aA
Prie Rusijos ir Ukrainos sienos sutelkta 83 tūkst. rusų kareivių, tačiau visavertė karinė operacija iš rusų pusės mažai tikėtina.
© Reuters/Scanpix

Kaip informuoja unian.net, apie tai papasakojo Karinių ir politinių tyrinėjimų centro vadovas, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje.

„Suskaičiavome 83 tūkst. žmonių iš visų grupuočių palei mūsų sieną“, – sakė karinis ekspertas.

Jo teigimu, „maža tikimybė, kad bus panaudotos Baltarusijos ginkluotosios pajėgos, nes Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka toli gražu nepritaria rusų įsiveržimui į Ukrainą. Kryptis į Černigovą irgi menkai tikėtina, ten karinės grupuotės gal 4 tūkst. žmonių. Karinė intervencija gali būti, bet tik desantinių operacijų forma ir užgrobiant strategiškai svarbius objektus ir nedideles teritorijas.“

„Mūsų nuomone, pagrindinė kryptis – Doneckas“, – teigė ekspertas.

Visgi D. Tymčiukas mano, kad visavertė rusų karinė operacija mažai tikėtina, nes „nematome karių eilėse proporcijų, kad kalbėtume apie sukūrimą visaverčių operatyvinių-taktinių grupuočių, kurios turėtų dengtis priešlėktuvine gynyba, turėtų būti įtraukta ir karinė aviacija ir t. t. – tada galima kalbėti apie visavertę karinę operaciją. Kol kas šito nematome. Todėl linkstame prie varianto – jei rusai rengs operaciją, pagal scenarijų ji bus panaši į Krymo.“

NATO pajėgų Europoje vadas sekmadienį sakė, kad Rusija turi dideles pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų ir kad jis nerimauja dėl galimos grėsmės Moldovos separatistiniam Padniestrės regionui.

„(Rusijos) pajėgos, kurios dabar yra prie Ukrainos sienų į rytus (nuo jos), yra labai, labai nemažos ir labai, labai pasirengusios“, – sakė JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as, kuris kalbėjo per renginį, organizuotą amerikiečių strateginių tyrimų centro „German Marshall Fund“.

Jis sakė, kad NATO labai susirūpinęs dėl grėsmės Padniestrei. „Prie rytinių Ukrainos sienų yra ... absoliučiai pakankamos (Rusijos) pajėgos judėjimui į Padniestrę, jei būtų priimtas sprendimas tai daryti, ir tai kelia didelį susirūpinimą“, – pažymėjo jis.

„Rusija veikia daug labiau kaip priešininkė nei partnerė“, – sakė jis.

Baiminamasi tolesnės Rusijos invazijos
Rytų Ukrainoje – prorusiški mitingaiProrusiški mitingai nusirito per Rytinę Ukrainą. Sekmadienį žmonės rinkosi Charkove, Donecke, Odesoje, Luganske, Dnepropetrovske. Pranešama, jog Donecko srities mieste kilo šturmuota geležinkelio stotis.Pranešama, jog prorusiško mitingo dalyviai šturmavo Makejevkos geležinkelio stoties pastatą. Bandyta patekti į geležinkelio platformas ir blokuoti traukinių eismą.Unian.net skelbia, kad prorusiški mitingo dalyviai turėjo žinių, jog kovo 30 d. į Kijevą traukiniu ketinama išvežti anksčiau suimtus separatistus bei Donecko „liaudies gubernatoriumi“ vadinamą Pavlą Gubarevą.Mitingo dalyviai turėjo plakatus su užrašais „Janukovyčiau, ateik ir pasiimk mus“, skandavo „Rusija“. Pranešama, kad demonstrantai susirėmė su milicija, kuri bandė jų neįleisti į geležinkelio stotį.Plačiau skaitykite ČIA. 
Charkove – didžiulis mitingasSekmadienį Charkove didžiulė minia susirinko į mitingą, kuriame reikalaujama referendumo dėl Ukrainos federalizacijos. Kaip pranešė UNIAN korespondentas, apie 1500 žmonių susirinko prie Lenino paminklo miesto centre. Minioje plevėsuoja Ukrainos, Rusijos ir Sovietų Sąjungos vėliavos. Taip pat matyti plakatai su užrašais „Rusija – gelbėk mus“, „Mūsų kalba – rusų“, „Šlovė Berkut“, „Dešinysis sektorius – žmogžudžiai“, „Charkovas reikalauja referendumo“. Mitingo dalyviai išreiškė norą, kad rusų kalba būtų pripažinta antrąja valstybine kalba bei būtų sukurta pietrytinės Ukrainos autonomija. Pranešama, jog mitingo vietoje budi apie 200 policijos pareigūnų. 
S. Lavrovas apie tai, kokio sprendimo dėl Ukrainos siekia RusijaRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį paragino Vakarų galias paremti pasiūlymą suteikti Ukrainos rusakalbių regionams didesnius įgaliojimus pagal „federalinę“ struktūrą.„Jeigu mūsų partneriai Vakaruose yra pasirengę, tuomet Rusija, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) galėtų suformuoti paramos grupę dėl Ukrainos ir suformuluoti bendrus raginimus tiems, kurie dabar yra valdžioje Kijeve“, – sakė S. Lavrovas interviu Rusijos valstybinei televizijai.Daugiau skaitykite ČIA. 
Krymas oficialiai perėjo į Maskvos laiko juostąKovo viduryje Krymo parlamentas nusprendė pusiasalio teritorijoje nustatyti tokį patį laiką kaip ir Maskvos laiko juostoje. Iš dabartinės laiko juostos regionas pasitraukė šį sekmadienį, kovo 30 d., pranešama Krymo Aukščiausiosios Rados svetainėje.„Krymo Respublikos teritorijoje nustatytas laiko skaičiavimas pagal trečiąją laiko juostą, o laikrodžių rodyklė 2014 metų kovo 30 dieną 0 val. 2 min. persukta 2 valandomis į priekį“, - nurodoma pranešime.Krymo vicepremjeras Rustamas Temirgalijevas pastebėjo, kad sunkumų, susijusių su perėjimu prie Maskvos laiko, neturėtų kilti.„Perėjimas turėtų būti sklandus, be finansinių ar kitokių nuostolių“, - pareiškė jis.
S. Lavrovas ir J. Kerry sekmadienį susitinka aptarti situaciją UkrainojeRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sekmadienį susitinka Paryžiuje aptarti situacijos Ukrainoje. Apie tai informuoja BBC. Šeštadienį S. Lavrovas pareiškė per interviu Rusijos televizijai, kad Rusija neketina kirsti Ukrainos sienos. Jis tai pareiškė netrukus po to, kai JAV ir Rusijos prezidentai Barackas Obama ir Vladimiras Putinas telefonu aptarė situaciją Ukrainoje. Per interviu Rusijos televizijos kanalui „Rossija1“ S. Lavrovas pareiškė, kad Rusija „neketina ir nėra suinteresuota“ kirsti sienos su Ukraina. Šeštadienio dieną S. Lavrovas kalbėjosi telefonu su JAV valstybės sekretoriumi J. Kerry. Tada buvo paskelbta, kad J. Kerry ir S. Lavrovas sekmadienį susitiks Paryžiuje. Pranešama, kad J. Kerry paskutinę minutę pakeitė savo planus skrisdamas iš Saudo Arabijos į Vašingtoną. Saudo Arabijoje lankęsis J. Kerry anksti šeštadienį išskrido iš Rijado namo į Vašingtoną per Airiją. Kai lėktuvas nusileido Šenono oro uoste (Airija) pasipildyti degalų, J. Kerry apsisprendė pasukti į Paryžių. Pastarąjį kartą S. Lavrovas ir J. Kerry buvo susitikę šios savaitės pradžioje Hagoje.
V. Janukovyčiui iškelta dar viena byla Ukrainos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją byla nušalintam nuo valdžios prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kuris penktadienį paragino surengti visuose šalies regionuose referendumą dėl jų statuso. Tai pranešė žinybos spaudos tarnyba."Penktadienį dar viename kreipimesi į ukrainiečių tautą V. Janukovyčius pavadino dabartinę šalies valdžią neteisėta ir paragino reikalauti, kad būtų surengtas referendumas dėl kiekvieno regiono statuso Ukrainos sudėtyje”, - sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros tinklalapyje.Generalinės prokuratūros nuomone, V. Janukovyčius "kėsinasi į vidaus saugumą konstitucinės santvarkos funkcionavimo srityje ir valstybės valdžios veiklos srityje”.Baudžiamoji byla jam iškelta "už veiksmus, kuriais siekiama smurtu pakeisti arba nuversti konstitucinę santvarką, arba užgrobti valstybinę valdžią”.Anksčiau V. Janukovyčius per Rusijos žiniasklaidą išplatino kreipimąsi, kuriame paragino surengti referendumą dėl kiekvieno regiono statuso Ukrainos sudėtyje."Kaip prezidentas, esantis su jumis mintimis ir širdimi, raginu kiekvieną blaiviai mąstantį Ukrainos pilietį - neleiskite apsišaukėliams jumis manipuliuoti”, - pareiškė V. Janukovyčius. Įvykius šalyje jis pavadino "ginkluotu valstybės perversmu, kurį įvykdė opozicija teroristinių grupuočių ginklais ir su visiška kai kurių Vakarų šalių parama”."Ir visiškai logiška, kad protesto banga, kylanti Ukrainos pietryčiuose, - natūrali tankiai gyvenamo pramoninio krašto reakcija į ginkluotą valstybės perversmą”, - teigia V. Janukovyčius. Anot jo, neadekvatus valstybinių procesų valdymas akimirksniu sukėlė liaudies reakciją - taip Ukraina prarado Krymą, o Maidano valdžiai dabar nepavyks išvengti vis didėjančio visuomenės nepasitenkinimo.Savo kreipimesi V. Janukovyčius daug dėmesio skyrė priežastims, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nepasirašyti asociacijos sutarties su ES. Pasak jo, ši sutartis būtų buvusi pražūtinga šaliai, pirmiausia - ekonominiu požiūriu, Ukrainoje galėjo atsirasti milijonai bedarbių.V. Janukovyčių 2014 metų vasario mėnesį nuo valdžios nušalino Ukrainos parlamentas, kurį tuo metu jau kontroliavo opozicija. Po nušalinimo V. Janukovyčius išvažiavo į Rusiją. Naujoji Ukrainos valdžia jam jau iškėlė kelias baudžiamąsias bylas.
Rusija nutraukia sutartis su Ukraina dėl Juodosios jūros laivynoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė Valstybės Dūmai pasiūlymą nutraukti kai kurias sutartis su Ukraina, tarp jų - sutartis dėl Juodosios jūros laivyno. Tai pranešama Kremliaus tinklalapyje, kuriuo remiasi "Lenta.ru”.Anksčiau nutraukti šių sutarčių dėl Juodosios jūros laivyno galiojimą pasiūlė Rusijos saugumo taryba. Omenyje turimi 1997 metais pasirašyti dokumentai dėl Juodosios jūros laivyno pasidalijimo, dėl laivyno buvimo Ukrainos teritorijoje statuso ir sąlygų, dėl savitarpio atsiskaitymų ir t.t.Kaip sakoma aiškinamajame rašte, šios sutartys nebeturi objekto, kadangi Krymas priimtas į Rusijos sudėtį.
J. Tymošenko vadina V. Janukovyčių Ukrainos nepriklausomybės naikinimo instrumentuUkrainos opozicijos lyderė ir buvusi premjerė Julija Tymošenko pareiškė, kad nušalintas prezidentas Viktoras Janukovyčius kovoja prieš Ukrainos nepriklausomybę ir dėl to turi būti teisiamas.V.Janukovyčius savo pareiškime, kurį penktadienį išplatino Rusijos žiniasklaida, paragino surengti referendumus dėl visų Ukrainos regionų statuso, taip pat pranešė pasitraukiantis iš Regionų partijos.„Jei tai iš tiesų V.Janukovyčiaus pareiškimas, jis dar kartą liudija, kad šis žmogus, kažkada buvęs Ukrainos prezidentu, iš esmės šiandien tapo kovos su Ukraina ir ukrainiečių tauta instrumentu, praktiškai tapo Ukrainos nepriklausomybės naikinimo instrumentu“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė partijos „ Batkivščyna“ („Tėvynė“).Tuo pat metu J.Tymošenko sakė abejojanti, kad Rusijos žiniasklaidoje pasirodęs pareiškimas iš tiesų priklauso V.Janukovyčiui.„Visiškai neaišku, ar tai V.Janukovyčiaus pareiškimas, ar ne jo“, - pabrėžė ekspremjerė.
Rusija skundžiasi sulaukianti griežtėjančių grasinimų iš JAV ir jų sąjungininkiųMaskva sulaukia griežtėjančių grasinimų iš Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių, kurios stengiasi susilpninti Rusijos įtaką Ukrainai, vienas aukšto rango saugumo pareigūnas penktadienį sakė prezidentui Vladimirui Putinui.„Staigiai sustiprėjo išoriniai grasinimai valstybei. Teisėtas Krymo ir Ukrainos rytinių regionų tautų pageidavimas būti kartu su Rusija kursto Jungtinių Valstijų ir (jų) sąjungininkių isteriją“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovo pavaduotoją Aleksandrą Maliovaną.Pasak jo, Vakarų šalys demonstruoja „siekį susilpninti Rusijos įtaką jai gyvybiškai svarbioje erdvėje“.A.Maliovanas aiškino, kad susiklosčius tokioms sąlygoms, Rusija „kuria ir realizuoja imasi puolamųjų kontržvalgybos ir žvalgybos priemonių, siekiant užkirsti kelią tokioms paskatoms“.
Ukrainos karinėse pajėgose – precedento neturintys mokymaiUkrainos karinės oro pajėgos rengia precedento neturinčius mokymus. Į padangę pakilo 100 naikintuvų, 23 bombonešiai ir 39 smogiamieji lėktuvai bei 60 zenitinių raketinių kompleksų divizijų.Kaip informuoja rus.newsru.ua, mokymu vadu paskirtas generolas pulkininkas Jurijus Baidakas.Daugiau – čia.
B. Obama: Rusija turi atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienųJAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Rusija turi atitraukti savo pajėgas, šiuo metu sutelktas prie Ukrainos sienų, ir pradėti derybas su tarptautine bendruomene.Duodamas interviu, kurį televizija CBS paskelbė penktadienį, B.Obama sakė, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas sutelkti pajėgas prie kaimyninės šalies sienų gali būti „tiesiog pastangos įbauginti Ukrainą – arba galbūt jie turi papildomų planų“.
V. Putinas leido Ukrainos karinę techniką Kryme grąžinti KijevuiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė pradėti karinės technikos, esančios Krymo teritorijoje, perdavimo Ukrainai procesą. Konkrečiai kalbama apie techniką karių, kurie neperėjo Rusijos pusėn, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Daugiau – čia.
Kijeve tikrinamos slėptuvėsKijevo administracijos vadovas Vladimiras Bondarenka davė nurodymą patikrinti, ar miesto slėptuvės parengtos priimti žmones pavojaus atveju. Kelias slėptuves Ukrainos sostinės centre ketvirtadienį jis apžiūrėjo pats, praneša "5-asis kanalas”.V. Bondarenka apsilankė II klasės slėptuvėje, kurioje 485 žmonės galėtų praleisti tris paras. Joje sukauptos geriamojo vandens ir maisto atsargos, sudarytos reikiamos sanitarijos sąlygos. Pasak pareigūno, objektas visiškai parengtas eksploatuoti.Kijeve yra 526 slėptuvės, bet dar ne visos yra parengtos priimti žmones.Pastaruoju metu Ukrainos valdžios atstovai ne kartą teigė, kad į šalį gali įsiveržti Rusijos kariuomenė. Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Andrejus Parubis šiomis dienomis pareiškė, kad "kiekvieną naktį, kiekvieną valandą gali būti užpulta žemyninės Ukrainos teritorija, ir mes tam ruošiamės”.
Rusija sukritikavo JT rezoliuciją dėl Krymo aneksijosRusija pareiškė, kad Jungtinių Tautų (JT) rezoliucija, kuri įvardija Maskvos remiamą Krymo referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos neteisėtu, yra duodanti priešingus rezultatus. Maskva apkaltino Vakarų valstybes naudojantis šantažu ir grasinimais balsuojant už rezoliuciją, rašo "Reuters".JT Generalinėje Asamblėjoje, kurią sudaro 193 nariai, ketvirtadienį už rezoliuciją balsavo šimtas šalių, 11 buvo prieš, 58 susilaikė."Ši priešingus rezultatus duodanti iniciatyva tik apsunkina pastangas išspręsti Ukrainos vidaus politinę krizę", - sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.Maskva apkaltino Vakarų šalis naudojantis "šaltojo karo laikų propagandos mašinos neišeikvoto potencialo galia" siekiant užsitikrinti pritarimą rezoliucijai."Gerai žinoma, koks begėdiškas spaudimas, prilygstantis politiniam šantažui ir ekonominiams grasinimams, buvo panaudotas prieš JT nares, kad jos balsuotų už", - rašoma pranešime.Tačiau Vakarų diplomatai teigė, kad Rusijos pasiuntinys JT pradėjo agresyvią spaudimo kampaniją dėl rezoliucijos. Tai parodo, kaip ritmai Maskva vertina JT rezoliuciją, pasmerkiančią kovo 16-ąją įvykusį referendumą dėl Krymo atsiskyrimo ir patvirtinančią Ukrainos teritorinį vientisumą.
"Dešiniojo sektoriaus" ultranacionalistai pagrasino šturmuoti Ukrainos parlamentąUkrainos dešiniųjų radikalų organizacija "Dešinysis sektorius" gali būti uždrausta po to, kai 2 tūkst. jos šalininkų ketvirtadienio vakarą apsupo parlamento pastatą ir pagrasino jį šturmuoti, "RIA Novosti" sakė šaltinis iš Julijos Tymošenko partijos "Batkivščyna" (Tėvynė).Ketvirtadienio vakarą "Dešiniojo sektoriaus" ultranacionalistai apsupo parlamento pastatą, reikalaudami teismo šalies vidaus reikalų ministrui Arsenui Avakovui dėl grupės lyderio Oleksandro Mužyčkos žūtį per susišaudymą su milicija.Rusija buvo išdavusi O. Mužyčkos suėmimo orderį, įtariant jį ir jo suburtą grupuotę kovojus prieš Rusijos pajėgas per Čečėnijos karą 1994-1995 metais. Be to, O. Mužyčka kaltino Ukrainos prokurorus ir miliciją sąmokslu siekiant nužudyti jį.Parlamentą užblokavę radikalai vėliau pranešė, jog pastato šturmas atidedamas iki penktadienio ryto.Po įvykių ketvirtadienį ukrainiečių valdininkai surengė skubųjį susitikimą, kurio metu vidaus reikalų ministras A. Avakovas pasiūlė uždrausti "Dešinįjį sektorių".Ukrainos parlamentas penktadienį per neeilinį posėdį svarstys A. Avakovo atstatydinimą.
V. Janukovyčius reikalauja referendumų dėl visų Ukrainos regionų statusoNušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį paragino visuose šalies regionuose surengti referendumus dėl jų statuso „Ukrainso sudėtyje“, pranešė Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS.Daugiau – čia.
Kaliniams Kryme bus suteikta Rusijos pilietybėRusija suteiks pilietybę kaliniams, laikomiems Krymo kalėjimuose. Kaip rašo penktadienį laikraštis "Kommersant”, toks sprendimas susijęs su tuo, kad Ukraina po Krymo atsiskyrimo atsisakė priimti šiuos nuteistuosius į savo kalėjimus.Pasak leidinio, dėl Krymo kolonijų susidarė teisinė kolizija. Kaliniai nuteisti pagal Ukrainos baudžiamąjį kodeksą, nors dabar jie atsidūrė Rusijos teritorijoje. Vis dėlto Rusijos teismai jų bylų iš naujo nesvarstys: kaliniams bus suteikta pilietybė, bet bus paliktos jau paskirtos bausmės.Kaip pažymėjo RF Visuomenės rūmų atstovai, kaliniai galės prašyti paleisti juos pirma laiko jau vadovaujantis Rusijos įstatymais.Federalinė bausmių vykdymo tarnyba jau pradėjo Krymo pataisos įstaigų integravimo procesą. Jos žinion perėjo dvi kolonijos, vienas tardymo izoliatorius ir vienas pataisos centras. Juose laikoma daugiau kaip 3 tūkstančiai nuteistųjų.
Prie sienos su Ukraina sutelktos Rusijos pajėgos nedalyvauja pratybose, sako PentagonasJungtinės Valstijos neįžvelgia jokių ženklų, kad Rusijos pajėgos, sutelktos prie sienų su Ukraina, dalyvautų kokiose nors pavasarinėse pratybose, nors Maskva nurodė tokią to perdislokavimo priežastį, ketvirtadienį pranešė Pentagonas.Ukrainos vyriausybė paskelbė aukščiausio lygio kovinę parengtį savo daug mažesnėse ir prasčiau apginkluotose pajėgose, baimindamasi, kad Rusija gali surengti invaziją į rytinius šalies regionus po to, kai Maskva anksčiau šį mėnesį okupavo ir aneksavo Krymą. Tuo tarpu Vakarų šalys ėmėsi veiksmų, turinčių izoliuoti Rusiją diplomatinėje arenoje ir spausti jos ekonomiką.Daugiau – čia.
J. M. Barroso: ES nėra pasiruošusi pasiūlyti narystę UkrainaiEuropos Sąjunga (ES) nėra pasiruošusi priimti Ukrainą į savo gretas, tačiau tokia galimybė tikėtina ateityje, teigė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, kuriuo remiasi "RIA Novosti".Pasak J. M. Barroso, pasiūlymas dėl narystės ES nebuvo pateiktas, nes Bendrijos narės nėra pasiruošusios "šiame etape integruoti tokios valstybės kaip Ukraina".EK pirmininkas akcentavo, kad Ukraina taip pat nėra pasiruošusi įstoti į ES."Tačiau mes visada sakėme, kad durys nėra uždarytos (...), todėl tokia galimybė egzistuoja ateityje", - pažymėjo J. M. Barroso.Praėjusią savaitę ES valstybių bei vyriausybių vadovai ir Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas žengė pirmą simbolišką žingsnį glaudesnių ekonominių ir politinių santykių link ir pasirašė ES ir Ukrainos asociacijos sutarties politinę dalį.
JT patvirtino: Krymo aneksija - neteisėtaJungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Maskvos remiamas referendumas dėl Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos yra neteisėtas, skelbia BBC.Šimtas šalių balsavo už JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, pasmerkiančią kovo 16-ąją įvykusį referendumą dėl Krymo atsiskyrimo ir patvirtinančią Ukrainos teritorinį vientisumą, 11 buvo prieš, 58 susilaikė nuo balsavimo."Parama reiškiama iš visų pasaulio kampelių. Tai rodo, kad tai nėra vien tik regiono klausimas, bet aktualus visam pasauliui", - po balsavimo žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čurkinas pažymėjo, kad "faktas, jog beveik pusė" JT Generalinės Asamblėjos narių "nepritarė rezoliucijai yra labai padrąsinanti tendencija ir manau, kad ši tendencija vis stiprės".Ukraina tikisi, kad rezoliucija bus kaip atbaidymo priemonė ir padės įtikinti Maskvą nebesiveržti į šalies teritoriją, sakė BBC korespondentas.Įtampa tarp Rusijos ir Vakarų neslūgsta po Maskvos įvykdytos Ukrainos pietinio pusiasalio aneksijos. Vakarai pasmerkė šį Rusijos žingsnį, o JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) trečiadienį įspėjo dėl naujų Europos Sąjungos ir Vašingtono sankcijų Rusijai, jei ir toliau bus eskaluojama situacija Ukrainoje.
Sulaikytas provokatorių grupės vadovas turi ryšių su Rusijos FSTKijeve Ukrainos Saugumo tarnybos sulaikytas provokatorių grupės vadovas turi ryšių su Rusijos Federaline saugumo tarnyba, praneša unian.net.Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas.Plačiau skaitykite ČIA. 
JAV Atstovų Rūmai ir Senatas pritarė pagalbai Ukrainai ir sankcijoms RusijaiJAV Atstovų Rūmai ir Senatas didele balsų dauguma priėmė atskirus pagalbos Ukrainai dokumentus, kuriuose taip pat pritariama sankcijoms Rusijai, tuo išspręsdami kelias savaites tvyrojusį neaiškumą, kaip Amerikos įstatymų leidėjai gali padėti naujajai vyriausybei Kijeve.Beveik vienabalsiai JAV senatoriai pritarė 1 mlrd. JAV dolerių paskolos garantijoms, kurias Ukraina pažadėjo prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), taip pat sankcijoms Rusijos pareigūnams dėl jų vaidmens Maskvos agresijoje Kryme.Atstovų Rūmų 399 balsais prieš 19 priimtas dokumentas šiek tiek skiriasi. Todėl abiejų rūmų dokumentus dar reikia suderinti prieš siunčiant į Baltuosius Rūmus B.Obamai pasirašyti.Įstatymų leidėjai tikisi, kad galutinis įstatymas bus baigtas šią savaitę.Abiejuose dokumentuose pasirinkta formuluotė, leidžianti sparčiau suteikti finansinę paramą Ukrainai.
NATO nerimauja dėl rusų pajėgų prie UkrainosLietuvoje viešintis NATO generolas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas yra labai susirūpinęs dėl Rusijos karinių pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienos, tačiau Baltijos šalims tokio pavojaus šiuo metu nėra.„Nesileisiu į  detales, ką mes matome, bet stebime atidžiai. Lyginant su didžiule karių koncentracija prieš Ukrainą, situacija čia šią akimirką yra gerokai mažiau įtempta“, - BNS sakė Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadovas, Vokietijos generolas Hans-Lothar Domrose.Generolas sakė negalintis komentuoti konkrečių valstybių planų sustiprinti NATO pajėgų buvimą Baltijos šalyse, bet pabrėžė, kad imamasi veiksmų atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos.„NATO pajėgos yra prieinamos, NATO teritorija bus apginta, NATO žmonės bus apsaugoti“, - sakė jis interviu keliems Lietuvos žurnalistams po susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu ir krašto apsaugos ministru.Kalbėdamas apie NATO matomumą regione, H.L.Domrose atkreipė dėmesį, kad JAV jau sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją, o NATO žvalgybos lėktuvai AWACS pasiųsti virš Lenkijos ir Rumunijos stebėti padėtį Ukrainoje.Pasak generolo, NATO taip pat naudoja savo laivyną, kad atgrasytų Rusiją.„NATO jūrų pajėgas galima perkelti į Juodąją jūrą, Baltijos jūrą, Atlanto vandenyną, Viduržemio jūrą. Laivai plaukia, kad atgrasytų bet kokį Rusijos apetitą žengti toliau už Krymo“, - Vilniuje kalbėjo H.L.Domrose.Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį paskelbė, kad prie šalies sienos sutelkta beveik 100 tūkst. Rusijos karių. Kijevas nerimauja, kad po Krymo pusiasalio aneksijos Rusija gali įsiveržti ir į šalies rytus.Lietuvos krašto apsaugos ministerija trečiadienį išsakė susirūpinimą dėl Rusijos karinių pratybų Karaliaučiaus srityje, kurios vyko kartu su didelio masto mokymais rytinėje Rusijos dalyje, tačiau pabrėžė, kad „Rusijos veiksmai NATO valstybių atžvilgiu mažai tikėtini“.
JT nepripažino Krymo atsiskyrimoJungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje atsisakoma pripažinti kovo 16 dieną Kryme surengto referendumo teisėtumą, rašo „Reuters“.193 vietų Asamblėjoje už rezoliuciją balsavo 100 narių, prieš - 11, dar 58 valstybės susilaikė. Kai kurių šalių atstovai balsavime iš vis nepasirodė.Vakarų valstybių diplomatai po balsavimo spaudos atstovams sakė, kad rezoliuciją palaikė kur kas daugiau šalių nei tikėtasi, nepaisant agresyvių Maskvos diplomatinių pastangų prieš šį dokumentą.
Kanada: Rusija privalo keistis, jei nori grįžti į G8Vokietijoje viešintis Kanados premjeras Stephenas Harperis pareiškė, kad Rusijai laikantis dabartinės užsienio politikos kurso nėra galimybės grįžti į "Didžiojo aštuoneto" klubą, rašo "Reuters"."Nepaisant mūsų pastangų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paversti partneriu, jis neparodė nė menkiausio noro bendradarbiauti. Priešingai - jis panoro būti varžovu. - po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel kalbėjo Kanados premjeras. - Asmeniškai manau, kad V. Putinui nėra galimybės grįžti prie G8 stalo, jei Rusijos užsienio politikos kursas nebus kardinaliai pakeistas."Berlyne Kanados ir Vokietijos vadovai aptarė saugumo situaciją Ukrainoje, nemažai dėmesio skyrė naujoms ekonominėms sankcijoms prieš Rusiją.ELTA primena, kad septynių ekonomiškai pažangiausių pasaulio valstybių lyderiai šią savaitę suspendavo Rusijos narystę elitiniame forume ir atšaukė pasiruošimą Sočyje planuotam viršūnių susitikimui.
Ukraina: artimiausios dienos – kritinėsBuvęs Ukrainos gynybos ministras ir buvęs šalies Nacionalinio saugumo bei gynybos tarybos sekretorius Jevgenijus Marčukas pareiškė, kad artimiausios dvi dienos Ukrainai bus kritiškiausios per visą Nepriklausomybės istoriją, skelbia unian.net.Apie tai Jevgenijus Marčukas pasakė spaudos konferencijoje, surengtoje Ukrainos krizės spaudos centre.Daugiau – čia.
Penktadienį – dar viena V. Janukovyčiaus spaudos konferencijaPenktadienį Rostove prie Dono bus surengta dar viena nušalintojo Ukrainos prezidento Viktoto Janukovyčiaus spaudos konferencija. Apie tai praneša vesti.ua.
Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko apsisprendė dalyvauti prezidento rinkimuose, skelbia unian.net.
Latvijos prezidentas: V. Putinas Latvijoje tebelaukiamasKvietimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykti į Latviją oficialaus vizito tebegalioja, pranešė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis Latvijos televizijos kanalo LNT laidai „900 sekundžių“, skelbia rus.delfi.lv. Daugiau – čia.
Ukrainos kariškiai užėmė navigacijos stotį prie ChersonoUkrainos kariškiai užėmė navigacijos stotį "Marsas-75” Chersono srities Geničesko mieste, kur iki pastarojo meto buvo dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivyno dalinys, pranešė ketvirtadienį "Cherson-online”.Daugiau – čia.
V. Putinas asmeniškai kontroliuoja karinės jėgos stiprėjimą pasienyje?Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai stebi kariuomenės gausėjimą prie sienos su Ukraina, pareiškė Britanijos gynybos žinybos vadovas Philipas Hammondas, viešėdamas Pentagone.Nežinoma, kiek Rusijos gynybos ministras ir kiti vyriausybės nariai įtraukiami į sprendimų priėmimą, news.liga.net cituoja „The Wall Street Journal“.Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu patikino savo kolegą amerikietį Charlesą Heiglą, kad rusų kariai neketina peržengti Ukrainos sienos.Nežinoma, ar S. Šoigu sugebės tesėti žodį, sakė Ph. Hammondas.„Visi kalba, kad Rusijoje darbotvarkę sudaro asmeniškai pats prezidentas V. Putinas. Kiti rusų žaidėjai, taip pat ir ministras Šoigu, gali išsakyti savo nuomonę, bet tai nėra svarbiausia. Mes negalime žinoti, mes nežinome, kiek visi šie asmenys priklauso artimųjų ratui, kuriame prezidentas V. Putinas planuoja šį renginį“, – teigė Ph. Hammondas.
Ukraina prognozuoja, kad JT priims rezoliuciją dėl jos vientisumo Ukraina prognozuoja, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priims rezoliuciją, kuria bus patvirtintas šalies teritorinis vientisumas, o referendumas, atvėręs kelią Rusijai aneksuoti Krymą, paskelbtas neteisėtu.Ukrainos ambasadorius prie JT Jurijus Serhejevas trečiadienį interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad rezoliucija turi „kelias dešimtis“ rėmėjų ir ją palaiko demokratinės valstybės visame pasaulyje. Visgi diplomatas atsisakė spėlioti, kiek tiksliai šalių balsuos už šį dokumentą.Rusija vykdo intensyvią kampaniją prieš šios rezoliucijos priėmimą, tvirtindama, kad šis ginčas yra tik Rytų ir Vakarų reikalas.Pasak J.Serhejevo, jis bendravo su regioninėmis grupėmis ir aiškino, kad Rusija pažeidė JT Chartiją, garantuojančią Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir vienybę, ir kad šalis nepriklauso jokiam blokui.Priešingai nei JT Saugumo Taryboje, rezoliucijos 193-is nares turinčioje Generalinėje Asamblėjoje negali būti vetuojamos ir nėra teisiškai įpareigojančios; visgi jos atspindi pasaulinę opiniją.Nors Ukraina turi daugybę šalininkų tarp JT narių, Rusijos įtaka yra didžiulė, ir diplomatai sako, jog veikiausiai nemažai valstybių per balsavimą susilaikys.Vienas diplomatų, pageidavęs neskelbti savo pavardės, sakė, kad 80-90 palaikymo balsų būtų aiški žinia Rusijai, kad jos veiksmams nepritariama. Tačiau tai tebūtų mažiau nei pusės JT narių parama Ukrainai.„Rezoliucija bus priimta, - sakė J.Serhejevas. - Tačiau svarbu, kaip giliai Jungtinių Tautų narės suvokia iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria Jungtinės Tautos, keliamą pavojų“.Pasak ambasadoriaus, Rusijos įvykdytas Krymo užėmimas ir aneksavimas pažeidžia pagrindinius JT Chartijos principus ir 1994 metų Budapešto memorandumo nuostatas.Pagal šį dokumentą, kurį Ukraina pasirašė su Rusija, Didžiąja Britanija ir JAV, ji atsisakė viso branduolinio arsenalo, likusio šalyje žlugus Sovietų Sąjungai, mainais į garantijas dėl jos nepriklausomybės, suvereniteto ir sienų apsaugos.Krymas atsidūrė didžiausios Europos geopolitinės krizės nuo Šaltojo karo laikų epicentre. Rusų kariai užėmė šį strategiškai svarbų Ukrainos pusiasalį, kur įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, o Maskva praėjusią savaitę oficialiai aneksavo šį regioną po jame įvykio prorusiškos valdžios organizuoto referendumo.Suirutė Kryme prasidėjo po ne vieną mėnesį Ukrainoje vykusių antivyriausybinių protestų ir smurto proveržių, dėl kurių prezidento posto neteko Maskvos remtas Viktoras Janukovyčius, kuris praėjusį mėnesį pabėgo iš šalies.Siekdamas atremti Rusijos ambasadoriaus prie JT Vitalijaus Čiurkino argumentus, J.Serhejevas per pokalbius su regioninėmis grupėmis stengėsi pabrėžti, kad protestų banga Ukrainoje buvo atsakas į V.Janukovyčiaus vyriausybės veiksmus ir Vakarai jų neišprovokavo, be to, Ukraina nepriklauso nei NATO, nei Europos Sąjungai.„Mes nepriklausome jokiam blokui, - sakė Ukrainos ambasadorius. - Europos Sąjungoje mus domina partnerystės asociacija“.Įtakingiausia JT institucija - Saugumo Taryba - negali imtis jokių veiksmų, nes Rusija yra viena iš penkių nuolatinių jos narių, turinčių veto teisę. Visgi Saugumo Taryba, kuri iš viso turi 15 narių, jau surengė net aštuonis susitikimus padėčiai Ukrainoje aptarti, Vakarams stengiantis toliau spausti Rusiją pakeisti savo kursą.Rezoliucijos projekte patvirtinama, kad pagal JT Chartiją visos šalys turi susilaikyti „nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo prieš bet kurios kitos valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę, ir turi taikiomis priemonėmis spręsti savo tarptautinius ginčus“.Jame taip pat patvirtinamas Generalinės Asamblėjos „įsipareigojimas Ukrainos suverenitetui, politinei nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui pagal tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas“.Dokumentas taip pat paragins visas šalis „susilaikyti nuo… bet kokių mėginimų keisti Ukrainos sienas grasinant jėga, ją naudojant ar kitokiomis neteisėtomis priemonėmis“.
Rusija neigia gandus apie Argentinoje kuriamą karinę bazęRusijos užsienio reikalų ministerija įsitraukė į neoficialias diskusijas dėl Rusijos planų įsteigti savo karines bazes Lotynų Amerikoje. Išvakarėse pasirodė informacija, neva Rusija susitarė statyti karinę bazę Argentinoje, tačiau užsienio politikos žinyba paneigė tokius pranešimus, pažymėdama, jog, galbūt, būtų neatkreipusi dėmesio į tokią informaciją, jeigu ji nekeltų pavojaus draugiškiems santykiams su Buenos Airėmis, rašo newsru.com.Daugiau – čia.
Rusija paleido šešis ukrainiečių karininkus, bet dar penkis laiko toliauŠeši ukrainiečių karininkai, kuriuos Kryme buvo sulaikiusios Rusijos pajėgos, buvo paleisti ir trečiadienį evakuojami iš šio Juodosios jūros pusiasalio, bet kiti penki karininkai tebėra sulaikyti.Rusijos pajėgos per pastarąsias kelias savaites Kryme po vieną užėmė ukrainiečių karines bazes. Pusiasalis prie Rusijos buvo prijungtas po ginčijamo kovo 16-osios referendumo, kuriame regiono gyventojai balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.Gynybos ministerijos atstovas sakė, jog tarp paleistų karininkų yra pulkininkas Julijus Mamčuras, vienos bazės vadas, pelnęs daugelio pripažinimą tuo, kad nepaisė prorusiškų pajėgų, kurios jo bazę buvo apsiautusios beveik tris savaites.Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas išreiškė viltį, kad ketvirtadienį sostinėje Kijeve pasimatys su paleistais karininkais.„Tie karininkai, kurie taip drąsiai elgėsi, bus neabejotinai apdovanoti ir paaukštinti už savo drąsą“, – sakė jis.Kiti penki kariškiai, tarp jų – vienas pulkininkas, vis dar yra sulaikyti, sakė Gynybos ministerijos atstovas Vladislavas Selezniovas. Trečiadienį jis kalbėjosi su tuo pulkininku ir sakė, kad jis yra nuolat spaudžiamas pereiti į rusų pusę ir dirbti jiems.Be to, kad įsiveržė į Ukrainos karines bazes Kryme, Rusijos pajėgos ten taip pat perėmė daug karo laivų, palikdamos Ukrainos karinį jūrų laivyną kone visiškai be nieko.Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kuris trečiadienį susitiko su ukrainiečių kolega Andrijumi Deščycia, tuos konfiskavimus pavadino „piratavimu“.
Rusijos Juodosios jūros flotilę papildys per 30 ukrainiečių karinių laivųRusijos Juodosios jūros flotilę po patikrinimo papildys daugiau nei 30 ukrainiečių karinio jūrų laivyno karinių ir tarnybinių laivų, pranešė šaltinis iš Juodosios jūros flotilės bazės, kuriuo remiasi "RIA Novosti"."Laivai, kurie anksčiau plaukiojo su ukrainiečių vėliava, nebus automatiškai įtraukti į (Rusijos) Juodosios jūros flotilę, kol nebus atlikti techniniai patikrinimai ir mes nenuspręsime, kurie laivai gali papildyti flotilę, o kurių reikia atsisakyti", - pažymėjo šaltinis.Pasak šaltinio, laivų techninį patikrinimą atliks Rusijos karinio jūrų laivyno ir Juodosios jūros flotilės laivų statyklų specialistai.
Rusijos intervencija Kryme tapo triuškinamu smūgiu Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms, sako analitikaiUkrainos karinės jūrų pajėgos smarkiai sumažėjo dėl Rusijos intervencijos Kryme, kai į Maskvos rankas perėjo 12 iš 17 ukrainiečių karo laivų, trečiadienį nurodė gynybos analitikos centras „Jane's“.Prieš Rusijos intervencijos pradžią vasario 27 dieną Kryme buvo 12 tūkst. iš 15 450 Ukrainos karinių jūrų pajėgų karių ir darbuotojų, o nuo to laiko laivynas neteko didžiosios dalies svarbių objektų, sakoma „Jane's“ apžvalgoje.Sevastopolio uoste rusai užgrobė dvi „Griša V“ klasės fregatas ir vadovavimo laivą, taip pat vienintelį Ukrainos povandeninį laivą ir atvirose jūrose galintį plaukioti buksyrą.Rusijos specialiosios pajėgos taip pat užėmė Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazę Novoozernojėje, esančiame Krymo šiaurės vakarų pakrantėje. Septyni Ukrainos karo laivai ir „Natia“ klasės minų traleris buvo užblokuoti Donuzlavo įlankoje, kai Rusija nuskandino du nurašytus karo laivus į jūrą vedančiame farvateryje.Ukrainos 10-oji Sakų karinių jūrų pajėgų aviacijos brigada, kuriai priklausė visi šalies jūrinės aviacijos objektai, suspėjo išskraidinti keletą savo lėktuvų ir sraigtasparnių į žemyninę šalies dalį.Tačiau „Jane's“ nurodė, kad Ukrainos jūrinei aviacijai tikriausiai iškils didelių problemų, nes Maskva užėmė vienintelę jos sraigtasparnių remonto ir techninės priežiūros bazę – Sevastopolio aviacijos įmonę.Dabar Ukrainos karinės jūrų pajėgos bazuojasi Odesoje – jose beliko keli dideli antvandeniniai laivai ir saujelė nedidelių pakrančių sargybos laivų, rašo „Jane's“.Tačiau jos dar turi „Krivak III“ klasės fregatą „Hetman Sahaidačnyj“, kuri buvo pakeliui namo iš kovos su piratavimu misijos Indijos vandenyne, kai įsiplieskė ši krizė.„Ukrainos karinių jūrų pajėgų ateitis dabar neaiški, – sakoma „Jane's“ apžvalgoje. – Jos prarado ne vien didžiąją dalį savo laivų, sraigtasparnių ir lėktuvų – taip pat netekta štabo pastato, didžiosios dalies elektroninės žvalgybos (pajėgumų), mokymų, administracijos, priežiūros ir logistikos infrastruktūros.“„Tarp jų – šios kariuomenės šakos pagrindinės požeminės šaudmenų saugyklos Inkermano slėnyje netoli Sevastopolio“, – pridūrė „Jane's“.Be to, į Maskvos rankas pateko 39 naikintuvai MiG-29, laikyti Belbeko oro pajėgų bazėje, ir raketų „žemė oras“ kompleksai S-300, kurie buvo Fiolento bazėje.
Gruzija siekia nepuolimo pažado iš RusijosDėl Rusijos elgesio Ukrainoje nervinga Gruzija trečiadienį siekė naujo Maskvos pažado, kad ji nenaudos jėgos spręsdama rusenantį jų teritorinį konfliktą.„Gruzija tebėra įsipareigojusi dėl savo jėgos nenaudojimo pažado, kurį vienašališkai davė 2010 metais“, - sakė vyriausiasis derybininkas Davidas Zalkalianis po naujausio tarptautinių tarpininkų remiamų taikos derybų rato Ženevoje.Pasak jo, panašaus pažado reikia iš Maskvos - po įvykių Ukrainoje, kurie rodo „didėjantį Rusijos kategoriškumą jai stengiantis sutrukdyti kaimyninėms šalims realizuoti savo laisvus užsienio politikos pasirinkimus, per jų teritorinio vientisumo ir suverenumo pažeidimą".Dvi dienas trukusios ir trečiadienį pasibaigusios Gruzijos ir Rusijos derybos buvo jau 27-osios nuo to laiko, kai Maskva 2008-ųjų rugpjūtį nugalėjo savo buvusią satelitę per žaibišką karą.Gruzija ir Rusija kariavo dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos, kur separatistai jau buvo atsiskyrę nuo Gruzijos po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais.Rusija 10-ajame dešimtmetyje ten dislokavo savo pajėgas ir sako, kad tas karas buvo atsakas į Gruzijos puolimą.Po karo Rusija pripažino minėtų regionų nepriklausomybę. Tačiau Gruzija ir didžioji dauguma tarptautinės bendrijos vis dar laiko juos Gruzijos teritorija.„Gruzija sąžiningai vykdo ugnies nutraukimo susitarimą, draudžiantį naudoti jėgą, ir yra nuolat ignoruojama ir pažeidžiama Rusijos Federacijos“, - sakė D.Zalkalianis.Didelius nesutarimus kelia Rusijos pajėgų ir minėtų atsiskyrusių regionų saugumo pajėgų statomos spygliuotų vielų tvoros ir kasami grioviai palei ugnies nutraukimo liniją, kuriuos Gruzija laiko bandymu sukurti aiškią sieną.D.Zalkalianis sakė, kad tvorų statymas buvo sustojęs vasarį, kai Rusijos Sočio mieste, esančiame netoli Abchazijos, vyko žiemos olimpiada.„Mes buvome patikinti, kad tokia veikla bus sustabdyta, bet, deja, jau kitą dieną po Sočio olimpiados ši neteisėta veikla buvo vykdoma toliau“, - sakė jis.Naujas derybų ratas turi įvykti birželio 17-18 dienomis.
B. Obama ir A. F. Rasmusenas - už NATO karinio aktyvumo didinimą Rytų EuropojeJAV prezidentas Barackas Obama ir NATO generalinis sekretorius Andersas Fogh Rasmussen pareiškė esą už Aljanso karinio aktyvumo didinimą Rytų Europoje."Mes nesiekiame konfrontacijos, bet neatsisakysime savo įsipareigojimų”, - sakė A. F. Rasmusenas trečiadienį Briuselyje po susitikimo su JAV prezidentu.Savo ruožtu B. Obama pridūrė, kad "NATO šalys niekada neliks vienui vienos”. Priminęs, jog jau suaktyvintas Baltijos šalių oro erdvės patruliavimas ir padidintas NATO kontingentas Lenkijoje, B. Obama pabrėžė, kad "mes pasirengę padaryti ir daugiau”.Aljanso generalinis sekretorius pareiškė, kad Ukrainos teritorijos vientisumo ir suvereniteto pažeidimas turi būti griežtai pasmerktas, ir pažadėjo plėsti karinį bendradarbiavimą su Ukraina, taip pat padėti modernizuoti jos ginkluotąsias pajėgas.
JAV žvalgyba: tikimybė, kad Rusija įsiverš į Rytų Ukrainą – didesnė JAV karinė žvalgyba informavo Kongresą apie tai, kad Rusijos įsiveržimo į rytines Ukrainos teritorijas tikimybė yra didesnė, nei buvo manyta iki šiol, praneša unian.net.Amerikiečių ekspertai laukia smūgių Luganskui, Doneckui ir Charkovui, veržlaus šuolio į Padniestrę. Taip pat neatmetama tikimybė, kad gali būti mėginama užgrobti Baltijos šalių teritorijas. NATO pajėgų vadas generolas Philipas Breedlove'as Kongreso nariams pareiškė, kad pasienyje sutelktų Rusijos pajėgų tam pakanka.Plačiau skaitykite  ČIA. 
V.  Klyčko įspėja nekurstyti neapykantos tarp rusų ir ukrainiečiųPrezidentas į Ukrainos prezidento postą Vitalijus Klyčko įspėjo dėl neapykantos kurstymo tarp žmonių Ukrainoje ir Rusijoje, praneša agentūra AFP. "Mes turime skirti Rusijos politiką ir Rusijos gyventojus. Negalima kurstyti neapykantos tarp ukrainiečių ir rusų tautų", - rašo bokso pasaulio čempionas savo straipsnyje Vokietijos laikraštyje "Bild". Jo teigimu, Rusijos gyventojai kurstomi prieš Ukrainą naudojant "gryną propagandą". Dauguma žmonių esą nežino, kas iš tikrųjų įvyko Ukrainoje.V. Klyčko netiesiogiai sureagavo į agresyvius buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko žodžius. "Aš manau, kad pavojinga yra, kai atskiri žmonės dabar sako, kad rusus reikia "sutvarkyti", esant reikalui - su ginklu", - rašo kandidatas į prezidentus. Tai esą yra "neatsakinga ir kelia nerimą".Per pokalbį telefonu su vienu savo bendražygių, kurio ištraukos paskelbtos internete, J. Tymošenko iškoneveikė ir rusus, ir jų vadovybę. Ji pasiruošusi "imti automatą ir tam padugnei paleisti kulką į galvą", pokalbyje sakė politikė. Ji akivaizdžiai turėjo omenyje Vladimirą Putiną.
Latvijos finansų ministras: vargu ar prieš Rusiją bus imtasi realių ekonominių sankcijųTrečiadienį duodamas interviu Latvijos nacionalinei televizijai šalies finansų ministras Andris Vilkas pareiškė abejojąs, ar Vakarai imsis realių ekonominių sankcijų prieš Rusiją.„Abejoju, kad bus prieita iki realių ekonominių sankcijų, o jei jų ir bus imtasi, tai jos bus taikomos laipsniškai. Sunku pasakyti, kaip sureaguos Rusija - atsiras konfrontacija su visu Vakarų pasauliu, o gal sulauksime priešiškumo tik atskiroms regiono valstybėms“, - teigė ministras.A. Vilkas sutinka, kad Rusija yra Latvijai svarbi ekonominė partnerė - jos įtaka Baltijos valstybės ūkiui gana žymi. Vis dėlto jis tiki, kad, jeigu sankcijos ir bus įgyvendintos, tai pamažu, o ne visos iš karto.„Savo ruožtu, matome, kad Rusijos ekonomika kasmet vis labiau silpsta ir tampa labai priklausoma nuo gamtinių išteklių eksporto, todėl šalis negali provokuoti kitų valstybių šioje srityje. Jeigu Rusija taps vis labiau izoliuota, ji nebegalės gaminti užtektinai maisto produktų, išlaikyti savo kariuomenės ar Krymo regiono“, - sakė ministras Latvijos nacionalinei televizijai.A. Vilko teigimu, Ukrainos ir Rusijos krizė nežymiai paveiks ir Latvijos ekonomiką. „Keli mūsų ūkio sektoriai bus paveikti, pavyzdžiui, tranzito ar logistikos. Tačiau taip pat suprantame, kad šiuo metu per Latvijos uostus nukreipti kroviniai negali taip paprastai būti nukreipiami į Rusijos uostus - jie paprasčiausiai neatlaikys krūvio“, - sakė finansų ministras.
B. Obama: Rytų Europoje reikia nuolatinių NATO pajėgųBriuselyje vykstančiame kasmetiniame JAV ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Rytų Europoje turėtų būti dislokuotos nuolatinės NATO pajėgos, praneša „Reuters“.Anot JAV vadovo, kitą savaitę vyksiančiame Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime turėtų būti apsvarstytas planas „užtikrinti reguliarų NATO pajėgų buvimą šiose pažeidžiamose valstybėse“.B. Obama taip pat išreiškė susirūpinimą mažėjančiomis išlaidomis gynybai kai kuriose Aljanso šalyse.„Situacija Ukrainoje mums primena, kad mūsų laisvė nėra nemokama, todėl turime būti pasirengę mokėti už inventorių, personalą ir reikalingus apmokymus“, - po susitikimo su ES lyderiais kalbėjo JAV prezidentas.Kalbėdamas apie Aljanso partneres Juodosios jūros baseine, B. Obama pažymėjo, jog nei Ukraina, nei Gruzija šiuo metu nesiekia narystės NATO, ir artimiausiu laiku taip bus dėl komplikuotų Kijevo ir Maskvos santykių.
Dėl Rusijos karinių manevrų „Air France“ lėktuvui teko keisti maršrutąOro linijų bendrovės „Air France“ lėktuvui, skridusiam iš Šanchajaus (Kinija) į Paryžių (Prancūzija) teko keisti maršrutą, Rusijai netikėtai uždarius dalį oro erdvės dėl karinių manevrų.Apie tai praneša unian.net, remdamasis Lenkijos naujienų agentūra PRP, kuri praneša, kad nėra duomenų apie tai, ar rusų manevrai susiję su kariškių aktyvumu prie Ukrainos sienos.„Lėktuvas su 495 keleiviais ir 22 ekipažo nariais buvo priverstas nusileisti Hamburge (Vokietija), nes pakeitus kursą liko mažai degalų nuskristi iki Paryžiaus“, – informavo aviakompanija.
Latvija planuoja didinti savo kariuomenės skaičių, sako gynybos ministrasLatvija planuoja gerokai padidinti savo Nacionalinės gvardijos ir profesionaliosios kariuomenės karių skaičių, trečiadienį sakė šalies gynybos ministras Raimondas Vėjuonis parlamento Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komitete.Nacionalinės gvardijos karių skaičius didinamas nuo 5 000 iki 8 000, o profesionaliosios kariuomenės karių – nuo 5 000 iki 6 000.Atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir poreikį stiprinti nacionalinę gynybos sistemą, ypatingas dėmesys bus skiriamas Nacionalinės gvardijos stiprinimui, sakė ministras.Latvijos gynybos ministerija planuoja suformuoti 18 aukštos kovinės parengties kuopų trijuose krašto gynybos rajonuose. Po vieną tokią kuopą planuojama suformuoti kiekviename krašto gynybos rajone jau artimiausioje ateityje.Norint įgyvendinti šiuos planus, būtina plėtoti infrastruktūrą, kuri patenkintų Nacionalinės gvardijos ir profesionaliosios kariuomenės poreikius, sakė R.Vėjuonis.Taip pat yra planų padvigubinti Jaunosios gvardijos (Jaunsardze) narių skaičių. Dabar šiai organizacijai priklauso maždaug 6 tūkst. 12–18 metų savanorių.
Buvęs Vokietijos kancleris: Rusijos veiksmai Kryme - "suprantami"Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas "visiškai suprantamais" vadina Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus Krymo pusiasalyje ir kritikuoja Vakarų reakciją į krizę. Europos Sąjungos (ES) ir JAV paskelbtos sankcijos Rusijai esą yra "nesąmonė". Plačios ekonominės sankcijos, pasak H. Schmidto, nepasieks tikslo ir paveiks Vakarus lygiai taip pat, kaip ir rusus, praneša agentūra AFP.Daugiau – čia.
Rusija Kryme dislokuos sparnuotųjų raketų nešėjus Tu-22MRusijos karinės jūrų pajėgos, besibazuojančios Maskvos anksčiau šį mėnesį aneksuotame Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje, 2016 metais bus sustiprintos sparnuotosiomis ir aerobalistinėmis raketomis apginkluotų lėktuvų pulku, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija.„Tikimės, kad (bombonešių) Tu-22M3 raketinis pulkas po dvejų metų bus vėl dislokuotas Gvardeisko oro pajėgų bazėje“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas gynybos ministerijos šaltinis.Pasak jo, ministerija nesieks suremontuoti visų aerodromų, kuriuose buvo laikomi Rusijos Juodosios jūros laivyno raketų nešėjai – konkrečiai, Vesiolo ir Oktiabrsko bazių.„Ten bus pakankamai raketų nešėjų. Jie visuomet buvo reikalingi pietiniuose (Rusijos) regionuose, tačiau dabar yra geras laikas grąžinti juos į Krymą, kuris anksčiau buvo vadinamas nepaskandinamu lėktuvnešiu“, – sakė „Interfax“ pašnekovas.Gvardeisko ir Kačos aerodromų infrastruktūra turės būti smarkiai modernizuota, kad juose galėtų bazuotis nauji raketų nešėjai. Ten taip pat bus laikomi modernizuoti lėktuvai ir sraigtasparniai, tarp jų naikintuvai Su-27, kovos su povandeiniais laivais lėktuvai Tu-142 ir Il-38, sraigtasparniai Ka-27 ir Ka-29.
Ukraina po Krymo atplėšimo siekia bendrų karinių pratybų su JAVUkrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas trečiadienį paprašė parlamento pritarimo karinėms pratyboms su NATO partneriais, per kurias JAV kariai atsidurtų visai šalia Rusijos pajėgų aneksuotame Krymo pusiasalyje.O.Turčynovas tokį prašymą pateikė Rusijos Generalinio štabo viršininkui Maskvoje paskelbus, kad jo pajėgos dabar visiškai kontroliuoja visas 193 karines bazes, kurias Ukraina turėjo Kryme iki jo užėmimo šio mėnesio pradžioje.O.Turčynovas sakė, kad Ukraina norėtų šią vasarą drauge su amerikiečiais surengti dvejas karines pratybas – „Rapid Trident“ („Staigusis tridantis“) ir „Sea Breeze“ („Jūros brizas“), kurios ankstesniais metais kėlė susirūpinimą Rusijoje.Ukraina planuoja dar dvejas papildomas pratybas su NATO nare Lenkija ir bendras sausumos operacijas su Moldova ir Rumunija.JAV prezidento Baracko Obamos administracija šį mėnesį pasiūlė 28 proc. sumažinti išlaidas Pentagono iniciatyvai, kuria remiamas Ukrainos ir kitų buvusių sovietinių respublikų pajėgų modernizavimas.Tačiau Pentagono atstovė sakė, kad ir „Rapid Trident“, ir „Sea Breeze“ vis tiek turėtų artimiausiais mėnesiais įvykti, kaip suplanuota.Pratybos „Sea Breeze“ ypač erzino Maskvą, nes kartais būdavo rengiamos Kryme, kur įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas.Vėlesniais metais šios pratybos buvo perkeltos į Juodosios jūros uostamiestį Odesą, kur Ukraina taip pat turi karinio jūrų laivyno bazę.
Rusija išsigando: kas bus be D. Kiseliovo?Rusija išsigando, kad be žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo laidų Ukrainoje neliks „teisingos informacijos apie ultranacionalistų ir neonacių savivaliavimą“.Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas kreipėsi į tarptautinę bendriją, konkrečiai į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), ragindamas paspausti Kijevą, kad šis atšauktų baudžiamąsias priemones, skelbia portalas Zn.ua.Daugiau – čia.
Rusija: Ukraina rusų pilotams ir įgulai draudžia išsilaipinti KijeveRusija trečiadienį apkaltino Ukrainą pažeidus tarptautines konvencijas ir sukėlus pavojų gyvybėms po to, kai Rusijos keleivinių lėktuvų pilotams ir įgulai buvo uždrausta išsilaipinti Kijeve, rašo "Reuters".Remdamasi rusų oro linijų bendrovės "Aeroflot" informacija, Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ukrainiečių pasieniečiai neleido Ukrainos sostinėje Kijeve nusileidusio lėktuvo įgulai pailsėti, kas yra numatyta skrydžių saugumo taisyklėse."Rusija reikalauja nutraukti šį neatsakingą Ukrainos elgesį, kuris kelia pavojų civilinės aviacijos skrydžių saugumui", - sakoma ministerijos pranešime.Šios savaitės pradžioje ministerija skelbė, kad rusai tapo ukrainiečių nacionalistų taikiniais dviejuose apiplėšimuose. Be to, Ukrainos valdžia kaltinama negalinti ar nenorinti užkirsti kelią tokiems incidentams.Be kita ko, Krymo regiono aneksiją Maskva argumentuoja tuo, kad etniniams rusams Ukrainoje gresia nacionalistų keliamas pavojus. Rusija taip pat pareiškė turinti teisę pasinaudoti ginkluotosiomis pajėgomis siekiant apsaugoti tėvynainius Ukrainoje.
Krymas: visi kariniai objektai – Rusijos rankoseRusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas nurodė ukrainiečių karių išvežimo iš Krymo teritorijos tvarką ir pareiškė, kad visuose 193 šio pusiasalio kariniuose padaliniuose iškeltos Rusijos Federacijos vėliavos.Daugiau – čia.
Lietuvos kaimynystėje – didžiulės Rusijos karinės pratybosKaraliaučiaus srityje esančios Rusijos pajėgos antradienį pradėjo naujas dideles pratybas, kuriose dalyvauja raketiniai daliniai, karo laivai ir aviacija, pranešė kariškiai.Daugiau – čia.
Lenkija ragina neaštrinti konflikto su RusijaLenkija pasisako prieš Vakarų pasaulio pozicijos Rusijos atžvilgiu aštrinimą, kad būtų išvengta karo Europoje.Kai praneša „Unian“ korespondentas Varšuvoje, taip antradienį pareiškė Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas.„Privalome veikti taip, kad apsaugotume Ukrainą, visą kontinentą nuo karo grėsmės. Nusileidimas, tiesa, negali reikšti kapituliacijos. Tai galvosūkis, kurį reikia išspręsti“, – sakė jis.D. Tuskas pabrėžė, kad jis prieš „pozicijos radikalizavimą, jei tai paaštrintų konfliktą“.Lenkijos premjeras pareiškė, kad Ukrainos valdžia ir tarptautinė bendruomenė susitaikė su Krymo prijungimo prie Rusijos faktu, bet nepripažįsta tokių veiksmų teisėtumo.„Galima pripažinti faktą, nepripažįstant tų įvykių teisėtumo, būtent tokia situacija dabar ir yra“, – sakė jis.D. Tuskas pabrėžė, kad Rusija iš jai įvestų sankcijų labiausiai pajautė ekonominius padarinius, dėl kurių nukrito rublio kursas, smuko rusiškų kompanijų biržos vertė ir nutekėjo kapitalas.
Ukraina pareiškė protestą Rusijai dėl rusų karių išpuolių prieš Ukrainos karinius dalinius KrymeUkrainos užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė protestą dėl rusų karių ginkluotų išpuolių prieš Ukrainos karinius dalinius Kryme.„Ukrainos URM reiškia kategorišką protestą Rusijos UR ministerijai dėl ginkluoto Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimo prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Valstybinės pasienio tarnybos karinius objektus bei karinius dalinius“, - pareiškė per spaudos konferenciją Ukrainos URM informacijos politikos departamento direktorius Jevhenas Perebyjnisas.
JAV Atstovų Rūmų komitetas pritarė pagalbos Ukrainai įstatymo projektui ir be TVF reformųJAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetas antradienį pritarė pagalbos Ukrainai įstatymo projektui, kuriame nėra Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reformų, kurių siekė JAV administracija ir tai rėmė Senato demokratai.Komitetas atviru balsavimu priėmė projektą ir pateikė balsavimui Atstovų Rūmams.Šiuo įstatymu ketinama Ukrainai skirti 1 mlrd. dolerių paskolos garantiją, taip pat ir sankcijas tiems Ukrainos bei Rusijos pareigūnams, susijusiems su įsiveržimu į Ukrainos teritoriją, bei teikiama pagalba Ukrainai.
Kijeve aptartos Lietuvos paramos Ukrainai galimybėsLietuvos užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas antradienį Kijeve surengtose politinėse konsultacijose aptarė Lietuvos paramos, ypač ekspertinės, Ukrainai galimybes, kovo 21 dieną pasirašius Europos Sąjungos ir Ukrainos Asociacijos susitarimo politinius skyrius. A. Krivas politinėse konsultacijose dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Danilo Liubkivskio kvietimu.Konsultacijose apsvarstyti Lietuvos ir Ukrainos veiksmai tarptautinėse organizacijose, ginant Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę. A. Krivas dar kartą patvirtino, jog Lietuva smerkia Rusijos įvykdytą suverenios Ukrainos teritorijos dalies Krymo okupaciją ir aneksiją.Daug dėmesio skirta dvišaliams politiniams ir ekonominiams Lietuvos bei Ukrainos santykiams, aptartos abiejų šalių vadovų, kitų pareigūnų būsimų susitikimų darbotvarkės, apsvarstyti veiksmai, dar labiau įtvirtinantys abiejų šalių strateginę partnerystę.Vizito Kijeve metu Lietuvos užsienio reikalų viceministras pagerbė žuvusiųjų Maidane atminimą.A. Krivas taip pat susitiko su ES atstovybės Ukrainoje vadovu, JAV ambasadoriumi Kijeve, Ukrainos vyriausybės ir žiniasklaidos atstovais.
B. Obama: Krymas nėra „baigtas reikalas“JAV prezidentas Barackas Obama antradienį pareiškė, kad Rusijos įvykdyta Krymo aneksija nėra „baigtas reikalas“, nes to nepripažįsta tarptautinė bendruomenė.Jis dar pažymėjo, kad Vašingtonas nerimauja dėl to, jog Rusija gali toliau veržtis į Ukrainą.„Nuo pačios Rusijos priklauso, kad veiktų atsakingai, vėl parodytų, jog nori laikytis tarptautinių normų ir..., jeigu jai nepavyks, už tai teks mokėti“, - sakė B.Obama baigiantis Branduolinio saugumo viršūnių susitikimui Hagoje.Pasak jo, papildomos sankcijos pakenks ne tik Rusijai, bet ir kitų šalių ūkiui.
B. Obama: Rusijos požiūryje į kaimynus matyti „silpnumo žymių“Rusijos požiūris į savo kaimynes rodo silpnumo ženklus, – sakė antradienį JAV prezidentas Barackas Obama apie Kremliaus veiksmus – atplėšus nuo Ukrainos Krymą.„Rusija yra regioninė galia, kuri grasina savo artimiausioms kaimynėms, ne dėl jėgos, o dėl silpnumo“, – sakė B. Obama po Branduolinio saugumo viršūnių susitikimo Hagoje.
B. Obama beprasmišku laiko Krymo lyginimą su KosovuJAV prezidentas Barackas Obama antradienį pasakė, kad lyginti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir Kosovo kovą už nepriklausomybę „visiškai beprasmiška“.„Kai aš girdžiu analogijas su Kosovu..., toks palyginimas yra visiškai beprasmis“, - sakė B. Obama žurnalistams Hagoje po Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo, kuris  buvo sušauktas Rusijai taikytinų bausmių už Krymo aneksiją parinkimui.
Rusų karinių bazių bus ArgentinojeAntroji pagal dydį Pietų Amerikos valstybė sutiko įrengti rusų  karines bazes.Sprendimas priimtas tokiu metu, kai visas pasaulis įdėmiai stebi Ukrainoje vykstančius įvykius, rašo newsru.com.Daugiau – čia.
Baltieji rūmai: Rusija į Ukrainą įsiverš artimiausiu metu Baltieji Rūmai mano, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali įvykti artimiausiu metu, skelbia „Interpolit“.Amerikos žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė rengiasi įsiveržimui, kuris gali būti įvykdytas dėl menkiausios dingsties artimiausiomis dienomis, praneša CNN.Daugiau – čia.
Ukraina siekia, kad JT negaliojančiu pripažintų Krymo referendumąUkraina Jungtinių Tautų (JT) Generalinei Asamblėjai pateikė rezoliucijos projektą, kuriame referendumas dėl Krymo prijungimo prie Rusijos skelbiamas negaliojančiu, praneša agentūra "Reuters".Todėl referendumas negalėjo tapti pagrindu keisti Krymo ar Sevastopolio miesto statusą, teigiama tekste. Diplomatų teigimu, Ukraina projektą pateikė dar savaitgalį. Šis projektas panašus į rezoliuciją, kurią Rusija šį mėnesį vetavo Saugumo Taryboje.Net jei Generalinė Asamblėja rezoliucijai pritartų, ji nebūtų įpareigojanti ir neturėtų praktinių padarinių. Tačiau ji būtų aiškus politinis signalas, kad Rusijos politika nėra remiama valstybių bendrijoje, teigia Vakarų diplomatai.Generalinė Asamblėja įvykius Ukrainoje svarstys greičiausiai ketvirtadienį, tada ir balsuos dėl rezoliucijos.
Rusija siunčia į Krymą kilnojamuosius elektros generatoriusRusija pasiuntė kilnojamuosius elektros generatorius į savo aneksuotą Krymą, kuris atsiskyrė nuo Kijevo, tačiau tebėra priklausomas nuo energijos, tiekiamos iš Ukrainos, antradienį pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras.„Daugiau nei 1 400 kilnojamųjų elektros stočių jau pristatyti į regioną“, – ministras Vladimiras Pučkovas sakė per ceremoniją regiono sostinėje Simferopolyje, žymėjusią Krymo gelbėjimo tarnybos perdavimą Maskvos žinion.V.Pučkovas nurodė, kad Rusija galės užtikrinti Krymo viešųjų institucijų darbą bet kokių potencialių elektros tiekimo sutrikimų atveju.Sekmadienį dalis Krymo liko be šviesos, o šio Juodosios jūros pusiasalio valdžia dėl sutrikimų kaltino žemyninę Ukrainą.Ukrainai pavaldi valstybinė elektros tinklų bendrovė „Krymenergo“ savo tinklalapyje nurodė laikinai išjungti energijos tiekimą dėl gedimo vienoje svarbioje linijoje.
A. F. Rasmussenas: NATO nepriklausančios valstybės negali daryti įtakos Aljanso plėtros procesuiŠalys, kurios nėra NATO narės, negali daryti įtakos Aljanso plėtros procesui, antradienį pareiškė organizacijos vadovas Andersas Foghas Rasmussenas.„Nei Rusija, nei kuri nors kita (NATO nare nesanti) šalis negali daryti įtakos šiam klausimui“, – A.F.Rasmussenas sakė spaudos konferencijoje Briuselyje, kalbėdamas apie Aljanso ir Maskvos santykius.Generalinis sekretorius priminė, kad NATO laikosi „atvirų durų“ politikos, pagal kurią keliamiems reikalavimams atitinkančios Europos šalys gali pretenduoti į narystę Aljanse.
Rusija siunčia į Krymą kilnojamuosius elektros generatoriusRusija pasiuntė kilnojamuosius elektros generatorius į savo aneksuotą Krymą, kuris atsiskyrė nuo Kijevo, tačiau tebėra priklausomas nuo energijos, tiekiamos iš Ukrainos, antradienį pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras.„Daugiau nei 1 400 kilnojamųjų elektros stočių jau pristatyti į regioną“, – ministras Vladimiras Pučkovas sakė per ceremoniją regiono sostinėje Simferopolyje, žymėjusią Krymo gelbėjimo tarnybos perdavimą Maskvos žinion.V.Pučkovas nurodė, kad Rusija galės užtikrinti Krymo viešųjų institucijų darbą bet kokių potencialių elektros tiekimo sutrikimų atveju.Sekmadienį dalis Krymo liko be šviesos, o šio Juodosios jūros pusiasalio valdžia dėl sutrikimų kaltino žemyninę Ukrainą.Ukrainai pavaldi valstybinė elektros tinklų bendrovė „Krymenergo“ savo tinklalapyje nurodė laikinai išjungti energijos tiekimą dėl gedimo vienoje svarbioje linijoje.
Ukrainos laikinuoju gynybos ministru paskirtas Michaila KovalisUkrainos Aukščiausioji Rada antradienį paskyrė laikinuoju gynybos ministru generolą pulkininką Michailą Kovalį, kuris šiame poste pakeitė admirolą Ihorį Teniuchą, anksčiau tą pačią dieną atsistatydinusį dėl krizės Kryme.M.Kovalio kandidatūrą palaikė 251 iš balsavime dalyvavusių 314 deputatų.Pasienio apsaugos pajėgų generolo pulkininko M.Kovalio kandidatūrą į ministro postą pasiūlė Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas, taip pat einantis šalies prezidento pareigas.„Jis – kariškis profesionalas ... Vadovavo parašiutininkų batalionui, tankų divizijai; dirbo Vidaus pajėgų štabo viršininku; ilgą laiką dirbo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos viršininko pavaduotoju“, – O.Turčynovas sakė apie 57 metų kandidatą per parlamento posėdį.
Rada antruoju balsavimu pritarė I. Teniucho atsistatydinimuiUkrainos įstatymų leidėjai antradienį antruoju balsavimu pritarė laikinojo gynybos ministro Ihorio Teniucho atsistatydinimui dėl krizės Kryme, kai tą Juodosios jūros pusiasalį aneksavo Rusija.Per antrąjį balsavimą 228 iš 310 balsavime dalyvavusių Aukščiausiosios Rados deputatų pritarė anksčiau antradienį I.Teniucho pateiktam prašymui atsistatydinti, nors pora valandų anksčiau nepavyko surinkti pakankamo skaičiaus balsų, palaikančių tokį žingsnį.Antrasis balsavimas buvo surengtas po konsultacijų tarp parlamentinių frakcijų lyderių ir Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo, taip pat einančio šalies prezidento pareigas.
NATO vadovas: Rusijos pajėgų telkimas kelia nerimąŠiaurės Atlanto aljansui didžiulį susirūpinimą kelia Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų ir jis turi parengęs visus savo narių gynybos planus, antradienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.„Mes labai sunerimę dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų“, - sakė jis per spaudos konferenciją po derybų su Juodkalnijos vyriausybės vadovu Milo Džukanovičiumi.„Visos NATO narės gali būti tikros dėl mūsų ryžto pasirūpinti efektyvia gynyba... Turime parengę visus planus, kaip pasirūpinti mūsų sąjungininkių veiksminga gynyba“, - sakė A.F.Rasmussenas.Jis pridūrė, kad Vakarų karinis aljansas tariasi su Kijevu, kaip galėtų sustiprinti savo paramą NATO nepriklausančiai Ukrainai.
Rusija Sibire pradėjo didelio masto karines pratybasRusijos raketinės pajėgos antradienį Sibire pradėjo didelio masto manevrus, rašo "Reuters".Rusijos strateginių raketinių pajėgų atstovas informavo, kad pratybose Omsko ir Oranienburgo regionuose dalyvauja 10 tūkst. karių.Daugiau – čia.
Ukraina evakuos iš Krymo per 6,5 tūkst. savo kariųUkrainos laikinasis gynybos ministras Ihoris Teniuchas antradienį nurodė, kad 6,5 tūkst. karių ir jų šeimų narių išreiškė norą palikit Krymą ir tęsti tarnybą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.„Daugiau nei 6,5 tūkst. kariškių ir jų šeimų narių (4,3 tūkst. kariškių ir 2,2 tūkst. šeimų narių) pageidauja tęsti tarnybą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir bus evakuoti iš Krymo autonominės respublikos“, – ministras sakė per Aukščiausiosios Rados posėdį.Pasak I.Teniucho, prieš Rusijai okupuojant ir aneksuojant Krymą, tame Juodosios jūros pusiasalyje buvo 18,8 tūkst. Ukrainos kariškių ir jų šeimų narių.
Ukrainos URM: O. Muzyčka mirtinai sužeistas sulaikant teisėsaugininkamsOleksandras Muzyčka, žinomas Saško Bilyj vardu, buvo mirtinai sužeistas sulaikymo metu, mat jis ėmė šaudyti į teisėsaugininkų pusę, skelbia glavcom.ua.Šią žinią pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Vladimiras Jevdokimovas.„Sulaikymo metu jis dar buvo gyvas, iškviesta „greitoji“ konstatavo mirtį“, - pasakojo V. Jevdokimovas, kurį cituoja „Interfax-Ukraina“.
Įspėja Rusiją apie griežtesnes sankcijasJAV prezidentas Barackas Obama kartu su kitų pasaulio galybių lyderiais pirmadienį įspėjo Rusiją, kad ji sulauks skausmingų ekonominių sankcijų, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas po Krymo užėmimo tęs Ukrainos destabilizavimą.Didžiojo septyneto (G-7) - didžiųjų industrinių pasaulio valstybių grupės - lyderiai, susitikę Hagoje nedalyvaujant Rusijai, sutarė vėliau šiais metais surengti savo viršūnių susitikimą vietoje Rusijos planuoto Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimo Juodosios jūros Sočio kurorte, kur vyko žiemos olimpinės žaidynės.Lyderiai taip pat sutarė sustabdyti savo dalyvavimą G-8, kol Rusija „pakeis savo kursą“.Susitikime, kuris vyko tą pačią dieną, kai Kijevas įsakė savo pajėgoms palikti Krymo pusiasalį, o Rusijos kariai užėmė ukrainiečių jūrų pėstininkų bazę ir desanto laivą, JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos ir Kanados lyderiai pasmerkė „neteisėtą Rusijos mėginimą aneksuoti Krymą pažeidžiant tarptautinę teisę“.„Šiandien mes dar kartą patvirtiname, kad Rusijos veiksmai sulauks reikšmingų pasekmių“, - sakoma G-7 lyderių paskelbtame bendrame pareiškime.„Šis aiškus tarptautinės teisės pažeidimas yra rimtas iššūkis įstatymo viršenybei visame pasaulyje ir turi kelti susirūpinimą visoms šalims“, - teigiama jame.Lyderiai taip pat sutarė, kad jų šalių energetikos ministrai imsis bendrų žingsnių mažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų bei stiprinti energetinį saugumą.„Esame pasirengę intensyvinti veiksmus, įskaitant koordinuotas sektorines sankcijas, kurios turės reikšmingesnį poveikį Rusijos ekonomikai, jei Rusija tęs šios situacijos eskalavimą“, - sakoma lyderių pareiškime.Į branduolinio saugumo susitikimą Hagoje susirinkę G-7 lyderiai savo pasitarime, kurį sušaukė JAV vadovas, sutarė vėl susitikti birželio pradžioje Briuselyje.Vasarą vyksiančiam susitikimui simboliškai pasirinktas Briuselis, kur veikia NATO būstinė ir pagrindinės Europos Sąjungos  institucijos.Tai bus pirmasis kartas nuo 1998-ųjų, kuomet Rusija prisijungė prie  prestižinio G-7 klubo, kai jai bus užtrenktos durys į kasmetinį didžiųjų pramoninių demokratijų viršūnių susitikimą.Lyderiai taip pat paragino Tarptautinį valiutos fondą skubiai susitarti su Ukraina, kad prie bankroto slenksčio atsidūrusi šalis greičiau gautų būtiną finansinę pagalbą.B.Obama Hagoje taip pat susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, kuris išreiškė paramą Ukrainos suverenitetui, tačiau Rusijos veiksmų nekritikavo.Vakarai nori užsitikrinti Pekino diplomatinę paramą siekiant sutramdyti V.Putiną. Vis dėlto Xi Jinpingas, paraginęs siekti politinio krizės sprendinio, nesugriežtino savo pozicijos Maskvos atžvilgiu.Rusija strategiškai svarbų Krymo pusiasalį aneksavo kovo 21-ąją, praėjus penkioms dienoms po to, kai prorusiški regiono lyderiai čia surengė referendumą, kuriame triuškinama balsų dauguma buvo pasisakyta už prisijungimą prie Rusijos.Kijevas ir Vakarai pasmerkė Krymo aneksavimą ir laiko jį nelegitimiu.
Rusija nori toliau palaikyti kontaktus su G-8 šalimis, sako KremliusRusija suinteresuota toliau palaikyti kontaktus su Didžiojo aštuoneto (G-8) valstybėmis visais lygiais, pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai, kurį antradienį citavo naujienų agentūra „Interfax“.Didžiojo septyneto (G-7) - didžiųjų industrinių pasaulio valstybių grupės, kuriai nepriklauso Rusija, lyderiai pirmadienį sutarė sustabdyti savo dalyvavimą G-8, kol Rusija „pakeis savo kursą“ dėl Ukrainos.Paklaustas apie kontaktus su G-8 valstybėmis, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė: „Rusijos pusė toliau pasirengusi palaikyti tokius kontaktus visais lygiais, įskaitant aukščiausią“.„Esame suinteresuoti tokiais kontaktais“, - pabrėžė jis. 
Internete pasirodė laivo „Konstantin Olšanskyj“ užgrobimo vaizdo įrašas.Vaizdo įrašą svetainėje „YouTube“ paskelbė Krymo žurnalistė Lilia Abibulaeva.Kaip skelbia UNIAN, rusų okupantai jėga užgrobė Ukrainos didelį desantinį laivą „Konstantin Olšanskyj“.Daugiau – čia.http://www.youtube.com/watch?v=MKIqfYBf5iU
S. Lavrovas pažadėjo, kad Rusija nepuls Rytų UkrainosLaikinasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrejus Deščica per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu patikino, kad Kijevas ir toliau Krymo autonominę respubliką vertina kaip savo teritorijos dalį, praneša unian.net.„Pusės apsikeitė pozicijomis ir dabartinės Ukrainos ir Rusijos santykių krizės bei rusų agresijos Kryme vertinimais. Laikinasis ministras A. Deščica išreiškė protestą dėl Rusijos pusės sprendimo aneksuoti Krymo teritoriją ir patikino, kad Ukraina ir toliau vertina Krymą kaip neatskiriamą savo teritorijos dalį“, - teigiama Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos pranešime.Tarnybos duomenimis, abi pusės susitarė, jog būtina susilaikyti nuo tolimesnio situacijos Kryme bei rytinėse ir pietinėse Ukrainos srityse eskalavimo, kuris galėtų pareikalauti žmonių aukų.S. Lavrovas patikino, kad Rusija neketina naudoti karinės jėgos rytinėse ir pietinėse Ukrainos srityse.Abiejų šalių  ministrai susitarė surengti skubias konsultacijas Užsienio reikalų ministerijų bei Gynybos ministerijų lygmenyje, jeigu situacija paaštrėtų.
Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai dalyvavo pirmame susitikimeRusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Andrijus Deščycia pirmą kartą nuo Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos dalyvavo susitikime, skelbia BBC."Mes pristatėme savo viziją pradėti gerą nacionalinį dialogą, į kurį būtų įtraukti visi Ukrainos gyventojai", - per spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas.Be to S. Lavrovas pareiškė, jog Rusija yra rami dėl to, jog gali būti išmesta iš Didžiojo aštuoneto (G8) šalių grupės. Ministras pažymėjo nematantis "didelės tragedijos", jeigu Rusija būtų išmesta iš G8 dėl Krymo aneksijos.Be kita ko, Didžiojo septyneto (G7) šalys pirmadienį Hagoje vykstant branduolinio saugumo viršūnių susitikimui susitarė nedalyvauti birželį Sočyje planuojamame G8 viršūnių susitikime. Maždaug tuo pačiu metu jie dar kartą susitiks Briuselyje.JAV valstybės sekretorius John Kerry pirmadienį taip pat susitiko su S. Lavrovu ir pareiškė "didelį susirūpinimą" dėl Rusijos pajėgų sutelkimo Ukrainos pasienyje, "Reuters" citavo JAV valstybės departamento pareigūną.
Maskva perbraižė Rusijos žemėlapį, kuriame jau atsidūrė KrymasRusija pirmadienį paskelbė perbraižytus oficialius žemėlapius, kuriuose jai atsidūrė Krymas, nors tai dar nėra pripažinta tarptautiniu mastu.Kremliaus ir Rusijos vyriausybės tinklalapiuose pateiktuose žemėlapiuose įtrauktas Krymas jau vadinamas „jauniausiu Rusijos regionu“.Keliuose kituose populiariuose Rusijos tinklalapiuose, kaip pavyzdžiui Yandex.ru, taip pat pakeisti žemėlapiai.Tiesa, ukrainiečiams skirtoje versijoje Yandex.ua, Krymas dar tebėra Ukrainos dalis.„Yandex“, kurio bazė yra Maskvoje, oficialiajame tinklaraštyje praėjusią savaitę nurodė, kad „žemėlapiai bus skirtingi skirtingose šalyse; Krymas bus rodomas pagal oficialią kiekvienos šalies poziciją“.„Yandex“ dar pažymėjo, kad naujienos apie Krymą bus pateikiamos vartotojams Rusijoje kaip Rusijos vidaus naujienos.„Google“ rusiškoje versijoje Krymas žymimas punktyrine sienų linija, kaip „ginčytina“ teritorija.Viena pirmųjų Krymą rusišku pavertė didžiausiai Rusijoje interneto bendrovė mail.ru – tai įvyko kovo 21 dieną, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartį dėl Krymo prijungimo prie Rusijos.Rusijos televizijos kanalai orų prognozes Krymo miestams pateikia rodydami Rusijos orus.Vienas Rusijos bankų pakeitė savo reklamą – pastato šoną Maskvos centre papuošė Krymo žemėlapiui ir šūkiu „Rusija ir Krymas amžiams kartu“.
Ukrainos jūrų pėstininkai internete išplatino vaizdus - ką padarė įsiveržę rusų kareiviai. Paryčiais apie 300  rusų okupantų puolė lydimi kovos sraigtasparnių ir šarvuočių. Kaip pasakojo jūrų pėstininkai, juos mušė, sudegino Ukrainos vėliavą ir reikalavo pereiti į Rusijos pusę. Iš 60-70 jūrininkų 43 toliau tarnauja Ukrainai. Ukrainai liko ištikimi visi karininkai.
Ukraina atšaukia ambasadorių BaltarusijojeUkrainos užsienio reikalų ministerija (URM) „konsultacijoms“ išsikvietė savo atstovą Baltarusijoje Michailą Ježelį.„Dėl Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pareiškimų kovo mėnesį ministerija atšaukė Ukrainos ambasadorių Minske ir išsiuntė notą Baltarusijos pareigūnams dėl prezidento pastabų, besikertančių su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis“, - rašoma Ukrainos URM pranešime.Baltarusijos URM pranešime rašoma, kad Minskas neketina atšaukti savo pasiuntinio iš Kijevo.ELTA primena, kad kovo 23 d. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė „faktiškai“ pripažįstantis Krymo pusiasalio inkorporavimą į Rusijos Federacijos sudėtį.
Ukrainos prezidento pareigas einantis Aleksandras Turčynovas pasirašė įsaką dėl Ukrainos karių perdislokavimo  iš Krymo - praneša portalas unian.net
JT vadovas kritikuoja Rusiją dėl Budapešto memorandumo nepaisymoJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moon Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje pavadino sunkia našta Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai. Hagoje pradėdamas branduolinio saugumo viršūnių susitikimą jis apkaltino Maskvą nepaisius 1994-aisiais prisiimtų garantijų dėl Ukrainos suverenumo, praneša agentūra AFP.Branduolinės valstybės turi laikytis saugumo garantijų branduolinio ginklo neturinčių šalių atžvilgiu, sakė Ban Ki Moon. Jis pabrėžė, kad „Ukrainos atveju šios saugumo garantijos buvo lemiama sąlyga prisijungimui prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties“.Rusija, Didžioji Britanija ir JAV 1994 metais Budapešto referendumu įsipareigojo garantuoti Ukrainos suverenumą ir sienas mainais už tai, kad ji atsisakys sovietinių branduolinių ginklų. „Pastarieji įvykiai rimtai pakirto pasitikėjimą Budapešto memorandume įtvirtintomis garantijomis Ukrainai“, - kalbėjo JT generalinis sekretorius. Saugumo garantijos nebranduolinėms valstybėms esą turi būti „įpareigojančios ir nedviprasmės“. „Mes drauge turime pasirūpinti, kad branduoliniai ginklai būtų traktuojami kaip našta, o ne kaip stiprybė“, - akcentavo Ban Ki Moon.
Lavrovas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras susitiko HagojeRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį susitiko su savo kolega Ukrainos ministru Andrijumi Deščycia branduolinio saugumo konferencijos kuluaruose Hagoje, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM).Rusijos URM tinklalapyje įdėta S.Lavrovo ir A.Deščycios susitikimo nuotrauka – pirmą karta nuo Krymo aneksijos.
Hagoje pasirengę susitikti Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministraiRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiks su savo kolega iš Ukrainos Andrijumi Deščycia dabar Hagoje vykstančio branduolinio saugumo viršūnių susitikimo kuluaruose, sakė pirmadienį vienas Rusijos diplomatų.Amt Rusijos naujienų agentūrų RIA ir „Interfax“, S.Lavrovas sutiko dalyvauto tokiame susitikime, kurio iniciatorė buvo Ukrainos delegacija.Branduolinio saugumo konferencija tęsis dar ir antradienį.Anksčiau A.Deščycia sakė, kad esama didelės tikimybės, jog toks susitikimas įvyks.„Tikiuosi susitikti su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu ir aptarti, kaip mes galėtume taikiai išspręsti konfliktą“, - sakė jis žurnalistams.   
JT vadovas: krizė Ukrainoje nėra pretekstas branduolinių ginklų platinimuiJungtinių Tautų (JT) vadovas pirmadienį pareiškė, kad pažadų, duotų Ukrainai mainais už branduolinių ginklų perdavimą, nevykdymas neturėtų atbaidyti kitų šalių nuo minties atsisakyti savo branduolinių arsenalų.Pradėdamas Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą (NSS) Ban Ki-Moonas pareiškė, kad Rusijos Krymo aneksija „rimtai pakenkė“ 1994 metų Budapešto memorandumui, pagal kurį Ukraina perdavė joje nuo sovietinių laikų pasilikusius branduolinius ginklus, mainais už Vakarų ir Maskvos jai suteiktas suverenumo garantijas.„Ukrainos atveju saugumo užtikrinimas buvo pagrindinė Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties pasirašymo sąlyga“, – sakė Ban Ki-moonas susirinkusiems 53 pasaulio šalių lyderiams, tarp kurių buvo ir JAV prezidentas Barackas Obama.„Tačiau pastarieji įvykiai rimtai pakenkė garantijų, kurios buvo suteiktos Ukrainai Budapešto memorandume 1994 metais, patikimumui“, – pridūrė JT vadovas.Perspėdamas, kad tai „giliai“ paveiks regioninį saugumą ir branduolinių ginklų neplatinimo režimą, Ban Ki-moonas pridūrė: „Tai neturėtų būti dingstis siekti branduolinių ginklų, kurie tik padidintų nesaugumą ir izoliaciją“.Branduolinio saugumo viršūnių susitikimas sušauktas, siekiant geriau užtikrinti branduolinį saugumą ir aptarti taikiais tikslais naudojamų branduolinių medžiagų kiekio sumažinimą, tačiau dabar šiuos klausimus užgožė gilėjanti krizė Ukrainoje.NSS kuluaruose B.Obama sušaukė skubų Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą , siekdamas aptarti tolesnes galimus tolesnius veiksmus dėl Rusijos, kuri gali būti išmesta iš Didžiojo aštuoneto (G-8).„Europa ir Amerika vieningai palaiko Ukrainos vyriausybę ir Ukrainos žmones, mes vieningi, kad Rusijai reikės sumokėti už savo ligšiolinius veiksmus“, – JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sakė žurnalistams, atvykęs į Nyderlandus.NSS sumanytojas yra B.Obama, kuris 2009 metais branduolinį saugumą pavadino „viena didžiausių grėsmių“ tarptautinei taikai.Tuo tarpu susitikimo šeimininkės Olandijos premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) pareiškė, kad kovos su branduoliniu terorizmu iššūkiai darosi tik „labiau neatidėliotini, o ne mažesni“.„Negalime užmigti ant savo laurų... Turime (siekti) aukštesnių tikslų. Net dabar, kai mes kalbamės, visame pasaulyje tebėra beveik 2 tūkst. tonų ginklų gamybai tinkamų medžiagų, kurių saugumas turi būti mūsų nuolatinis rūpestis“, – sakė M.Rutte.
Rusų pajėgos užėmė Ukrainos desantinį laivą „Konstantin Olšanskyj“, skelbia „Ukrainskaja pravda“.Daugiau – čia.
Britų premjeras atmeta Didžiojo aštuoneto vadovų susitikimo Sočyje galimybęDidžiuoju aštuonetu arba grupe G-8 vadinamų išvystytos pramonės šalių vadovai šiemet Rusijoje nesusitiks, pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pirmadienį Hagoje, kur Vakarų lyderiai rengiasi tartis, kokiomis priemonėmis reikėtų reaguoti į Krymo aneksiją."Mes turime aiškiai suprasti, kad G-8 vadovų susitikimo Rusijoje šiemet nebus. Tai visiškai aišku“, - sakė žurnalistams D.Cameronas, atvykęs į Hagą dalyvauti tarptautiniame branduolinio saugumo pasitarime.
Dauguma laivo „Olšanskyj“ komandos pasidavė rusams, likusieji laukia šturmoDidžioji desantinio laivo „Konstantin Olšanskyj“ įgulos dalis perėjo į Rusijos pusę, bet laivas vis dar priklauso Ukrainai.Daugiau – čia.
Prie Charkovo metro sustojimo apšaudė tris savigynos atstovusApie 14.30 val. nežinomi asmenys apšaudė tris Maidano savigynos atstovus prie metro sustojimo Charkovas.Vienam peršovė koją, antram – krūtinę, trečiam pataikė į kojas, informuoja society.lb.ua. Nukentėjusieji gyvi, išgabenti į ligoninę. Apie incidentą pranešė Lb.ua korespondentas iš įvykio vietos.Pirminiais duomenimis, nežinomi asmenys blokavo įvažiavimą į Kijevą mikroautobusui iš Kirovogrado, kuris vežė pagalbą Maidanui. Kadangi automobilio neįleido jau ne pirmą dieną, vairuotojas kreipėsi pagalbos į Maidano savigyną. Trys atstovai atvyko į konflikto vietą išsiaiškinti, kas nutiko. Nežinomi asmenys išsitraukė pistoletą ir šautuvą ir ėmė šaudyti.Paskui jie sėdo į sidabro spalvos „Mercedes Vito“ ir nuvažiavo į Borispolio pusę.Autoinspekcija paskelbė Kijeve planą „Sulaikymas“.
Kryme kaip oficiali valiuta įvestas rublisRusijai perėmus visišką Krymo kontrolę jame kaip oficiali valiuta pirmadienį įsigaliojo rublis, bet verslas kol kas vis dar veikia daugiausia naudodamasis Ukrainos grivina.„Nuo šios dienos galime oficialiai atlikti mokėjimus rubliais. Grivina bus galima naudotis iki 2016 metų sausio 1 dienos“, - „ Twitter“ pranešė promaskvietiškas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas.Jo pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, sakė, kad pensijos nuo pirmadienio bus mokamos rubliais ir kad tam atidėta 300 mln. rublių (6 mln. eurų).Rusijos oficialioji naujienų agentūra ITAR-TASS vidurnaktį paskelbė pranešimą, kad Kryme „šiandien rublis oficialiai paleidžiamas į apyvartą“.Tačiau pačiame Kryme bankuose ir parduotuvėse pirmadienį daugiausia operuojama grivinomis.„Negavome jokių instrukcijų dėl rublio įvedimo“, - sakė darbuotojas Italijos banko „ UniCredit“ skyriuje Sevastopolyje.
Prie Ukrainos sienos – 83 tūkst. rusų kareiviųPrie Rusijos ir Ukrainos sienos sutelkta 83 tūkst. rusų kareivių, tačiau visavertė karinė operacija iš rusų pusės mažai tikėtina.Kaip informuoja unian.net, apie tai papasakojo Karinių ir politinių tyrinėjimų centro vadovas, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje.Daugiau – čia.
Paskelbta Ukrainos energetikos ministro paieškaPaskelbta buvusio Ukrainos energetikos ministro Eduardo Stavickio paieška. Apie tai praneša UNIAN remdamasi šalies generaline prokuratūra.E. Stavickis įtariamas ypač stambiu valstybinio turto grobstymu.Praėjusią savaitę E. Stavickio butuose ir biuruose buvo atliktos kratos. Prokuratūros duomenimis, buvo konfiskuotas auksas ir brangenybės, taip pat didelės pinigų sumos. Kaip tvirtina generalinio prokuroro pareigas einantis Olegas Machnickis, pinigai ir brangenybės buvo supakuoti, paruošti išvežti iš šalies.Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, konfiskuota 42 kg aukso ir 4,8 mln. dolerių grynaisiais, brangus laikrodis ir nemažai juvelyrikos dirbinių.E. Stavickis, turimais žiniasklaidos duomenimis, anksčiau ėjo valstybinės kompanijos "Nadra Ukrainy" valdybos pirmininko pareigas, vėliau vadovavo valstybinei geologijos tarnybai. Energijos ministro pareigas jis ėjo nuo 2012 m. gruodžio. Buvo atleistas 2014 m. vasario pabaigoje, šalyje pasikeitus valdžiai."Ukrainskaja pravda", remdamasi savo šaltiniais, skelbė, kad pabėgus iš šalies nuverstajam prezidentui Viktorui Janukovyčiiui, E. Stavickis išvyko į Italiją.
Rusijos gynybos ministras S. Šoigu atvyko į KrymąRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį apsilankė Kryme patikrinti pajėgų ir karinių objektų – tai pirmasis Rusijos aukšto rango pareigūnas, atvykęs į pusiasalį nuo to laiko, kai jį aneksavo Maskva, pranešė rusų naujienų agentūros.S.Šoigu, vienas artimiausių prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų Rusijos vyriausybėje, patikrino Sevastopolyje dislokuotą Rusijos Juodosios jūros laivyną ir susitiko su promaskvietišku Krymo premjeru Sergejumi Aksionovu, sakoma pranešimuose.Gynybos ministras yra svarbiausias Rusijos pareigūnas, apsilankęs Kryme po to, kai Maskva paskelbė šį regioną Rusijos Federacijos dalimi, ignoruodama tarptautinės bendrijos poziciją, kad šis pusiasalis visuomet bus laikomas priklausančiu Ukrainai.Valstybinė televizija parodė reportažą apie S.Šoigu susitikimą su Kryme dislokuotais rusų kariškiais, taip pat buvusiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariais, perėjusiais į Rusijos, kuri dabar kontroliuoja šį strategiškai svarbų pusiasalį, pusę.S.Šoigu patikino buvusius Ukrainos karius, kad jie galės atlikti tarnybą bet kurioje Rusijos vietoje ir jiems bus garantuotos tokios pat socialinės garantijos, kaip ir kitiems Rusijos kariškiams.Ministras taip pat leido aiškiai suprasti, kad Rusija prioritetinį dėmesį skirs tam, kad būtų užtikrintas visos pusiasalyje esančios ginkluotės saugumas.„Pastarosiomis dienomis grupė karininkų vykdo patikrinimus ir užtikrina, kad nebūtų jokio tarpinio etapo ar anarchijos, kad ginkluotė nepatektų į ne pačias geriausias rankas“, - sakė ministras.S.Šoigu Kryme apsilankė netrukus po to, kai prorusiškos vietos vyriausybės vicepremjeras Rustamas Temirgalijevas paskelbė, kad visi Ukrainai ištikimi kariai paliko savo bazes Krymo pusiasalyje, o Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas įsakė savo pajėgoms palikti regioną.Rusijos pajėgos pirmadienį užėmė Ukrainos jūrų pėstininkų bazę netoli rytinio Feodosijos miesto, tęsdami laipsnišką ukrainiečių karinių objektų perėmimą tame pusiasalyje.
Ukrainai lojalios pajėgos palieka Krymą, sako vietos valdžiaVisi Ukrainai ištikimi kariai paliko savo bazes Krymo pusiasalyje, pirmadienį pareiškė vienas to regiono prorusiškos valdžios pareigūnas po vėliausio šturmo vienoje iš tų bazių.„Visi Ukrainos kariai perėjo į Rusijos pusę arba palieka Krymo teritoriją“, – Krymo premjero pirmojo pavaduotojo Rustamo Temirgalijevo žodžius citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Rumunija: iškilus Rusijos grėsmei NATO turėtų perkelti savo ištekliusRumunijos prezidentas Trajanas Basesku sakė pirmadienį, kad NATO turėtų pakeisti savo išteklių pozicijas turint omenyje Maskvos karines operacijas pastaraisiais mėnesiais, praneša "Reuters".Rumunija, 2007 metais Europos Sąjungos nare tapusi buvusi komunistinė valstybė, yra tarp griežčiausių Vakarų sankcijų Maskvai rėmėjų po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.Rumunija ypač nerimauja, kad jos kaimynė Moldova gali tapti kitu Rusijos taikiniu."Pasinaudosiu (...), galimybe, kad daug valstybių vadovų susirinks čia į viršūnių susitikimą ir informuosiu juos apie situaciją regione, būtinybę pakeisti NATO karinių išteklių pozicijas dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų pastaruosius mėnesius", - žurnalistams prieš išvykdamas į Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą Hagoje sakė T. Basesku.JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį Nyderlanduose pradėjo savaitę truksiantį vizitą, kuris parodys, kiek Europos sąjungininkės yra pasiruošusios padaryti, kad užkirstų kelią Maskvai po Krymo aneksijos įsiveržti į kitus Ukrainos regionus.
B. Obama: JAV ir Europa vieningai spaus RusijąJungtinės Valstijos ir Europa yra "vieningos, versdamos Rusiją brangiai sumokėti už savo veiksmus" Ukrainoje, JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė pirmadienį prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių pasitarimą dėl tos krizės."Europa ir Amerika vieningos mūsų palaikyme Ukrainos vyriausybei ir Ukrainos žmonėms", - B.Obama sakė po derybų su Nyderlandų premjeru Marku Rutte, prieš išvykdamas į Hagą, kur vyks G-7 viršūnių susitikimas, kurio diskusijų centre bus Rusijos įvykdyta Krymo aneksija.
Nepavyko šturmuoti tralerio „Čerkasai“Rusų kariškių mėginimai užimti tralerį „Čerkasai“ baigėsi nesėkme. Apie tai leidiniui „Ukrainskaja pravda“ pranešė artilerijos minų ir torpedų karinio dalinio vyresnysis laivo jūreivis Aleksandras Butnikas, skelbia pravda.com.ua.Pirmadienio, kovo 24-osios, ryte rusų kariai bandė greitaeigiais kateriais priartėti prie laivo ir patekti į jį, tačiau „Čerkasai“ manevravo ir neleido jiems to padaryti.Daugiau – čia.
Teisinasi dėl siūlymo pasidalyti UkrainąRLDP lyderio Vladimiro Žirinovskio laiške Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos vadovams nebuvo jokių raginimų pasidalyti Ukrainą, dokumente tik buvo išdėstytas požiūris į politinės krizės Ukrainoje padarinius. Tai pirmadienį pranešė RLDP spaudos tarnybos atstovas.„Tai, apie ką kalba lenkai - visiškas absurdas, - sakė jis žurnalistams. - Laiške nebuvo jokių raginimų pasidalyti Ukrainą“.
Ukraina įsakė savo pajėgoms palikti KrymąUkraina išves savo pajėgas iš Krymo dėl Rusijos pajėgų grasinimų ir spaudimo, pirmadienį pranešė laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas.O.Turčynovas, kalbėdamas parlamente po to, kai Rusijos kariai perėmė kontrolę Ukrainos jūrų pėstininkų bazėje netoli Feodosijos, tęsdami laipsnišką ukrainiečių karinių objektų perėmimą tame pusiasalyje, sakė, kad šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į „grėsmę mūsų karių gyvybėms ir sveikatai“, taip pat jų šeimoms.„Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba nurodė Gynybos ministerijai atlikti Kryme esančių mūsų karinių dalinių perdislokavimą, taip pat atlikti (kariškių) šeimų evakuaciją“, – sakė šalies vadovas.
Pareigūnas: „mandagūs žali žmogeliukai“ ruošia staigmenąOdesos sričiai gresia Krymo scenarijus. Taip teigia Odesos srities tarybos narys Aleksejus Gončarenka, remdamasis savo šaltiniais.Kaip rašo rus.newsru.ua, parlamentaro duomenimis, „mandagūs žali žmogeliukai“ gali tęsti Odesoje rusakalbių gyventojų „gynybą“.Daugiau – čia.
J.  Kerry: tikimasi, kad situacija Kryme nepakenks bendradarbiavimui su RusijaJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry teigė pirmadienį, jog tikisi, kad situacija Kryme neturės neigiamų padarinių bendradarbiavimui su Rusija siekiant sunaikinti Sirijos cheminių ginklų arsenalą, informuoja "Reuters"."Tikiuosi, kad ne. Galiu pasakyti tik tiek, kad tikiuosi, jog vis dar egzistuoja tos pačios priežastys, kurios lėmė Rusijos tapimą partnere šiose pastangose", - žurnalistams Hagoje sakė Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime dalyvauti planuojantis J.  Kerry.Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas praėjusiais metais sutiko atsisakyti cheminių ginklų arsenalo po to, kai Vašingtonas po rugpjūtį Damasko priemiestyje įvykdytos cheminės atakos pagrasino kariniu smūgiu.Sirijos režimas paneigė esąs atsakingas už ataką, per kurią, kaip pranešama, žuvo šimtai žmonių.
Ginkluoti asmenys bando užimti tralerį „Čerkasai“. Kaip teigia Gynybos ministerijos Krymo spaudos tarnybos vadovas, laivo ekipažas neleidžia desantui pakliūti į laivą, skelbia liga.net.Daugiau – čia.
Rusijos kariai užėmė Ukrainos jūrų pajėgų bazę FeodosijojeRusijos kariai pirmadienį šturmavo dar vieną Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazę Kryme, sprogdindami kurtinamąsias granatas ir surišdami rankas ukrainiečiams jūrų pėstininkams, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.Rusijos kariai paryčiais įsiveržė į bazę Feodosijos uostamiestyje, esančiame Krymo vakarinėje pakrantėje, naudodami šarvuotuosius transporterius ir kurtinamąsias granatas, Ukrainos gynybos ministerijos Krymo padalinio atstovas Vladyslavas Selezniovas nurodė žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle „Facebook“.Pasak jo, trys Rusijos mašinos buvo pastebėtos išvažiuojančios iš tos bazės, veždamos Ukrainos jūrų pėstininkus, kuriems buvo surištos rankos.Rusija praeitą savaitę paskelbė Krymą savo teritorija, ignoruodama tarptautinės bendruomenės pyktį.
Pasaulio lyderių susitikimą Hagoje temdys įtampa dėl Ukrainos krizėsPasaulio lyderiai pirmadienį susitiks Hagoje derybų, kurias temdys krizė Ukrainoje, o Rusija gali būti pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), siekiant nubausti Maskvą dėl Krymo aneksijos.JAV prezidentas Barackas Obama sušaukė neeilinį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, siekiant aptarti veiksmus prieš Rusiją dėl jos įvykdyto Krymo prijungimo, privertusio Vakarų šalių lyderius iš naujo apsvarstyti savo ryšius su Maskva po Šaltojo karo, kai Maskvą buvo stengiamasi įtraukti į platesnę tarptautinę bendruomenę.Rusijai telkiant, kaip nurodo NATO, „labai nemažas“ pajėgas prie sienos su Ukraina, baiminamasi, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasiryžęs atplėšti daugiau Ukrainos teritorijų.Ši besivystanti krizė tikriausiai dominuos susitikime, kuris tradiciškai organizuojamas, siekiant aptarti branduolinio saugumo klausimus.Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry Branduolinio saugumo viršūnių susitikime (NSS). Tos diplomatijos vadovų derybos gali būti labiausiai įtemptos iš iki šiol įvykusių.S.Lavrovas ir J.Kerry susitiks pirmą kartą po to, kai Vašingtonas paskelbė finansines sankcijas įtakingiausiems V.Putino artimiausios aplinkos nariams dėl jų sprendimo panaudoti jėgą, reaguojant į praeitą mėnesį įvykusį Kremliaus palaikomo Ukrainos režimo nuvertimą.J.Kerry jau perspėjo, kad Maskva gali prarasti vietą prestižiniame Didžiojo aštuoneto klube dėl savo sprendimo pasiųsti pajėgas į Krymą.Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė, kad Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų lyderiams, nedalyvaujat dabartinei G-8 pirmininkei Rusijai, turi aptarti nuolatinį Rusijos pašalinimą iš grupės, į kurią ji buvo priimta 1998 metais, siekiant paskatinti Maskvą už tai, kad ji pasirinko demokratinį kelią po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.Vokietijos kanclerė Angela Merkel praeitą savaitę sakė, kad nebėra politinių sąlygų egzistuoti Didžiajam aštuonetui, nors jos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris vėliau patikslino, jog vyriausybės vadovė turėjo omenyje birželį Rusijoje turintį vykti G-8 viršūnių susitikimą.Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį sakė atšaukęs planus vykti į Hagą, kad galėtų dalyvauti derybose su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl pagalbos programos jo krizės ištiktai šaliai.Vakarų šalių palaikomi Ukrainos lyderiai taip pat išsakė nešimą dėl tikėtinos Rusijos invazijos, gresiančios pramoniniams šalies regionams, kai Rusijos kariai užėmė paskutinę ukrainiečių oro pajėgų bazę Kryme.
V. Putinas ir A. Merkel kalbėjosi telefonuRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį per pokalbį telefonu išreiškė pritarimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misijai Ukrainoje, informavo Kremlius.Lyderiai aptarė situaciją Ukrainoje po to, kai Krymas prisijungė prie Rusijos, ir „abu išreiškė pasitenkinimą susitarimu dėl ESBO stebėjimo misijos, kuri bus vykdoma Ukrainoje, mandato“, rašoma Kremliaus išplatintame pareiškime.Rusija jau anksčiau išreiškė viltį dėl ESBO misijos Ukrainoje sėkmės, tačiau pabrėžė, kad stebėtojai nebus įleisti į Krymą, kai Maskva perėmė šį strategiškai svarbų Juodosios jūros pusiasalį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

„Der Spiegel“: jie ryžtingi, žiaurūs ir turi Kremliaus leidimą žudyti (48)

Prieš ketverius metus buvo apnuodytas ir tik per plauką išgyveno bulgaras prekeivis ginklais. „...

Kariūnės kelią pasirinkusi lietuvė: per amžių amžius moterys yra laikomos silpnąja lytimi ir ačiū Dievui, kad taip yra (53)

Kovinės inžinerijos technikė Lingailė Juknevičiūtė savo tarnybos kelią pradėjo sukarintose...

Apsišarvuokite kantrybe: laukia niūrūs ir lietingi orai (3)

Sekmadienį vos spėjus pasitraukti vienam ciklonui, iš vakarų Baltijos regioną, o kartu ir...

Prireikė visų 12 raundų, bet Joshua atsiėmė čempiono diržus iš Ruizo (13)

Šeštadienį Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko viso bokso pasaulio ilgai laukta dvikova tarp...

Mačiulis: mes gyvename labai nenormaliais laikais (185)

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbėdamas konferencijoje teigė, kad...

Vilniuje pusiausvyros netekęs pėsčiasis atsidūrė gatvėje ir buvo mirtinai partrenktas (65)

Šeštadienio vakarą Vilniuje žuvo pėsčiasis . Nelaimė įvyko pačioje Laisvės pr. pradžioje....

Intymias nuotraukas Feisbuke viešinanti Verygos sekretorė: gyvenam laisvoje Lietuvoje (979)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sekretorė kaitina internautų kraują, praneša...

Mitais ir baimėmis apipintas vėžys: gydytojai atsakė į 10 pagrindinių klausimų (17)

Nors atrodo, kad apie vėžį žinome labai daug, gydytojams vis dar neretai tenka susidurti su...

Žolininkė atsakė į visiems rūpimą klausimą – ar galima arbatą užplikyti antrą kartą? (30)

Alfo Ivanausko šeštadienio laidos „Alfas live“ viešnia – buvusi floristė, o dabar žolelių...