Savo pranešime spaudai abu lyderiai pažadėjo rodyti integracijos pavyzdį kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims, geriau koordinuoti abiejų vyriausybių darbą, įstatymų pakeitimais skatinti prancūzų bei vokiečių judėjimą iš vienos šalies į kitą ir galiausiai įvesti dvigubą pilietybę.
"Prancūziją ir Vokietiją sieja bendras likimas. Mūsų bendra ateitis negali būti atskirta nuo Europos Sąjungos ateities... Štai kodėl norime pasiūlyti savo partneriams bendrą rytdienos Europos viziją ", - rašė J.Chiracas ir G.Schroederis.
Abu lyderiai apsikeitė dovanomis - G.Schroederis įteikė J.Chiracui 1741 metais išleistą Prūsijos karaliaus Friedricho II ( Frydricho II) knygą "Studija apie Machiavelli (Makiavelio) veikalą "Valdovas", o J.Chiracas padovanojo G.Schroederiui butelį 1900-ųjų konjako ir taurių rinkinį.
Prezidentui, kancleriui ir abiejų šalių ministrams pietaujant Užsienio reikalų ministerijoje Paryžiuje, maždaug 900 Prancūzijos ir Vokietijos parlamentarų pietavo Versalio rūmuose, kur vėliau įvyks pirmoji per visą istoriją bendra abiejų parlamentų sesija.
1870 metais Prūsijai nugalėjus Prancūziją kunigaikštis Otto von Bismarckas (Otas fon Bismarkas) Versalyje paskelbė apie naujosios suvienytos Vokietijos gimimą, o 1919 metais šiuose rūmuose buvo sudaryta Pirmąjį pasaulinį karą užbaigusi Versalio taikos sutartis, kurioje buvo numatyta iš karą pralaimėjusios Vokietijos išreikalauti didžiules reparacijas.
Kad būtų išvengta kaltinimų išlaidavimu, vaišės nebuvo ekstravagantiškos - anties kulšeles ir keptą žuvį parlamentarai galėjo užgerti vokišku rislingu ar burgundišku vynu.
1963-iaisiais sudarydamos Eliziejaus sutartį Prancūzija ir Vokietija - buvę priešai - susitaikė ir užmezgė partnerystę, kuri buvo labai reikšminga visai pokario Europai.
Sutartis, kurią pasirašė prezidentas Charles'is de Gaulle'is (Šarlis de Golis) ir kancleris Konradas Adenaueris, formaliai nutraukė šių dviejų valstybių "šimtmečius trukusį priešiškumą" ir įpareigojo abi vyriausybes derinti savo pozicijas visais svarbiais užsienio politikos klausimais.
Vyriausybių vadovai sutarė kas pusmetį rengti susitikimus, be to, šia sutartimi buvo įsteigtos kelios institucijos, kuriomis siekta stiprinti dvišalius visuomeninius ryšius. Vienos šių įstaigų buvo Prancūzijos ir Vokietijos jaunimo biuras, kuris per šį laiką organizavo maždaug 7 mln. mainų, taip pat dvikalbė televizijos stotis "Arte".
Abi vyriausybės pasinaudojo 40-mečio jubiliejumi, kad iš naujo patvirtintų savo partnerystę ir paneigtų praeityje pasitaikiusius pareiškimus, jog šios šalys viena kitai nebereikalingos.
Toliau išvardijamos kai kurios abiejų vadovų paskelbtų iniciatyvų:
- kas šeši mėnesiai rengti bendrus kabineto posėdžius,
- suteikti teisę abiejų šalių ministrams dalyvauti kitos šalies kabineto posėdžiuose,
- abiejų šalių vyriausybėse paskirti dvišalius santykius kuruojančius generalinius sekretorius, kurių pavaduotojai atstovautų antrajai šaliai,
- glaudžiau koordinuoti gynybos, užsienio reikalų ir ekonomikos politiką,
- harmonizuoti kai kuriuos civilinius bei šeimos įstatymus,
- siekti ateityje sukurti bendrą pilietybę,
- kad abi šalys būtų bendrai atstovaujamos tarptautinėse sporto varžybose,
- paskelbti sausio 22-ąją kasmetine Prancūzijos ir Vokietijos diena.
Prancūzijos ir Vokietijos "ašis" ilgą laiką buvo laikoma ES varomąja jėga. Tačiau susivienijus Vokietijai ir Europos Sąjungai ėmus orientuotis į plėtrą rytų kryptimi, šioje ašyje atsirado jaučiama įtampa.
Asmeniniai J.Chiraco ir G.Schroederio santykiai yra greičiau formalūs nei draugiški. Tačiau abu vadovai pragmatiškai nusprendė, kad jiems abiem naudinga stiprinti šį ryšį, ir pastarosiomis savaitėmis pateikė seriją bendrų pasiūlymų ES ateities klausimais.
Vis dėlto skeptikai teigia, kad trečiadienio iškilmės sąmoningai maskuoja tarp šių šalių gilėjantį atsiskyrimą. Pasak jų, sėkmingai įgyvendinusios pokario susitaikymą, dabar abi šalys turi atskirus nacionalinius prioritetus.
"Šiandien Prancūzijos ir Vokietijos variklis Europoje nebeegzistuoja. Abi sostinės kalba apie (ryšių) atnaujinimą, tačiau tai tėra saviapgaulė", - pareiškė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas (Helmutas Šmitas).