Dabar E. Snowdenas gyvena Rusijoje, siekdamas išvengti teisinio persekiojimo Jungtinėse Valstijose. Anksčiau šią savaitę jis paprašė Prancūzijos suteikti jam prieglobstį, tvirtindamas, kad „saugoti informatorius nėra priešiškas veiksmas“.
Prancūzų diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas televizijai „CNews“ ketvirtadienį sakė, kad kai E. Snowdenas 2013 metais pirmąkart paprašė prieglobsčio Prancūzijoje, prancūzų vyriausybė „manė, kad tam netinkamas laikas. Nematau, kad kas būtų pasikeitę“.
E. Snowdenas, kadaise dirbęs ne tik NSA, bet ir JAV Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA), 2013 metais nutekino spaudai tūkstančius slaptų dokumentų, kurie atskleidė didžiulį privačių duomenų sekimo mastą po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose. Nuo to laiko jis gyvena užsienyje.
Nors šalininkai giria jo, kaip informatoriaus ir privatumo gynėjo, veiksmus, Vašingtonas kaltina E. Snowdeną keliant grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
Jungtinėse Valstijose jam gali būti pareikšti kaltinimai šnipinėjimu – taigi, jei būtų nuteistas, E. Snowdenas gali būti pasiųstas už grotų keliems dešimtmečiams.
E. Snowdenas taip pat prašė prieglobsčio ir keliose kitose šalyse.
Antradienį 20 šalių, įskaitant Prancūziją, bus išleisti E. Snowdeno memuarai, kuriuose jis pirmąkart detaliai papasakos savo gyvenimo istoriją.