Naująjį įstatymą, kurio taikymas leis pakeisti po 2015 metais Paryžiuje buvusių išpuolių įvestą nepaprastąją padėtį, Senatas patvirtino antruoju skaitymu, nors protestavusieji prieš jį perspėjo apie grėsmę pilietinėms laisvėms.

Šalies žemesnieji parlamento rūmai Nacionalinė Asamblėja patvirtino šį projektą praėjusią savaitę didele balsų persvara.

Šis teisės aktas, dėl kurio ištisas savaites įnirtingai diskutavo parlamentarai, pavers nuolatinėmis kai kurias priemones, numatytas nepaprastosios padėties įstatymuose, priimtuose po 2015-ųjų Paryžiaus atakų, kurios nusinešė 130 gyvybių.

Nepaprastoji padėtis šalyje baigia galioti lapkričio 1-ąją; ji buvo pratęsta šešiskart.

Savo kalboje apie saugumą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sakė, kad kompromisas, kurį pasiekė įstatymų leidėjai, suteiks pareigūnams galimybę kovoti su teroru „neapleidžiant mūsų vertybių ir principų“.

Kreipdamasis į saugumo pajėgų narius prezidentas paragino juos „visiškai išnaudoti“ naujojo įstatymo jiems suteiktus įgaliojimus. Šis teisės aktas leis smarkiai suvaržyti įtariamų džihadistų šalininkų veiksmus, uždaryti maldos namus, skelbiančius radikalias idėjas, bei įrengti saugumo zonas visuose renginiuose, kurie gali tapti ekstremistų taikiniu.

Prancūzija nuo 2015-ųjų nukentėjo nuo virtinės islamistų teroro atakų, nusinešusių daugiau kaip 230 gyvybių.

E. Macronas sakė, kad nuo šių metų pradžios buvo užkirstas kelias 13 teroro atakų.

Nors protestavusieji prieš minėtą teisės aktą perspėjo apie pavojų pilietinėms laisvėms, džihadistų išpuolių sukrėsta visuomenė jį vertina gana palankiai. Neseniai atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 57 proc. prancūzų pritaria tam įstatymui.

Prancūzijos prezidentas sakė, kad bus sustiprintas žvalgybinės informacijos rinkimas kalėjimuose, kur yra itin palanki terpė radikalizmui plisti, bei bus parengta programų, kad jaunimas iš pavojingų rajonų nesijungtų prie ekstremistinių grupuočių.

Teisinga pusiausvyra?

Be kita ko, naujasis įstatymas taip pat leis pareigūnams vykdyti daugiau tapatybės patikrinimų pasienio teritorijose, traukinių stočių, uostų ir oro uostų apylinkėse.

Žmogaus teisių gynimo grupės išsakė būgštavimų, kad policija tokias patikras naudos prieš migrantus ir mažumų atstovus, o ypač – musulmonus.

„Human Rights Watch“ kritikavo „nepaprastosios padėties įgaliojimų normalizavimą“, be to Jungtinių Tautų ekspertai praėjusį mėnesį kreipėsi į Prancūzijos vyriausybę laišku, kuriame prieštaravo tokiam teisės akto projektui.

Tiek E. Macronas, tiek jo vidaus reikalų ministras Gerard'as Collombas (Žeraras Kolonas) tvirtino, kad pastarajame įstatyme išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp saugumo ir asmeninių laisvių.

Prancūzija jau kelis dešimtmečius griežtina savo įstatymus, reglamentuojančius kovą su teroro grėsmėmis: nuo 1986-ųjų šalyje buvo išleista apie 15 skirtingų įstatymų.

Spalio 1-ąją Marselyje peiliu ginkluotam užpuolikui pagrindinėje traukinių stotyje mirtinai sužalojus dvi moteris, Prancūzijoje džihadistų surengtų arba jiems priskiriamų atakų aukų skaičius padidėjo iki 241.

Tuo tarpu policija šią savaitę sulaikė kelis asmenis dėl įtariamo dešiniojo sparno ekstremistų plano užpulti mečetes ir tam tikrus politikus, tarp jų ir vieną vyriausybės atstovą.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)