Kai vasario 12 d. prie muitinės, imigracijos ir karantino posto priartėjo autobusas su 137 meno kolektyvo nariais, ten netikėtai pasirodė Kim Ryen Hui.
Diena anksčiau muzikantės koncertavo Seule, o renginyje dalyvavo tiek aukšto rango Šiaurės Korėjos atstovų delegacija, tiek ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae Inas, rašo newsweek.com.
„Sudie, merginos. Esu Kim Ryen Hui, Pchenjano gyventoja“, – ištarė ji, praneša Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
„Tikiuosi grįžti namo kiek tik įmanoma greičiau“, - pridūrė ji, mojuodama vieningos Korėjos vėliava, o tuo metu tarnautojai mėgino blokuoti jai kelią, kad iš Šiaurės Korėjos atvykusios muzikantės jos nepamatytų.
Vis tik akivaizdu, kad šis incidentas jas sutrikdė.
Moteris „The Korea Herald“ leidiniui vasario 12 d. sakė, kad jai pavyko patekti į pasienio zoną, nes jai padėjo vietos gyventojas.
„Kai gyventojas atvyksta tavęs pasiimti, gali atvykti. Pateikiau asmens tapatybės kortelę ir nuvykau be jokių problemų, - patikino ji. – Norėjau kiek įmanoma labiau prie jų priartėti.“
Siuvėja Pchenjane dirbusi Kim Ryen Hui į Pietų Korėją atvyko 2011 m. po kelionės į Kiniją, Laosą ir Tailandą. Kaip CNN ji pasakojo 2015 m., į Kiniją ji vyko tam, kad ten jai būtų suteiktas gydymas dėl kepenų ligos, tačiau paaiškėjo, kad tam ji neturi pakankamos pinigų sumos.
Ji teigė buvusi apgauta tarpininko, kuris jai nepasakė, kad kelionė į Pietų Korėją, kur jai buvo žadama galimybė užsidirbti tiek, kiek pakaktų padengti per kelis mėnesius patirtas išlaidas, bus tik į vieną pusę.
Moters teigimu, ji buvo priversta pasirašyti tėvynės atsisakymo dokumentus Tailande, o tada jai buvo leista rinktis – vykti į JAV arba į Pietų Korėją.
Kim Ryen Hui patikino pasirinkusi Pietų Korėją, nes vylėsi vieną dieną gausianti leidimą grįžti į Pchenjaną.
Pietų Korėjos valdžia vis tik nesutiko jos grąžinti, o jai suklastojus pasą ir pamėginus įtikinti, kad ji yra šnipė, ji buvo įkalinta.
Panašu, kad šnipe ji apsimetė, siekdama būti deportuota.
Kim Ryen Hui istorija patraukė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių specialiojo įgaliotinio Šiaurės Korėjos klausimais Tomaso Ojea Quintanos dėmesį, todėl jis gruodžio mėn. vyko susitikti su šia moterimi.
Jau kitą dieną ji nutraukė Seule vykusią JT spaudos konferenciją teiginiais apie norą grįžti į tėvynę ir tikinimais, kad Pietų Korėjoje pažeidžiamos jos žmogaus teisės.
Tėvynės išdavike tapusi moteris sakė, kad jos nors grįžti pas šeimos narius į Šiaurės Korėją didesnis nei galimi sunkumai, galimai laukiantys jos tėvynėje.
„Galiu užsidirbti gyvenimui, neturiu čia jokių rūpesčių. Galiu atsidurti prastesnėje situacijoje ir galbūt netgi badauti Šiaurės Korėjoje. Vis tik į nieką negalima išmainyti šeimos“, – žurnalistams sakė ji.
Kim Ryen Hui patenka į itin negausų būrį Šiaurės Korėjos gyventojų, sprukusių iš savo šalies ir pageidaujančių grįžti atgal.
Iš viso tėvynės išdavikais vadinamų asmenų yra 30 tūkst., o keliauti atgal norintiesiems toks leidimas nesuteikiamas pagal galiojančius Pietų Korėjos įstatymus.
Vis tik tokie dvigubais dezertyrais vadinami žmonės galimai mėgina namo grįžti nelegaliai, o tai reiškia, kad neįmanoma tiksliai žinoti, kiek Šiaurės Korėjos gyventojų, esančių Pietų Korėjoje, nori grįžti į tėvynę ar netgi jau tai padarė.
Remiantis 2014 m. „Guardian“ leidinyje publikuotu tekstu, Pietų Korėjos suvienijimo ministerija teigia turinti informacijos apie 13 tokių atvejų, iš kurių trys asmenys vėliau vis tik grįžo į Pietų Korėją.
Tenka pripažinti, kad realūs skaičiai gali būti kur kas didesni.