aA
Prancūzija nepasirengusi leisti Jungtinei Karalystei taip lengvai pasitraukti iš Europos Sąjungos – žada sunkias ir skaudžias skyrybas, turėsiančias tapti precedentu kitoms šalims narėms. Jeigu birželio 23 dieną Jungtinės Karalystės rinkėjai nuspręs, kad šalis turi pasitraukti iš Europos Sąjungos, Paryžius neketina leisti Londonui taip lengvai išsisukti, tvirtina įtakingi Sąjungos diplomatiniai šaltiniai, rašo politico.eu.
Britain is voting on leaving or staying in the EU this June
Britain is voting on leaving or staying in the EU this June
© Vida Press

Itin griežta Prancūzijos pozicija leidžia daryti išvadą, kad Jungtinės Karalystės, išsipildžius „Brexit“ scenarijui, laukia nemenki sunkumai, nes viena iš stipriausių ir įtakingiausių bloko valstybių narių padarys viską, kad atgrasytų kitas valstybes nuo atlaidaus ir lengvabūdiško požiūrio į britų iniciatyvą. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, linkusios laikytis švelnesnės pozicijos – prancūzai įsitikinę: toks atlaidumas nederamas.

Prancūzai siekia įtikinti kitas Sąjungos valstybes visas sutartis ir susitarimus, saistančius Jungtinę Karalystę ir bloką, kuo skubiau nutraukti: tokia strategija siekiama užsitikrinti, kad skyryboms britams kaip reikiant atsirūgtų – ir atsirūgtų finansiškai.

Siūloma atidžiai peržiūrėti visus prekybinius santykius – kiekviename sektoriuje, taip pat atimti iš britų priežiūros institucijų pripažinimą Europos Sąjungos mastu tokiose srityse kaip finansinės paslaugos, pritaikyti naujas migracijos taisykles. Kaip teigia šaltiniai, ir tai keli esminiai pokyčiai, kurių turėtų sulaukti Sąjungą išdavę britai.

Brexit
Brexit
© Reuters-Scanpix

„Jeigu leisime pasitraukti, tačiau neatimsime visų privilegijų, pavyzdžiui, prieigos prie vieningos rinkos, o solidarumo nereikalausime, tai bus siaubinga žinutė likusiai Sąjungai. Jeigu norime išsaugoti Europos Sąjungą, „Brexit“ tiesiog privalo būti skausmingas“, – teigia vienas prisistatyti nepanoręs Europos Sąjungos diplomatas.

Poreikis pasiųsti aiškią žinutę britams – nemenkas iššūkis ir Prancūzijos politiniam elitui, kur nemenką šešėlį prieš artėjančius 2017 metų prezidento rinkimus meta prieš Europos Sąjungą nusiteikusi politinė jėga „Nacionalinis frontas“. Ekspertai teigia, kad Prancūzija tikrai neketina veikti akinama pasipiktinimo ir tikrai nėra suinteresuota veltis į karą „kaip šauksi, taip ir atsilieps“.

Nepaisant to, būdama viena iš pagrindinių Europos Sąjungos valstybių narių, Prancūzija, remiantis šaltinių pareiškimu, jaučiasi atsakinga už bloko stiprinimą ir būtinybę neleisti prieš Sąjungą nusiteikusioms politinėms partijoms – konkrečiai kalbama ne tik apie Geerto Wilderso „Laisvės partiją“ Nyderlanduose – Jungtinės Karalystės pavyzdžiu pasinaudoti kaip įrodymu, esą ir be Europos Sąjungos galima kuo puikiausiai gyventi.

„Tokios baudžiamosios logikos būtina vengti. Nepaisant to, mūsų prezidentas buvo teisus, sakydamas, kad „Brexit“ padariniai bus labai rimti... Privalome kovoti su išcentrinėmis (politinėmis) jėgomis ir taip parodyti, kad Jungtinės Karalystės sprendimas mus paskatino padaryti reikiamas išvadas“, – sako Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos užsienio reikalų komitetui vadovaujanti Socialistų partijos narė Elisabeth Guigou.

Prancūzija rezga keršto planą britams
© AFP/Scanpix

„Jungtinė Karalystė bus priversta nutraukti visas su Europos Sąjunga saistančias sutartis. Manau, kad procesas turėtų vykti kuo įmanoma skubiau ir neužgožti svarbesnių Sąjungos dienotvarkės darbų“, – pridūrė politikė.

Pamatinė Europos Sąjungos sutartis numato maksimalų dviejų metų derybų dėl pasitraukimo periodą, kuriame pirmuoju smuiku groja Europos Komisija, tačiau vadovaujamasi terminais, kuriuos nustato 27 valstybės narės. Tik tada „Brexit“ taps nebe svaičiojimais, o realybe. Kol vyks derybos dėl pasitraukimo, Jungtinė Karalystė galės naudotis visomis turimomis narystės Sąjungoje teisėmis.

Pasirodo, šis procesas gali būti ir pratęstas – visų 27 likusių valstybių narių sutikimu. Taip pat gali būti ir paspartintas, jeigu tik pavyks per trumpą laiką sutarti, kaip atrodys nauji santykiai su Jungtine Karalyste. Nors diskusijose Prancūzijos balsas ir gana garsus, ji tikrai nebus vienintelė valstybė, turinti griežtą poziciją, kaip su Londonu vertėtų elgtis skyrybų proceso metu. Galingiausia šio politinio ir ekonominio bloko narė Vokietija suinteresuota išsaugoti gana stiprius santykius su Jungtine Karalyste, savo nuomonę turi ir kitos Sąjungos šalys.

Nepaisant to, diplomatai tvirtina, kad, britams nusprendus trauktis, „Brexit“ procesas turėtų vykti kuo skubiau.

Yrantys blokai

Yra sričių, kur Prancūzija greičiausiai neketina laikytis itin griežtos pozicijos. Pavyzdžiui, ribojimai vizoms ar keliavimo teisėms tiems 200 tūkst. britų, gyvenančių Prancūzijoje (69 tūkst. iš jų – pensininkai), sukeltų labai priešišką atsakomąją reakciją. Prancūzija, kurios 160 tūkst. piliečių gyvena Jungtinėje Karalystėje, sulauktų tokio pat priešiškumo – griežtų ribojimų vizoms keliautojams iš užsienio ir dirbantiems.

„Prancūzija tikrai nenori Europos Sąjungoje įžiebti ekonominio šaltojo karo“, – sako vienas iš aktyviausių Europos Sąjungą palaikančių grupių Briuselyje „Europos judėjimas“ generalinis sekretorius Petrosas Fassoulasas.

Nepaisant to, yra ir kitų būdų pademonstruoti, kad pasitraukimas iš Europos Sąjungos gali kainuoti itin brangiai. Vienas iš jų – ribojimai finansinėms paslaugoms, šiuo metu leidžiančioms užsienyje veikiančioms bendrovėms užsiimti verslu su Europos Sąjunga per atstovybes, esančias Jungtinėje Karalystėje.

Prancūzija rezga keršto planą britams
© Reuters/Scanpix

Toks principas veiksmingas, nes Europos Sąjunga pripažįsta ir vertina britų priežiūros tarnybų autoritetą. „Brexit“ atveju Europos Sąjunga britų tarnybų kompetencijos nebepripažintų, tad bendrovės būtų priverstos trauktis iš Jungtinės Karalystės ir ieškoti būdų bazuotis Europos Sąjungos teritorijoje.

„Būtų labai sudėtinga. Nematau priežasčių, kodėl reikėtų suteikti tokių galimybių šaliai, kuri savarankiškai nusprendžia trauktis iš Europos Sąjungos... Nuo pat tos dienos, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks, šalies priežiūros institucijos nebegalės būti laikomos Sąjungos institucijomis, neteks įgaliojimų“, – teigia ekonomikos ir finansinių reikalų komitetui priklausanti deputatė iš Prancūzijos Sylvie Goulard.

Panaši logika gali būti pritaikyta ir britų finansinėms institucijoms – vadinamiesiems tarpuskaitos rūmams (angl. clearing house), kurios atlieka tarpininkų vaidmenis tarp pirkėjų ir pardavėjų. Šiuo metu visos Jungtinėje Karalystėje veikiančios tarpuskaitos institucijos yra pavaldžios centriniam Jungtinės Karalystės bankui, tačiau laikosi Europos Sąjungos nuostatų.

Jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Sąjungos, valstybės narės būtų priverstos iš naujo įvertinti, ar gali pasitikėti britų tarpuskaitos institucijomis, pavyzdžiui, „LCH.Clearnet“. Gali būti, kad bus išsakytas reikalavimas tokioms institucijoms veikti Europos Sąjungos viduje – tokią poziciją jau pateikė Europos centrinis bankas.

Kalbant apie prekybą, Europos Sąjungos valstybės narės taip pat turės iš naujo apibrėžti santykius su britais – proceso metu lauks nelengvos derybos per Europos Komisiją, svarstymai Europos Parlamente ir Europos Vadovų Taryboje. Kiekviena šalis gins savo prekybinius interesus, o Prancūzija pasirengusi nenusileisti žemės ūkio srityje.

Paryžius ir kitos Europos Sąjungos narių sostinės viliasi, kad Jungtinė Karalystė prekybai su Sąjunga pritaikys Norvegijos modelį, kuriame numatytas visų bloko nuostatų, įskaitant laisvą dirbančiųjų judėjimą mainais už prieigą prie bendros vieningos rinkos, paisymas.

Nepaisant to, euroskeptikas iš Jungtinės Karalystės parlamento Michelas Gove‘as teigia, kad jo šaliai prieigos prie tokios vieningos rinkos kaip ši paprasčiausiai nebereikia.

Užuot bandę išsaugoti teisę naudotis tokia privilegija, britai bandys iš naujo derėtis dėl šalies vaidmens šiuo metu egzistuojančiuose Europos Sąjungos ir už jos ribų esančių valstybių, tokių kaip Šveicarija, Bosnija, Serbija, Albanija (visos jos daugiau ar mažiau bendradarbiauja su bloku), susitarimuose.

Davidas Cameronas
Davidas Cameronas
© AFP/Scanpix

Britams pasirinkus ribojimų politiką, pavyzdžiui, nusprendus uždrausti laisvą dirbančiųjų judėjimą, Paryžius ir kitos sostinės bus priverstos mažinti bendradarbiavimą, galbūt pristatys muitinės patikrų sistemą visiems Jungtinėje Karalystėje pagamintiems gaminiams, bandantiems patekti į bloko rinką.

Šalto dušo efektas

Tiems Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie dirba Europos Sąjungoje, jų šalies pasitraukimo iš Sąjungos atveju gresia ne itin džiuginantys pokyčiai.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje ar bet kurioje kitoje valstybėje narėje gyvenantis Jungtinės Karalystės pilietis nebeteks savaiminės teisės į tokias socialines paslaugas kaip sveikatos priežiūra ar valstybinė pensija, nes šios teisės Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių piliečiams paprasčiausiai nepriklauso.

Yra ir kitų būdų, kaip į blogąją pusę pasikeistų Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių Sąjungoje, kasdienybė. Juk niekam ne paslaptis, kad nemažai britų, išėjusių į pensiją, pasirenka gyventi Ispanijoje ar Pietų Prancūzijoje.

Jau dabar aišku, kad „Brexit“ išsipildymo atveju Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai kaip reikiant komplikuosis. Jungtinės Karalystės piliečiams liks mažiau vartotojų apsaugos mechanizmų, gyvendami ir keliaudami po Sąjungą patirs kitų nepatogumų. Sąjungai nepriklausančių šalių piliečiai neturi nemažai teisių, kuriomis džiaugiasi bloko valstybių narių gyventojai. Be to, britams tams sudėtingiau bylinėtis Europos Sąjungos teismuose.

„Žmonės paprasčiausiai neįvertina Europos Sąjungos piliečio teisių naudos. Jeigu Jungtinė Karalystės nuspręs pasitraukti, teises ginti gali tekti diplomatiniais kanalais“, – perspėja vienas įtakingas Europos Sąjungos diplomatas.

„Brexit“ taip pat gali kaip reikiant apsunkinti Sąjungos ir Jungtinės Karalystės teisminį bendradarbiavimą. Londonui pasitraukus, britai nebeteks teisės į automatinę ekstradiciją į gimtinę – dabar jie tokią teisę turi.

Prancūzija rezga keršto planą britams
© AFP/Scanpix

Kalbant apie investicijas, „Brexit“ ir čia pasitarnaus kaip savotiškas šaltas dušas. Šiuo metu Prancūzija yra antras pagal dydį investuotojas Jungtinėje Karalystėje – ją lenkia tik Jungtinės Valstijos. Vien 2015 metais prancūzai čia finansavo 124 stambius projektus, sukūrė 8 tūkst. 198 naujas darbo vietas – tai oficiali statistika. Nepaisant to, prancūzų investuotojams „Brexit“ atveju teks skubiai keisti dabartinę strategiją.

„Mūsų didieji investuotojai Jungtinėje Karalystėje turi rimtų reikalų. Tikiuosi, kad „Hinkley Point“ (branduolinės elektrinės projektas, kuriam Jungtinėje Karalystėje vadovauja prancūzų EDF), bus sėkmingai baigtas. Nepaisant to, kalbant apie kitus svarbius projektus, investuotojai iš Prancūzijos nuo šiol pagalvos du kartus“, – konstatuoja E. Guigou. Politikė taip pat teigia, kad be Jungtinės Karalystės likusi Sąjunga bandys trauktis ir iš finansinio Londono Sičio.

„Galiu drąsiai pareikšti, kad jau dabar intensyviai svarstoma galimybė finansinį centrą kurti žemyne“, – perspėja E. Guigou.

Nepriklausomai nuo balsavimo Jungtinėje Karalystėje baigties, Paryžius suinteresuotas visomis išgalėmis stiprinti Europos Sąjungą ir užtikrinti, kad blokas taptų dar patrauklesnis investuotojams – ir patiems jo piliečiams.

„Turėsime pasirūpinti, kad politiniame lygmenyje – tiek Europos Komisijoje, tiek Europos Vadovų Taryboje, galėtume pateikti dėmesio vertų pasiūlymų, susijusių su Europos Sąjungos ateitimi. Tokia, kokia yra šiandien, Europa likti paprasčiausiai negali. Būtini pokyčiai – pokyčiai, kurie padėtų bloko piliečiams ir vėl pasijusti svarbaus projekto dalimi“, – sako politikė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Dėl mažytės salos Europa – ant karo slenksčio: vienas susidūrimas jau įvyko (122)

Tai mažytė, vos dvylikos kvadratinių kolometrų ploto sala, atsidūrusi pačioje pavojingosios...

Kalbino SEB inovacijų centro vadovas Audrius Rutkauskas, parengė Lina Širvinskienė | D+ nariams

Netolima darbo rinkos ateitis: beverčiai diplomai ir konkurencija su viso pasaulio specialistais (34)

Kaip dirbsime ir uždirbsime 2025 metais? Kaip su tuo susijęs tvarumas ? Kaip keisis konkurencija...

Vasariški orai lepins ir toliau: pokyčiai – nuo ketvirtadienio

Šiandien Lietuvos orus lems anticiklono šiaurės vakarinė – šiltesnioji dalis. Vakariniuose...

Kamčiatkos spindesys ir skurdas: gyvybei pavojingi kontrabandiniai ikrai, kaimai-vaiduokliai ir beribis brakonierių godumas (27)

Filmas „Raudonoji lašiša “ – kūrinys apie žuvį, nuo kurios faktiškai priklauso gyvybė...

„Barca“ testuoja Šaro nervus: žygis Ispanijoje pradėtas dramatišku trileriu Giedraitis debiutavo sėkmingai (24)

„Du susitikimai, trys susitikimai, minutės pertraukėlė – tau negana? Tau negana?“ – ant...

Akvilę ištiko viena dažniausių ir grėsmingiausių komplikacijų: po gimdymo vos nemirė

Vieną rytą nubudusi Akvilė pajuto, kad nutekėjo vaisiaus vandenys . „Sunerimau, nes laukiausi...

Prof. Vytautas Kasiulevičius: jei spėjimai pasitvirtins, bus galima teigti, kad Baltijos šalys buvo teisios (69)

„Daug ko dar nežinome, bet jeigu britų ir vokiečių spėjimai pasitvirtins ir pandemija...

Virtualūs konsultantai užkariauja įmones: kokie jų privalumai ir ko galime tikėtis ateityje (2)

Pasauliui vis labiau skaitmenizuojantis, įvairiuose sektoriuose pradedame pastebėti išmaniąsias...

Schilleris po LKL debiuto pasidžiaugė „Žalgirio“ stiprybe ir prabilo apie Blaževičiaus situaciją (33)

Naujasis Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris pirmojo blyno „Betsafe-LKL“...

|Maža didelių žinių kaina