Apie Sevastopolyje vykusias jungtines Šiaurės ir Juodosios jūros karinių laivynų pratybas Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė sausio 9-osios dieną. Rusijos prezidentas V. Putinas pratybų eigą stebėjo iš raketinio kreiserio „Maršalas Ustinovas“, rašo „Krim.Realiji“.

Juodojoje jūroje vykusiose pratybose dalyvavo daugiau nei 30 laivų, vienas povandeninis laivas ir daugiau nei 40 orlaivių. Rusų kariai leido raketas, tarp kurių buvo ir sparnuotosios raketos „Kalibr“ bei viršgarsinės itin didelio tikslumo raketos „Kinžal“. Rusijos naujienų agentūros citavo Rusijos karinio jūrų laivyno vadą admirolą Nikolajų Jevmenovą, pranešusį V. Putinui, kad „pratybos buvo sėkmingos“.

Pratybos su Putinu, bet be žiniasklaidos


Nepaisant to, kad apie V. Putino ketinimus atvykti į Sevastopolį oficialiai pranešta nebuvo, Krymo žiniasklaida pratybų išvakarėse apie tokią galimybę rašė.

Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kokiu maršrutu Rusijos prezidentas iš Turkijos atvyko į Sevastopolį. Socialiniuose tinkluose sausio 8-ąją pasirodė pranešimų apie prezidentinio lėktuvo Tu-214-PU-SBUS ir Rusijos karinių oro pajėgų orlaivio IL-46-400VVIP RA96102 išvykimą iš Atatiurko oro uosto į Sevastopolį.


Sausio 8-osios vakarą Sevastopolyje pranešta, kad sausio 9-osios rytą Rusijos juodosios jūros karinis laivynas užtvers jūrų erdvę. Sausio 9-osios dieną jūrų erdvė buvo pakartotinai užtverta. Tačiau Rusijos žiniasklaidoje apie artėjančias pratybas pranešta nebuvo.

Nepaisant to, sausio 9-osios rytą pasirodė pranešimų apie tai, kad V. Putinas yra kreiseryje „Maršalas Ustinovas“, kuris atvyko į Juodosios jūros laivyno pratybų zoną.


Vėliau sausio 9-ąją socialiniuose tinkluose Sevastopolio grupėse ėmė rastis karo laivų nuotraukų. Vienoje iš tokių nuotraukų į kadrą pateko raketinis kreiseris „Maršalas Ustinovas“.

Žiniasklaidai tuo metu tylint, karinių laivų judėjimą buvo galima stebėti pasitelkiant internetines vaizdo kameras: pavyzdžiui, iš Radiogorkos mikrorajono buvo užfiksuotas karinio kreiserio vaizdas Sevastopolio įlankoje.

Oficiali informacija apie V. Putino dalyvavimą karinėse pratybose prie Sevastopolio krantų Rusijos prezidento tinklalapyje pasirodė tik apie 15 val. Maskvos laiku. Spaudos tarnyba pranešė, kad pratybose dalyvavo ne tik Rusijos Šiaurės ir Juodosios jūros laivynų karo laivai, bet ir daugiafunkcinių naikintuvų Su-30SM, bombonešių Su-24M ir strateginių bombonešių Tu-95 įgulos.

„Maršalas Ustinovas“ ir jo klajonės


Pasak atvirų šaltinių, projekto 1164 raketinis kreiseris „Maršalas Ustinovas“ yra 186,5 m ilgio ir 20,8 m pločio, jame gali tilpti 476 asmenų įgula. Kreiseris gali pasiekti iki 32 mazgų greitį. Jis apginkluotas 16 raketų sistemos P-1000 „Vulkan“ paleidėjų, dviem 533 mm kalibro torpediniais aparatais, dviem raketų paleidimo sistemos kompleksais RBU-6000, dviem automatinėmis jūrų patrankomis AK-130, dviem žemė-oras raketų komplekso „Osa-MA“ paleidėjais, taip pat kulkosvaidžiais АК-630 ir žemė-oras raketų komplekso „S-300F Rif“ paleidėjais.

Sausio 5-ąją, sekmadienį, pasirodė pranešimų apie tai, kad „Maršalas Ustinovas“ praplaukė Bosforo sąsiaurį ir priartėjo prie Stambulo.

Tarptautinis interneto portalas „Maritime Bulletin“, pateikdamas nuorodą į šaltinius, pranešė, kad kreiseris laukia Rusijos prezidento V. Putino apsilankymo Turkijoje.

Tačiau Rusijos žiniasklaida iš esmės nepranešė apie kreiserio priartėjimą prie Turkijos krantų, bet rašė apie „Maršalo Ustinovo“ perkėlimą į Sirijos regioną.

Pirmiausia „Telegram“ kanale „Vojenij obozrevatel“ sausio 5-ąją buvo pranešta, kad „Maršalas Ustinovas“ buvo skubiai išsiųstas į Viduržemio jūrą, tačiau „situacija pasaulyje paaštrėjo, tad vadovybė priėmė sprendimą dėl perkėlimo“.

Informacija apie suplanuotą kreiserio perkėlimą prie Sirijos krantų nebuvo patvirtinta, tačiau sausio 7 dieną netikėtai paaiškėjo žinia apie Rusijos prezidento vizitą į Damaską, kur V. Putinas susitiko su Sirijos prezidentu Basharu al-Assadu.

„Maršalo Ustinovo“ nesėkmės Bosforo sąsiauryje


Tuo metu „Maršalas Ustinovas“ susidūrė su nesėkmių virtine. Pranešta, kad kreiseris du kartus nepajėgė prisišvartuoti prieplaukoje ir du kartus sugrįžo į Marmuro jūrą, kur stovėjo išmetęs inkarą.


Socialiniuose tinkluose ir „YouTube“ pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip laivą lydi keturi vilkikai.

Pasak pranešimų, kreiseris nepajėgė prisišvartuoti „dėl smarkaus vėjo“. Tuo metu rusų ekspertas, internetinio portalo „Maritime Bulletin“ redaktorius Michailas Voitenka „Krim.Realiji“ pranešė, kad, dažnai praplaukiančių pro Bosforo sąsiaurį jūreivių teigimu, tą dieną vėjas nebuvo toks smarkus, jog sukeltų kreiseriui problemų. M. Votenka atkreipė dėmesį į liudininkų paskelbtą vaizdo įrašą, kuris, jo tvirtinimu, byloja apie tai, kad problemų iškilo „ko gero, dėl vairo mechanizmo“.


M. Voitenka „Krim.Realiji“ komentare nesėkmingo rusų kreiserio prisišvartavimo incidentą pavadino „gėdingu“ ir aiškino nesuprantantis, kodėl apie tai beveik nerašo Rusijos žiniasklaida, o anksčiau Rusijos leidiniuose ne kartą buvo skelbiama informacija apie šį kreiserį, jis vadintas „galingu Rusijos laivu“.

Ekspertas taip pat pripažino: iš pradžių buvo manoma, kad Stambule Turkijos prezidentas drauge su V. Putinu aplankys „Maršalą Ustinovą“, o Rusijos prezidento vizito Damaske metu kreiseris bus prie Sirijos krantų. Tačiau prisišvartavimo incidentai šiuos planus sužlugdė.

„Jeigu viskas iš tiesų taip ir yra, aš nepavydžiu „Maršalui Ustinovui“ – visiems jo jūrininkams. Visgi panašu, kad būtent taip ir yra – juk kam kitu atveju reikėtų tylėti? Žinoma, ši gėda yra labai nemaloni. Visi kreiserį taip giria, o šis net paprasčiausiai prisišvartuoti nepajėgė“, – teigė M. Voitenka.

Pastovėjęs Modos rajone Marmuro jūroje, „Maršalas Ustinovas“ pakėlė inkarą ir išplaukė į Juodąją jūrą. Bosforo sąsiaurį jis kirto sausio 8-ąją, antroje dienos pusėje.

Žvelgiant iš karinių jūrų pajėgų požiūrio taško, tai – skandalas“


Pranešimų apie „sėkmingai vykdomas“ pratybas prie Sevastopolio krantų fone apie situaciją, kai Rusijos kreiserį „Maršalas Ustinovas“ ištiko nesėkmė, Rusijos žiniasklaida beveik nerašo, nors žurnalistai vargiai galėjo neatkreipti dėmesio į vieną svarbiausių Rusijos raketinių kreiserių, kuriame buvo įrengta būstinė V. Putinui, iš kurios jis galėtų stebėti karinių pratybų eigą.

Ukrainos naujienų agentūros „Black Sea News“ vyriausiasis redaktorius Andrejus Klimenka „Krim.Realiji“ komentare išsakė spėjimą, kad dėl kreiserio įgulos nesėkmės V. Putinui teko iš Turkijos į Sevastopolį grįžti lėktuvu, nors iš pradžių galėjo būti planuojama kelionė laivu.

„Mano versija tokia: kreiseris atvyko į Stambulą, kad taptų V. Putino rezidencija atsakomajam Recepo Tayyipo Erdogano priėmimui. V. Putinas būtų jį priėmęs raketiniame kreiseryje ir, ko gero, šiuo laivu būtų grįžęs į Sevastopolį. Toks variantas atitiktų jo stilių: prisiminkime V. Putino skrydžius naikintuvu“, – aiškino A. Klimenka.

Ekspertas priminė, kad „Maršalas Ustinovas“ du kartus nesėkmingai mėgino prisišvartuoti prie kranto.

„Iš pradžių bandyta kreiserį prišvartuoti prieplaukoje prie Dolmabahče rūmų Bosforo sąsiauryje. Ten jis priekiu vos neįsirėžė į promenadą ir paskui išplaukė į Marmuro jūrą. Kitą dieną kreiserį mėginta pastatyti pagrindinėje prieplaukoje Sarayburnu kyšulyje – ten yra karinės paskirties prieplauka, į kurią paprastai plaukia užsienio karo laivai. Tačiau nepavyko ir ten. Žinoma, visa tai atrodo – ypač žvelgiant iš turkų pozicijos – tiesiog juokingai, nes tose vietose švartuojami vandenynų laineriai, kurių ilgis – trys šimtai metrų. Žvelgiant iš karinių jūrų pajėgų požiūrio taško, tai – skandalas“, – „Krim.Realiji“ sakė A. Klimenka.

Jo manymu, incidentas galėjo priversti Rusijos vadovybę pakeisti savo planus.

„Mano manymu, buvo taip: kreiserio vadas buvo išvarytas ir laivas be jo išvyko į Sevastopolį. Suprantama, kad po tokių incidentų, apie kuriuos neabejotinai buvo pranešta vyriausiajam vadui, jo sargybai tapo aišku, jog rizikuoti negalima, mat Bosforo sąsiauryje tokia klaida padaryta jau du kartus. Todėl V. Putinas išskrido lėktuvu. Kreiseris išvyko, jis plaukia greitai, ir vėliau jis jau pasiėmė V. Putiną ir išplaukė į pratybas jūroje“, – kalbėjo A. Klimenka.

„Rusijos karinės galios demonstravimas“


Rusijos karo ekspertas Aleksandras Golcas „Krim.Realiji“ komentare prie Sevastopolio krantų vykusias pratybas pavadino „Rusijos karinės galios demonstravimu“.

„Tai Rusijos karinio jūrų laivyno pajėgumų sukurti galingą grupę – ten juk buvo iki 30 karinių laivų – demonstravimas, taip pat gebėjimo vykdyti karinius veiksmus Juodojoje jūroje, kuri ne savo noru virsta karinės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos regionu, demonstravimas. Tai buvo pakankamai didelės apimties įvykis: buvo paleistos sparnuotosios raketos „Kalibr“, paleistos viršgarsinės itin didelio tikslumo raketos „Kinžal“, – sakė ekspertas.

Tačiau A. Golcas Rusijos prezidento dalyvavimo pratybose nelaiko išskirtiniu įvykiu.

„V. Putinas reguliariai dalyvauja kariniuose manevruose. Jis labai mėgsta demonstruotis laivų, lėktuvų, tankų fone. Tai logiška: kai šalis negali pasigirti nei dideliais ekonominiais, nei socialiniais pasiekimais, karinė galia tampa tuo, kuo šalies valdžia ragina rusus didžiuotis“, – pabrėžia karo ekspertas.

Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų viceministras Jegoras Božokas teigė, kad aneksuotame Kryme yra 31,5 tūkst. Rusijos karių, taip pat maždaug tūkstantis karinės technikos vienetų, tarp kurių – tankai, šarvuotos kovos mašinos, galinga karinė artilerijos, aviacijos ir laivyno įranga.

Ukrainos diplomatas paskelbė apie Ukrainos ketinimą Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai pateikti atnaujintą rezoliucijos „Krymo ir Sevastopolio bei Juodosios ir Azovo jūros dalių militarizacijos problema“ projektą ir paragino Jungtinių Tautų nares palaikyti šį dokumentą, kurio pagrindinis tikslas yra priversti Rusiją išvesti visus karius iš Krymo ir nutraukti laikiną pusiasalio okupaciją.