Premjeras: Norvegija nesipelno iš karo Ukrainoje

Užsimindamas, kad Norvegija netrukus taps viena didžiausių pasaulyje paramos Ukrainai teikėjų, nes baigiamas rengti pagalbos paketas, ministras pirmininkas Jonas Gahras Store‘as atmetė nemalonius kaltinimus, kuriuos išsako tie, kurie nori, kad Oslas darytų daugiau ukrainiečių labui.

„Tai nuomonė, kurią kategoriškai atmetu“, – sakė J. G. Store‘as antradienį po apsilankymo suskystintų gamtinių dujų gamykloje netoli Hammerfesto Arktyje.

Jo vyriausybė baigia rengti „daugiametį paramos paketą“, apie kurį bus paskelbta artimiausiomis dienomis ir kuris bus skirtas padėti Ukrainai ir neturtingoms šalims, nukentėjusioms nuo netiesioginio karo poveikio, pavyzdžiui, išaugusių grūdų kainų.

Suma ir išsami informacija bus paskelbta „vasario pradžioje“, sakė Norvegijos premjeras.

Nuo praėjusių metų Skandinavijos šalis padidino dujų tiekimą, kad padėtų kompensuoti sumažėjusį rusiškų dujų tiekimą į Europą.

Dabar Norvegija tapo didžiausia Europos tiekėja, padedanti žemynui šią žiemą nesušalti. Jos iždas perpildytas dėl dujų kainų, kurios ir toliau išlieka aukštos, o praėjusiais metais dėl karo pasiekė rekordinį lygį.

Šiais metais vyriausybė prognozuoja didžiausią visų laikų biudžeto perteklių – 1,12 trln. kronų (113 mlrd. JAV dolerių), kuris bus pervestas į Norvegijos valstybinį turto fondą, jau dabar didžiausią pasaulyje, turintį daugiau kaip 13,4 trln. kronų (1,34 trln. JAV dolerių) vertės turto.

Norvegijoje ir užsienyje pasipylė raginimai šaliai, kad ši perskirstytų bent dalį netikėtai gauto pelno ukrainiečiams, nes kitaip ji rizikuoja būti pavadinta šalimi, besipelnančia iš karo.

J. G. Store‘as atmetė Lenkijos ministro pirmininko, be kita ko, iškeltą mintį, kad Oslas, nors ir nesąmoningai, pasinaudojo karu Ukrainoje, siekdamas sau finansinės naudos.

„Norvegija jau 50 metų yra energijos išteklių, naftos ir dujų, tyrinėtoja, prisiimanti tam tikrą riziką, ir pardavėja, – sakė jis. – Norvegija nenustato šių kainų“.

Jis pažymėjo, kad dėl didesnės dujų kainos taip pat išaugo Norvegijos namų ūkių ir įmonių sąskaitos už elektrą, o tai „politiškai mums yra didelis iššūkis“ šalyje, kuri labai priklausoma nuo elektros energijos – pramonės, šildymo ir transporto sektoriuose.

„Padaryti pokytį“

Palyginti su svaiginamai didelėmis pajamomis, kurias netiesiogiai generuoja karas Ukrainoje, Norvegijos parama Kyjivui gali atrodyti kukli.

Oslas teigia skyręs 10,7 mlrd. kronų civilinės ir karinės pagalbos. Kai kalbama apie šalies pagalbos dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), Kylio pasaulio ekonomikos instituto sudarytame reitinge Norvegija užima 15 vietą.

„Manau, kad ši lyga gana greitai pasikeis“, – sakė premjeras.

Paramos paketas padės Ukrainai „išsaugoti civilinę infrastruktūrą, tikiuosi, vieną dieną atkurti laisvą Ukrainą, o kol kas – taip pat remti ją karinėje srityje“, sakė jis.

Karas Ukrainoje ir pasikeitęs Europos energetikos kraštovaizdis sustiprino Norvegijos norą tęsti naftos ir dujų gavybą, nepaisant ekstremalios klimato kaitos situacijos.

Praėjusiais metais šalies dujų tiekimas į Europą išaugo 8–10 proc. ir padėjo žemynui išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų. „Tai sudaro 100 teravatvalandžių. Išties nemažas energijos kiekis“, – sakė J. G. Store‘as.

Premjeras pripažino, kad jo šalis pajėgi daug ką pakeisti. „Norvegija yra sėkmės šalis, – sakė J. G. Store‘as, apsilankęs elektrinėje Melkojoje, netoli Hammerfesto Arktyje. – Turime galimybę padaryti pokytį ir aš jaučiu tą atsakomybę“.