LR nariai per kandidato į prezidentus pirminių rinkimų baigiamąjį ratą pasirinko V. Pekresse, kuri buvo vienintelė moteris tarp pretendentų. Ši veikėja, laikoma nuosaikiu balsu, laimėjo prieš griežtesnių pažiūrų Ericą Ciotti.

Abu jie į antrąjį balsavimo ratą pateko po anksčiau šią savaitę surengto ir netikėtai pasibaigusio pirmojo balsavimo. Favoritais laikyti buvęs ministras Xavier Bertrand'as (Ksavjė Bertranas) ir buvęs Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) iškrito ir vėliau parėmė V. Pecresse.

V. Pekresse, pirmoji moteris, gavusi LR bilietą į prezidento rinkimus, mes iššūkį perrinkimo sieksiančiam prezidentui centristui Emmanueliui Macronui.

Emmanuelis Macronas

"[Prancūzijos pokario lyderio] generolo [Charles'io] de Gaulle'io partija,... mūsų politinė šeima, turės kandidatę moterį prezidento rinkimuose. Šiandien galvoju apie visas Prancūzijos moteris. Atiduosiu viską, kad nugalėčiau“, – po balsavimo rezultatų paskelbimo sakė V. Pecresse.

Ji gavo beveik 61 proc. partijos narių balsų, o E. Ciotti – kiek daugiau nei 39 proc., paskelbė partijos lyderis Christianas Jacobas. E. Ciotti pripažino pralaimėjimą ir iškart pažadėjo paramą V. Pecresse.

LR balsavimą atidžiai stebėjo Eliziejaus rūmai, nes jo rezultatai gali smarkiai paveikti rinkimų kampaniją.

Nors visos apklausos dabar rodo, kad rinkimus turėtų laimėti centristas E. Macronas, stipraus tradicinės dešinės kandidato iškilimas būtų svarbus veiksnys.

Panašu, kad 2022-ųjų rinkimai bus kova dėl dešiniojo elektorato, kuriam itin svarbūs imigracijos ir saugumo klausimai. E. Macrono vyriausybė pastaraisiais mėnesiais krypsta dešinėn savo griežta retorika dėl imigracijos ir Prancūzijos sekuliarios sistemos išsaugojimo.

„Dešinieji sugrįžo“

„Respublikonams“ 2017 metais nepavyko pasiekti prezidento rinkimų antrojo rato, jų kandidatui Francois Fillonui įsivėlus į kyšininkavimo skandalą.

Tačiau nuo 2012-ųjų nevaldanti partija vaizduoja save dešiniojo sparno prezidentų Jacques'o Chiraco ir Nicolas Sarkozy, taip pat Ch. de Gaulle'io įpėdine.

„Respublikonų“ dešinysis sparnas sugrįžo. Jis kovos su nepalaužiama valia. Prancūzija nebegali laukti“, – sakė V. Pecresse ir pažadėjo pasiekti, kad Prancūzija būtų „gerbiama pasaulyje“.

Nustatydama savo kampanijos toną ji pridūrė: „Suprantu žmonių, kurie jaučiasi bejėgiai prieš smurtą, islamistinį separatizmą ir nevaldomą imigraciją, pyktį.“

„Respublikonų“ kandidato paskelbimas reiškia, kad pagrindiniai 2022 metų balandžio rinkimų kontūrai jau didele dalimi nubrėžti.

E. Macronas dar oficialiai nepaskelbė, ar sieks perrinkimo, bet to yra tikimasi.

Pagrindinė jo varžovė 2017 metų rinkimuose, kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, varžysis vėl. Tuo metu ultradešiniųjų pažiūrų žiniasklaidos eksperto Erico Zemmouro kandidatūros poveikis kampanijai dar nėra aiškus.

Kairieji tebėra susiskaldę ir neįveikia komunikacijos problemų. Socialistų kandidatė, Paryžiaus merė Anne Hidalgo ir žaliųjų kandidatas Yannickas Jadot proveržio kol kas nepadarė; juos galėtų aplenkti kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas.