Prancūzijos parlamentas dar šių metų pradžioje turi svarstyti vyriausybės parengtą "santuokos visiems" įstatymo projektą, kuris buvo tarp pagrindinių socialistų prezidento Francois Hollande'o rinkimų pažadų ir kuris susidūrė su įnirtingais prieštaravimais šioje šalyje, kur dominuoja katalikybė, o islamas yra antra pagal tikinčiųjų skaičių religija.
Pasirengimas sekmadienio mitingui įsibėgėja, protestuotojai visoje šalyje nuomojasi autobusus ir greituosius traukinius, kad galėtų susirinkti sostinėje ir pareikšti savo nepritarimą. Taip pat platinama šimtai tūkstančių skrajučių.
"Tai tikras aliarmo skambutis", - sakė Gonzague’as de Chanteracas, kurio tinklaraštis paramai protestams pareikšti pastarąjį mėnesį sulaukė 6 tūkst. apsilankymų.
"Visi susitelkėme dėl fakto, jog tai susiję su labai svarbia grandimi ... (ir) gali destabilizuoti šeimą", - sakė Rachidas Laamarti, kuris yra tarp protestų organizatorių iš šalies šiaurėje esančio Lilio musulmonų bendruomenės.
Prieštaringi vertinimai suintensyvėjo šį savaitgalį, po to, kai švietimo ministras paprašė katalikiškų mokyklų atsisakyti plano aptarinėti šį įstatymo projektą, primindamas tradicinį Prancūzijoje Bažnyčios ir valstybės atskyrimą.
Nacionalinės katalikiškų mokyklų sistemos generalinis sekretorius Ericas Labarre’as gruodžio mėnesį užkliudė širšių lizdą paprašęs mokytojų aptarti šį klausimą.
Laiške jis sakė, kad mokyklos turėtų imtis "deramų žingsnių siekiant užtikrinti, kad visi turėtų teisę padaryti informacija pagrįstą sprendimą dėl pasirinkimų, kuriuos šiandien svarsto vyriausybė".
Tačiau švietimo ministras Vincent'as Peillonas greit sureagavo pareiškimu, jog tai būtų nederama, ir priminė, jog katalikiškos mokyklos dirba "pagal kontraktą su valstybe" ir "privalo gerbti principą, kad kiekvienas turi teisę į neutralią ir laisvą mintį".
Visos Prancūzijos katalikiškos mokyklos yra privačios, bet gauna tam tikrą valstybės finansavimą ir turi laikytis nacionalinės švietimo programos, nors joms yra leidžiama perteikti religinį mokymą.
F.Hollande'as užėmė tokią pačią poziciją ir sakė: "Sekuliarizmas yra Respublikos vertybė. Turime užtikrinti, kad būtų gerbiamos visos mąstysenos ir kad būtų galima gerbti visas religijas".
"Tačiau taip pat turime (gerbti) faktą, kad visi gyvename toje pačioje vietoje ir kad valstybė, kaip ir privačios bei valstybinės švietimo institucijos, laikosi principo pavadinimu neutralumas".
Tačiau E.Labarre’as antradienį laikėsi savo ir sakė, kad išsiųsdamas tą laišką nepadarė jokio pažeidimo. "Nekeisčiau nė kablelio. Dėl nieko neatgailauju", - pridūrė jis.
Prancūzijos musulmonų grupės prisideda prie opozicijos minimam įstatymo projektui, o kampanijai vadovauja įtakinga Prancūzų islamo organizacijų sąjunga (UOIF).
"Šis įstatymo projektas, jei bus priimtas, pavojingai ir nepataisomai sužlugdys šeimą, socialines struktūras ir civilinę teisę", - pareiškė UOIF.
Prancūzijos Katalikų Bažnyčios vadovas kardinolas Andre Vingt-Trois, kuris garsiai reiškė nepritarimą gėjų santuokoms, taip pat - vyriausiasis šalies rabinas Gilles'is Bernheimas ir Musulmonų tarybos vadovas Mohammedas Moussaoui gatvių protestuose nedalyvaus.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen taip pat nedalyvaus, bet jos Nacionalinio fronto partija leido savo nariams eiti į mitingą, nors oficialiai jo ir neremia.
Visoje šalyje IFOP atlikta apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti antradienį, parodė, kad 60 proc. respondentų pritaria gėjų santuokų legalizavimui, o 46 proc. palaiko ir leidimą tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.