Prasidėjus Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijai prieš balandį vyksiantį balsavimą, šis streikas nepatogus prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei, kuri didžiuojasi išlaikiusi mokyklas neuždarytas, kad per pandemiją sumažintų spaudimą tėvams.
Nors Švietimo ministerija teigė, kad beveik 40 proc. pradinių klasių mokytojų neišėjo į darbą, profesinė sąjunga „Snuipp“ nurodė, kad šis skaičius siekia 75 proc., uždaryta viena iš dviejų pradinių mokyklų.
Streikas „demonstruoja didėjančią neviltį mokyklose“, antradienį paskelbė „Snuipp“. Mokytojai skundžiasi, kad negali tinkamai mokyti, nėra deramai apsaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu ir apie sveikatos apsaugos priemonių pasikeitimus dažnai išgirsta per žiniasklaidą, o ne iš aukštesnių pareigūnų.
„Vyriausybė skelbia dalykus, bet niekas negalvoja, ką tai reiškia mokyklose dirbantiems darbuotojams, – šią savaitę naujienų agentūrai AFP sakė vienos Paryžiaus mokyklos vadovas Olivier Flipo. – Jie iš mūsų reikalauja pragariškų dalykų, ir visa tai eina šuniui ant uodegos“.
Kadangi daug mokinių serga ir sunku derinti nuotolinį mokymąsi su asmeninėmis pamokomis, „veikia ne mokykla, o savotiškas „darželis“, sakė „Snuipp“.
E. Macrono varžovai prezidento rinkimuose pasitelkė streiką prezidentui kritikuoti, kraštutinių kairiųjų ir socialistų kandidatai Jeanas Lucas Melenchonas ir Anne Hidalgo prisijungė prie eitynių Paryžiuje.
Laikinasis kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio mitingo partijos vadovas Jordanas Bardella sakė, kad streikas parodė, jog „problema, visų pirma, yra Emmanuelis Macronas“.
