Dėl 2001 metų gegužę įvykdyto dviejų dukterų, devynmetės Faith ir šešiametės Liberty, nužudymo myriop nuteistam buhalteriui iš Teksaso valstijos (JAV) Johnui Davidui Battagliai praeitą savaitę buvo sušvirkšta mirtina injekcija, praneša news.com.au.
J. D. Battaglia su žmona negyveno. Dukteris jis nužudė šioms viešint jo bute Dalaso mieste. Mergaičių apsilankymas tėvo namuose buvo numatytas pagal suderintą susitikimų su vaikais grafiką. Paskutiniai vyresniosios dukters žodžiai, kaip pranešama, buvo: „Ne, tėti, nedaryk šito!“
Mirties bausmė buvo įvykdyta JAV Aukščiausiajam teismui atmetus J. D. Battaglios advokato pateiktą apeliaciją dėl kaltinamojo bylos peržiūros. Teikiant apeliaciją buvo nurodyta, kad 62-ejų metų kaltinamasis patirdavo haliucinacijų, todėl, atsižvelgiant į psichinę jo būklę, negali būti laikomas atsakingu už įvykdytą nusikaltimą. J. D. Battagliai įvykdyta egzekucija – jau trečia šiemet JAV įvykdyta mirties bausmė. Visi nuosprendžiai buvo paskelbti Teksase.
Nužudytųjų vaikų motinai, Mary Jean Pearle, ir kitiems egzekucijos vykdymo liudininkams įžengus į stebėjimui skirtą patalpą, J. D. Battaglia šypsojosi.
Kalėjimo viršininkui paklausus, ar nenorėtų tarti paskutinio žodžio, J. D. Battaglia iš pradžių atsakė neigiamai, tačiau netrukus persigalvojo.
„Sveika, Mary Jean, – tarė jis, žiūrėdamas į buvusią žmoną su veide neblėstančia šypsena. – Visi dar susitiksime. Lik sveika.“ Taip pasakęs nusikaltėlis kreipėsi į bausmės vykdytoją: „Galite pradėti.“
Tada J. D. Battaglia užsimerkė ir užvertė galvą. Po kelių sekundžių jis vėl atsimerkė ir paklausė: „Ar aš vis dar gyvas?“
Itin stiprus pentobarbitalio preparatas pradėjo veikti. „O, jau jaučiu“, – dar spėjo pasakyti J. D. Battaglia.
Mirtis ištiko praėjus lygiai 22 minutėms po mirtinos dozės sušvirkštimo.
J. D. Battagliai nustojus kvėpuoti, M. J. Pearle nusigręžė nuo egzekucijos stebėjimo lango ir pasitraukė į liudininkams skirtos patalpos gilumą. „Jo jau prisižiūrėjau“, – pasakė ji, o tada vis dėlto grįžo prie lango ir stebėjo, kaip medikas apžiūri J. D. Battaglią ir konstatuoja jo mirtį. Kalbėtis su žurnalistais M. J. Pearle atsisakė.
Egzekucijos dieną 5-asis JAV apygardos teismas atmetė apeliaciją, kuria buvo siekta apskųsti žemesnės instancijos teismą neva neteisingai atsisakiusį priimti J. D. Battaglios advokato siūlytus pinigus, už kuriuos būtų galima pasamdyti išsamiau teisines pretenzijas dėl psichinės kaltinamojo būklės išnagrinėjusį specialistą.
Vadovaujantis JAV Aukščiausiojo teismo paskelbta nutartimi, kaliniams, suvokiantiems, kad jų laukia mirties bausmė, be to, suprantantiems, už ką ji skirta, egzekuciją vykdyti galima. J. D. Battaglios advokatai tvirtino, kad jų ginamas kaltinamasis šių dalykų nesuprato, todėl yra pagrindo teigti, kad aukščiausios instancijos Teksaso valstijos teismas, pripažindamas J. D. Battaglios teisnumą, klaidingai interpretavo Aukščiausiojo teismo nutartį.
Valstijos teisėjas ir valstijos apeliacinis teismas priėjo prie išvados, kad J. D. Battaglia – aukštais intelektiniais sugebėjimais ir puikia kompetencija išsiskiriantis asmuo, nesergantis jokia psichine liga ir tik apsimetantis psichiškai nesveiku, kad išvengtų egzekucijos.
Klausantis liudininkų parodymų paaiškėjo, kad J. D. Battaglia naudojosi kalėjimo biblioteka ir aiškinosi su psichinėmis bei protinėmis negaliomis siejamas išlygas, leidžiančias išvengti mirties bausmės. Liudininkai taip pat tikino girdėję, kaip per telefoninius pokalbius su tėvu kaltinamasis aptarinėjo išsisukimo nuo egzekucijos strategiją.
Kaltinamojo kompetencijomis nesuabejojęs teisėjas Robertas Burnsas pareiškė, kad J. D. Battaglios intelektas ir išsilavinimas (įgytas magistro laipsnis) byloja apie sugebėjimą sąmoningai gudrauti, siekiant išvengti egzekucijos.
Kaltinančioji pusė tvirtino, kad J. D. Battaglios įniršį sukėlė tuo metu atskirai gyvenančios žmonos M. J. Pearle pranešimas policijai apie jos atžvilgiu vykdytą smurtą, o susitikimu su dukterimis jis pasinaudojo kaip proga išlieti savo pyktį.
Kai mergaitės buvo išvykusios pas tėvą, jų motinai M. J. Pearle, paskambinusiai vienos iš dukterų numeriu, teko klausytis, kaip vyresnėlė Faith prašo tėvo pasigailėti. Dukters žodžius M. J. Pearle girdėjo todėl, kad J. D. Battaglia įjungė telefono garsiakalbį.
„Ne, tėti, nedaryk šito!“ – maldavo Faith.
M. J. Pearle tegalėjo surikti, kad mergaitės bėgtų. Po akimirkos ji išgirdo šūvius. Tada pasigirdo J. D. Battaglios balsas. „Laimingų <...> Kalėdų“, – pasakė jis, tarp žodžių įterpdamas keiksmažodį.
Netrukus pasigirdo ir daugiau šūvių. M. J. Pearle surinko pagalbos numerį.
Tuo metu, kai nužudė dukteris, J. D. Battaglia buvo lygtinai nuteistas už žmonos atžvilgiu įvykdytą išpuolį per 1999 metų Kalėdas. Jo ištartas kalėdinis sveikinimas buvo akivaizdi nuoroda į šį įvykį. Į Faith buvo šauta tris kartus, o į jaunėlę Liberty – penkis.
Praėjus kelioms valandoms po nusikaltimo J. D. Battaglia buvo suimtas netoli tatuiruočių salono, kuriame jam buvo padaryta dviejų didelių raudonų rožių tatuiruotė. Sumanymą išsitatuiruoti rožes J. D. Battaglia įgyvendino kaip dukterų atminimui skirtą gestą.
Besipriešinantį J. D. Battaglią teko tramdyti net keturiems pareigūnams. Jam priklausiusiame sunkvežimyje buvo rastas revolveris. Daugiau nei dešimt šaunamųjų ginklų pavyko aptikti nusikaltėlio bute.
2014 metais, duodamas interviu laikraščiui „The Dallas Morning News“, J. D. Battaglia pasakė, kad dukterys buvo geriausios jo draugės, kad savo kalėjimo kameroje jis pasikabinęs keletą jų nuotraukų.
„Nesijaučiu taip, tarsi būčiau jas nužudęs. Sunkiai prisimenu, kas tada atsitiko“, – sakė jis.