aA
2018 metų vasario 14 dieną įvyko dramatiška rusų naikintuvų atakos simuliacija prieš Norvegijos radarus, Oslo karinei bendruomenei savo kalboje pareiškė Norvegijos žvalgybos tarnybos vadovas generolas leitenantas Mortenas Haga Lunde, skelbia thebarentsobserver.com.
Norvegijos žvalgybos tarnybos nuotr.
© Scanpix

Tą pačią dieną jis oficialiai pristatė ir šalies žvalgybos parengtą grėsmių ir saugumo analizių ataskaitą „Focus 2019“.

„Rusijos retorika prieš Norvegiją darosi vis agresyvesnė“, – pareiškė Norvegijos žvalgybos vadovas.

„Rusijos karinis aktyvumas mūsų regione neramina Norvegiją“, – sakė M. Haga Lunde ir pažymėjo, kad nėra jokio „pagrindo viltis, kad Rusijos ir Vakarų santykiai 2019 metais bent kiek pagerės“.

Netrukus Norvegijos žvalgybos vadovas pademonstravo žemėlapį, kaip 11 Rusijos naikintuvų „Suchoi-24“, pakilę iš Mončegorsko karinės oro bazės Kolos pusiasalyje, skrido Barenco jūra, o tada 180 laipsnių kampu pakeitė kryptį ir pasirengė tariamai atakai prieš Vardę.

Vardė – labiausiai į šiaurės rytus nutolęs Norvegijos miestas.

„Šis scenarijus buvo labai panašus į 2017 metų kovo 24 dienos įvykius, tik šį kartą buvo daugiau naikintuvų – net 11. Jie suformavo atakai skirtą darinį“, – savo kalboje teigia M. Haga Lunde.

Nedidelėje Barenco jūros pakrantėje esančioje saloje įsikūręs Vardės miestas tradiciškai laikomas žvejų miestu, tačiau jo geografinis artumas militarizuotam Rusijos Kolos pusiasaliui jį paverčia tiesiog idealia vieta radarų stebėsenai.

Mortenas Haga Lunde
Mortenas Haga Lunde
© Scanpix

Vadinamasis „Globus II“ radaras jau daug dešimtmečių temdo Maskvos ir Oslo santykius. Oficialiai šis radaras stebi objektus kosmose. Nepaisant to, ekspertai teigia, kad jis gali stebėti ir padėti kaupti Rusijos balistinių raketų duomenų bazę.

Radarais Vardės mieste rūpinasi Norvegijos žvalgybos tarnyba.

Kristianas Atlandas – Norvegijos gynybos tyrimų specialistas ir Rusijos karinių veiksmų Arktyje žinovas. Jo teigimu, minėtoji atakos simuliacija jam atrodo kaip „kruopščiai suplanuota ir labai gerai apgalvota Rusijos operacija, skirta pasiųsti konkrečią žinutę“.

„Akivaizdu, kad rusai puikiai žino, jog jų naikintuvus stebi radarai, regione seka kiekvieną jų žingsnį. Fiksuoja, kai jie artėja prie Norvegijos objektų, bazių ar laivyno pratybų teritorijų. Toks elgesys tikrai nepadeda regione stiprinti pasitikėjimo vieni kitais“, – komentuoja ekspertas.

K. Atlando teigimu, „tai Rusijos būdas išreikšti savo nepasitenkinimą politiniais ar kariniais pokyčiais šiaurvakarinėje kaimynėje. Tai strateginė komunikacija be žodžių, kuria siekiama kaip nors padaryti įtaką ar įbauginti Vakarų karinės politikos formuotojus“.

„Tai nauji saugumo iššūkiai, su kuriais Norvegija susidūrė šalies šiaurėje“, – priduria K. Atlandas. Jo teigimu, panašūs išbandymai laukia ir kitų regionų.

„Kitos valstybės rytiniuose Europos regionuose, pavyzdžiui, Suomija, Švedija, Danija, Lenkija, Baltijos valstybės, Ukraina pastaraisiais metais iš Rusijos taip pat sulaukė tokių provokacijų, netgi buvo pažeista oro erdvė. Tokie įvykiai ne tik neabejotinai padidina pavojingų incidentų riziką, bet ir prisideda prie ir toliau prastėjančių Rusijos santykių su NATO ir Vakarais“, – konstatuoja K. Atlandas.

DELFI primena, kad Norvegijos užsienio žvalgyba pirmadienį vėl išreiškė susirūpinimą, kad šalies šiaurėje yra slopinami jos GPS signalai, Oslui vėl kaltinant Rusiją dėl šių „nepriimtinų veiksmų“.

Metiniame rizikos nacionaliniam saugumui įvertinime žvalgybos tarnyba nurodė, kad per incidentus, kurie kartojasi nuo 2017 metų, iš Rusijos teritorijos buvo blokuojami GPS signalai Norvegijos regionuose, esančiuose netoli sienos su Rusija.

Signalų slopinimas dažnai sutapdavo su karinėmis pratybomis Norvegijos teritorijoje, pavyzdžiui, pernai rudenį įvykusiomis NATO pratybomis „Trident Juncture 2018“ („Trišakė jungtis 2018“) ir britų atakos sraigtasparnių dislokavimu Norvegijoje sausio viduryje per veikimo Arkties sąlygomis pratybas.

„Tai ne tik naujas iššūkis norvegų ir sąjungininkų mokomosioms operacijoms, – pristatydamas ataskaitą sakė žvalgybos vadovas Mortenas Haga Lunde. – Trukdymas (signalams), be kitų dalykų, taip pat kelia grėsmę civiliniam oro eismui, policijai ir sveikatos apsaugos operacijoms taikos metu.“

Norvegija kelis kartus kėlė šį klausimą bendraudama su Rusijos valdžia ir bendradarbiauja su kitomis Šiaurės šalimis norėdama surinkti kuo daugiau informacijos, sakė gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas.

„Svarbu... aiškiai pasakyti, kad tai nepriimtina“, – televizijai „TV2 Nyhetskanalen“ sakė jis. Lapkričio mėnesį kaimyninė Suomija buvo iškvietusi Rusijos ambasadorių Helsinkyje atsakyti į kaltinimus, kad Maskva sutrikdė padėties nustatymo signalus jos teritorijoje per pratybas „Trident Juncture 2018“. Maskva šiuos įtarimus atmetė kaip neturinčius pagrindo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(128 žmonės įvertino)
4.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sovietų valdžios įslaptintas incidentas: Uralo kalnuose rasti septyni kūnai, mįslingos detalės šiurpą kelia iki šiol (216)

Rusijos generalinės prokuratūros atstovas Aleksandras Kurenojus vasario 1 d. pranešė, kad tyrėjai...

Nekilnojamojo turto kainos: problemos Švedijoje galėtų persikelti į Lietuvą (48)

Nekilnojamojo turto rinkos burbului Švedijoje artėjant pabaigos link, „Swedbank“ ekonomistas...

Lietuviai aplankė išskirtinę Indijos vietą, kurioje streikai – kasdienybė: viskas dėl moterų (18)

Praleidę keturias dienas Alapuroje, pasidžiaugę „Backwaters“ ir pliažais, atšventę...

Daniel Moss. Liaukitės žiūrėti į Japoniją kaip į sąstingio kraštą

Liaukitės žvelgti į Japoniją kaip į kokį sąstingio kraštą. Šalies ekonomika, trečia...

Skurdas pagal norvegus: pinigų stoka besiskundžianti 50-metė norvegė laukia 1700 eurų pensijos (421)

51 m. norvegė Liv Iversen yra seniausio lėlių teatro pietvakarinėje Norvegijos pakrantėje...

Ivaškevičius: daug kartų norėjau atsisakyti šitos premijos (584)

Teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį...

Antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje džiaugėsi tik 4 dalyviai: paaiškėjo visi finalistai rezultatai sutapo su DELFI skaitytojų nuomone (466)

Vasario 16-osios vakarą suskambo antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ pusfinalis. Ši...

Globos namų darbuotoja nusprendė prabilti apie tai, kas vyksta už uždarų durų: situacija kelia nerimą (121)

Kylantys incidentai, psichologinės pagalbos trūkumas ir nekompetetingi darbuotojai – tokias...

Shaqą peršokęs Diallo laimėjo NBA dėjimų konkursą (1)

Kūrybiškumu išsiskyręs Oklahomos „Thunder“ gynėjas Hamidou Diallo triumfavo šuolių per...

Kurtizanių amžius Paryžiuje: nuo slaptų bordelių iki šampano vonių ir „meilės kėdės“ (44)

Prieš kelis metus Paryžiaus Orsė muziejus (Musée d'Orsay) pirmą kartą surengė šokiruojančią...