Prezidentas Emmanuelis Macronas ir kanclerė Angela Merkel Vokietijos vakariniame Acheno mieste pasirašys šią sutartį, kuria šalys pasižadės stiprinti ryšius ekonomikos bei gynybos srityse bei patvirtins savo įsipareigojimą ES.
Prancūzijos prezidentūra nurodė, jog tai „svarbus momentas“ parodyti, kad šie santykiai yra „pamatiniai ir gali patys atsinaujinti... kad pasitarnautų stiprinant europinį projektą“.
Belgijos ir Olandijos pasienyje esančiame Achene gausu europinės simbolikos, nes šiame mieste buvo frankų imperatoriaus Karolio Didžiojo, sukūrusio galingą valstybę, davusią pradžią šiuolaikinei Europai, rezidencija.
„Kalbant apie europinę integraciją, matome egzistencinę krizę, kai mūsų laukia „Brexit“ ir tikėtinas nacionalistų sustiprėjimas per būsimus Europos rinkimus“, – sakė politologė Claire Demesmay iš tyrimų instituto DGAP.
„Šiame kontekste tikėjimo Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimu patvirtinimas turi simbolinę reikšmę“, – sakė ji Vokietijos visuomeniniam radijui.
A. Merkel ir E. Macronas susitarimą pasirašys šalims minint analogiškos Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutarties, kurią 1963-iaisiais pasirašė Charles'is de Gaulle'is ir Konradas Adenaueris, sudarymo metines.
Antradienį pasirašoma sutartimi siekiama įkvėpti naujos gyvybės dvišaliams santykiams, vadinamajam Prancūzijos ir Vokietijos varikliui, – dviejų politikos ir ekonomikos sunkiasvorių aljansui, kuriam tradiciškai tenka svarbus vaidmuo Europos integracijos procese.
E. Macronas 2017 metų gegužę atėjo į valdžią siekdamas A. Merkel paramos ES didžiulio masto reformoms, kurios turėtų padėti atkurti visuomenės pasitikėjimą Bendrijos institucijomis ir suvaržyti populizmo augimą.
Tačiau A. Merkel ir kiti ES lyderiai jo idėjas sutiko be didelio entuziazmo, o Paryžius ir Berlynas neranda bendros pozicijos ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl interneto milžinių apmokestinimo.
Gruodį ES lyderiai pritarė mažiau ambicingai E. Macrono pasiūlymų versijai, įskaitant planą išnagrinėti galimybę kurti bendrą eurozonos šalių biudžetą.
Kraštutinių dešiniųjų skundai
Sutartis įpareigoja Prancūziją ir Vokietiją stiprinti karinius ryšius, įskaitant galimus bendro kontingento dislokavimus, pavyzdžiui, teroristinio išpuolio atveju.
Šalys taip pat galėtų glaudžiau bendradarbiauti vykdant viešuosius pirkimus, pavyzdžiui, įsigyjant ar kuriant naujus tankus ar naikintuvus.
Sutartyje esama nuostatos dėl tarpusavio gynybos užpuolimo atveju, nors būdamos NATO narėmis jos jau yra įsipareigojusios laikytis kolektyvinės gynybos principo.
Praėjusių metų pabaigoje E. Macronas išprovokavo ginčą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, paraginęs Europą mažinti savo karinę priklausomybę nuo Amerikos ir netgi kurti „tikrą Europos armiją“.
Sutartis taip pat uždega žalią šviesą bendram parlamentui, kurį sudarytų iki 50 Prancūzijos Nacionalinio Susirinkimo ir toks pat skaičius Bundestago narių, taip pat kalbų mokymosi iniciatyvoms abiejose šalyse.
Tačiau namuose E. Macrono kritikai – tiek kraštutiniai dešinieji, tiek ultrakairieji – pasmerkė šią sutartį, esą dar sumažinsiančią Prancūzijos suverenitetą.
Internete buvo paskleisti melagingi gandai, esą E. Macronas vyksta į Vokietiją perleisti A. Merkel dalį Prancūzijos žemių.
Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio lyderė Marine Le Pen apkaltino prezidentą siekiu „sugriauti mūsų šalies galią“.
Susilpnėjusios lyderių pozicijos
Tiek E. Macronas, tiek A. Merkel yra jautriai pasisakę apie glaudžių ryšių tarp abiejų šalių, kurias jungia brutali dviejų pasaulinių karų istorija, svarbą.
Tačiau ne visiems Europos lyderiams patinka mintis apie dominuojantį „Prancūzijos ir Vokietijos variklį“.
Italijos kraštutinių dešiniųjų Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini artėjant gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams sakė, jog norėtų, kad proeuropinei A. Merkel ir E. Macrono pozicijai iššūkį mestų euroskeptiška „Italijos ir Lenkijos ašis“.
Tiek E. Macronas, tiek A. Merkel dabar išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Vokietija jau ruošiasi naujai politinei erai po A. Merkel pasitraukimo, jai jau paskelbus, kad 2021 metais paliks kanclerio postą.
Tuo metu E. Macronui teko atidėti į šalį ambicingus Europos gelbėjimo planus, Prancūziją apėmus antivyriausybiniams „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestams.
Abu lyderiai pasakys kalbas per sutarties pasirašymo ceremoniją Acheno miesto rotušėje, o tada dalyvaus debatuose su prancūzų ir vokiečių studentais.