Smurtavimo mastas Paryžiuje, kur policijos ir maištininkų priešprieša prie Italijos aikštės pietrytinėje miesto dalyje tęsėsi ne vieną valandą, buvo didžiausias per kelis mėnesius.
Sostinėje buvo suimti 173 žmonės, pareiškė C. Castaneras radijui „Europe 1“. Šeštadienį buvo pranešama apie 147 sulaikytuosius.
Dar dešimtys žmonių buvo sulaikyti per mažesnio masto protestus Nanto, Monpeljė, Strasbūro, Bordo, Tulūzoje ir kituose miestuose.
Protestai yra suplanuoti ir sekmadienį.
Pasak C. Castanero, tarp šeštadienį Paryžiuje susibūrusių protestuotojų buvo „mažai demonstrantų“, nes dauguma susirinkusiųjų, anot jo, buvo „banditai, chuliganai, kurie atėjo susiremti su saugumo pajėgomis ir trukdyti skubios pagalbos tarnyboms dirbti savo darbą“.
Buvo apversti arba padegti keli automobiliai, išdaužti stiklai viešojo transporto stotelių paviljonuose ir išniekintas Antrojo pasaulinio karo didvyrio – maršalo Alphonse‘o Juino (Alfonso Žueno) – paminklas.
Policija prieš protestuotojus, kurie svaidė akmenis, panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką.
Prancūzijos regionuose judėjimo metinės apskritai buvo paminėtos taikiai. Akcijose dalyvavo tūkstančiai „geltonųjų liemenių“.
Vidaus reikalų ministerija anksčiau skelbė, jog šeštadienį protesto akcijose visoje šalyje dalyvavo 28,6 tūkst. žmonių, tačiau organizatoriai mini beveik 40 tūkst. dalyvių skaičių.
Tuo tarpu pirmajame milžiniškame proteste, kuris įvyko 2018 metų lapkričio 17-ąją, dalyvavo 282 tūkst. žmonių.
Ekonominio teisingumo reikalaujantis Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ judėjimas siekia parodyti, kad jis vis dar gyvuoja ir yra stiprus.
Dabar „geltonosios liemenės“ nori suvienyti jėgas su profsąjungų judėjimu, kuris planuoja nuo gruodžio 5 dienos pradėti didelio masto transporto darbuotojų streiką dėl pensijų sistemos reformų.
2018 metų lapkričio viduryje Prancūzijoje prasidėjo masiniai protestai prieš degalų akcizų didinimą. Akcijas, kurios tradiciškai vykdavo šeštadieniais, rengė geltonosiomis liemenėmis pasivadinęs judėjimas.
Iš pradžių buvo protestuota prieš degalų akcizų didinimą, tačiau vėliau buvo pradėta reikšti nepasitenkinimą ir kitais valdžios sprendimais, o prezidentui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) buvo priekaištaujama už tai, kad jis ignoruoja kasdienes daugelio prancūzų problemas.
Po ilgų mėnesių gatvių protestų, per kuriuos neretai kildavo riaušių ir susirėmimų su policija, E. Macronas paskelbė apie mokesčių mažinimą, darbo užmokesčio didinimą ir kitas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams skirtas priemones.
Instituto „Elabe“ neseniai atlikta apklausa parodė, jog daugiau nei pusė prancūzų – 55 proc. – tebepalaiko „geltonųjų liemenių“ judėjimą.