategija sušvelnins šaltą Vakarų logiką ir pasitarnaus kaip pagalba, kurios Vakarams šiuo metu ir reikia.
Netikėtas sprendimas į Siriją pasiųsti Rusijos karo lėktuvų ir tankų privertė Vakarus permąstyti norą izoliuoti Rusiją nuo pasaulio politikos ir padėjo pamatus JAV prezidento Baracko Obamos ir Rusijos vadovo V. Putino susitikimui, kuris pirmadienį planuojamas Niujorke. Dar prieš dvi savaites apie tai niekas nebūtų drįsęs net pagalvoti.
Maskvoje Rusijos valdžios pareigūnai, tarp kurių ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, išdidžiai deklaruoja, kad Rusijos raginimas prieš „Islamo valstybę“ burti koaliciją Vakarams atrodo gana patrauklus.
Nors Baltieji rūmai ir tvirtina, kad pagrindinė B. Obamos žinutė per susitikimą su Rusijos prezidentu bus susijusi su Ukraina, o ne Sirija, panašu, kad rusams nauja strategija padėjo bent jau žengti pirmąjį žingsnį.
Šią savaitę vienas Vakarų diplomatas Maskvoje sakė, kad Vakarų apetitas dėl dialogo su V. Putinu dėl Sirijos krizės auga.
Tokius pokyčius lemia Europą ištikusi pabėgėlių, kurių daugumą sudaro nuo karo Sirijoje bėgantieji, krizė.
„Jis nėra iš tų, kuriems reikia susitarimo. Laikas jo sąjungininkas. Tokio susitarimo reikia mums. Kad ir kas vyksta Sirijoje, puikiai žinome, kad greičiausiai jau esame į tai įsitraukę“, – sako anonimu panoręs likti diplomatas.
„Esame priversti stebėti, kaip jis bando nukreipti kalbą nuo Ukrainos“, – priduria diplomatas.
Kelias Rusijos ir Vakarų kompromiso link tikrai nebus lengvas. Tam yra ne viena priežastis: tai ir pyktis dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, ir parama Ukrainos rytuose veikiantiems separatistams.
Tokia situacija lėmė, kad Maskvos ir Vakarų santykiai atsidūrė tokioje gilioje duobėje, kuriai prilygti galėtų nebent Šaltasis karas. Net V. Putinui ir sugebėjus užsitikrinti susitikimą su Vakarų lyderiais, tai dar nereiškia, kad jis atneš norimų rezultatų.
„Vakarai vis dar nepasitiki V. Putinu ir viskuo, ką jis daro, ir ką kalba“, – sako „Carnegie Endowment for International Peace“ viceprezidentas Andrew Weissas.
Paskutinį kartą B. Obama su V. Putinu bendravo telefonu po susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Prezidentai kalbėjosi labai trumpai ir 2014 metų birželį Prancūzijoje bei per ekonomikos viršūnių susitikimą Australijoje lapkritį.
Nors pastaruoju metu susirėmimai Ukrainoje aprimo, progresas įgyvendinant vadinamuosius Minsko susitarimus nevyksta.
Pirmadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje V. Putinas kalbės apie Jungtinių Valstijų Rusijai taikomas sankcijas, pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas S. Lavrovas.
Nepaisant to, visi pareigūnai ir analitikai vieningai sutinka, kad svarbiausia V. Putino kalbos tema bus Sirijos krizė ir auganti tarptautinio terorizmo grėsmė.
„Jungtinių Tautų tribūna tikrai nėra tinkamiausia vieta darbo planams. Tai bus į konkretų tikslą orientuotas pranešimas. Esu tikras, kad jis daugiausia dėmesio skirs žlungančiam režimui ir pasaulio tvarkai, bet manau, kad jo kalba skambės taikiai. Nesu tikras, ar jo kalboje nepritrūks turinio“, – teigia Maskvoje esančio Politinių technologijų centro vadovas Borisas Makarenka.
Per antradienį Maskvoje vykusį susitikimą su Europos diplomatais S. Lavrovas didžiausią dėmesį skyrė būtent Sirijos klausimui. Konkretaus krizės sprendimo minėtoje šalyje siūlymo jis nepateikė, Vakarų atstovai išgirdo tik Rusijos valdžios raginimą bendradarbiauti.
Panašu, kad Rusiją ir Vakarus labiausiai kiršina B. Assado ateities klausimas. Šią savaitę Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry paragino Rusiją liautis gynus Sirijos prezidentą.
Vašingtonas nori, kad galiausiai B. Assadas pasitrauktų. Rusija, savo ruožtu, neigia ginanti Sirijos prezidentą, kuriam šią vasarą teko nuryti ne vieną kartų karinį pralaimėjimą, sukėlusį galvos skausmą ir Kremliui, kuris galutinai įsitikino, kad B. Assadui gali prireikti ne tik konsultacijų, bet ir tiesioginės paramos.
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova per interviu pabrėžė, kad pastarojo pusantro dešimtmečio Vakarų intervencijų Artimuosiuose Rytuose metodai nepasiteisino, jie tik prisidėjo prie nestabilumo ir terorizmo regione.
„Mes neremiame B. Assado kaip asmens. Mes neteigiame, kad jis geras vyrukas, nesakome, kad jis puikus lyderis. Sirija yra nepriklausoma valstybė, todėl ji turi judėti į priekį pati, per politinę evoliuciją, o ne tapti terorizmo eksportuotoja. Mes remiame Sirijos kovą su terorizmu“, – paklausta apie kaltinimus B. Assadui žmogaus teisių pažeidimais atsakė M. Zacharova.
Kritikų teigimu, Rusijos dėmesys terorizmo problemai yra klaidinga kryptis. Remiantis turimais duomenimis, B. Assado armija per pirmuosius šešis 2015 mėnesius pražudė net septynis kartus daugiau žmonių nei „Islamo valstybė“.
Remiantis palydovų darytomis nuotraukomis ir Amerikos pareigūnais, Sirijos šiaurės vakaruose Rusija turi 28 karinius lėktuvus, 14 ginkluotų transporto lėktuvų, pagrindinių kovos tankų T-90 ir raketų žemė-oras sistemų.
J. Kerry antradienį pareiškė, kad tokių pajėgų dislokavimas „iš esmės byloja apie savo karių apsaugą“, nes dauguma karinių lėktuvų skirtų atakoms prieš taikinius sausumoje.
V. Putino atstovas Dmirtijus Peskovas antradienį žiniasklaidos pranešimų, esą Rusija, net ir nesutarusi su Vakarais dėl karinio bendradarbiavimo, keturi imtis antskrydžių Sirijoje, nekomentavo.
„Gana keista, kad visi atsidūrėme situacijoje, kai Rusijos įsikišimas tapo būtinas, siekiant išvengti kitos didesnio masto intervencijos. Nemanau, kad Rusiją kamuoja klausimas, ar vertėtų pasilikti B. Assadą, ar jo atsikratyti. Svarbiausia, ką daryti su Sirijos valstybingumo likučiais“, – sako žinomas politikos ekspertas iš Rusijos Fiodoras Lukjanovas.