Tai apima netgi žymiajame Prancūzijos vynuogių auginimo regione, iš kurio iš kilo pavadinimas „šampanas“, pagamintą gėrimą. Šis terminas galės būti taikomas tik Rusijoje pagamintam „šampanui“.
Toks žingsnis Prancūzijoje priimtas kaip didelis įžeidimas. Šalis pasižymi griežtomis taisyklėmis, saugančiomis numylėtųjų burbuliukų vardą ir reputaciją. Pirmadienį pagrindinė šalies šampano gamybos grupė paragino visus gamintojus sustabdyti eksportą į Rusiją „iki tolesnio pranešimo“.
„Šampano gamintoja ragina Prancūzijos ir Europos diplomatijos atstovus pamėginti pakeisti šį nepriimtiną įstatymą“, – teigiama Šampano komiteto prezidentų Maxime‘o Toubarto ir Jeano-Marie Barillere pranešime.
„Neleisti šampano gamintojams naudoti „šampano“ pavadinimo (kirilica) yra skandalingas dalykas. Tai mus vienijantis paveldas, kurį saugome kaip savo akį“, – pabrėžiama pranešime.
Prabangos konglomeratui LVMH priklausantis Prancūzijos gėrimų gamintojas „Moet Hennessy“, gaminantis tokius šampanus kaip „Veuve Clicquot“ ir „Dom Perignon“, anksčiau „Politico“ pasakojo, kad kompanija laikinai sustabdys prekių tiekimą Rusijai, siekdama „skirti laiko įvertinti naujojo teisės akto pasekmes“.
Prancūzijos žiniasklaida spėlioja, kad Maskvos žingsnis gali būti jos bandymo atgaivinti sovietmečiu intensyviai veikusią putojančio vyno pramonę iš Ukrainos atplėštame ir 2014-aisiais aneksuotame Kryme dalis.
Siekdama įgyvendinti šį tikslą, Maskva imasi panašių priemonių, kurios buvo veiksmingos didinant vietos gamintojų gaunamą naudą: reaguodama į Vakarų sankcijas, įvestas dėl Ukrainos konflikto, Maskva uždraudė sūrių ir kitų produktų iš Europos importą, o tai galiausiai tapo didžiule paskata Rusijos sūrio gamintojams.
Pirmadienį Rusijos putojančio vyno gamintojo „Abrau-Durso“ akcijų vertė padidėjo 7,7 proc.
Maskvos nusitaikymas į vieną iš brangiausių Europos sektorių sutampa su įtemptu Europos Sąjungos ir Rusijos santykių metu, netrukus po to, kai ES šalių lyderiai atmetė Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą atkurti susitikimus su V. Putinu ir nustatė griežtas sąlygas bet kokiam galimam diplomatinių santykių atšilimui.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį žurnalistams pasakojo, kad putojančio vyno pramonė yra „sudėtinga ekonomikos šaka, tai nėra ta sritis, kurioje pinigai uždirbami greitai“, tokiu būdu užsimindamas apie Rusijos troškimą apsaugoti savo putojančio vyno gamintojus.
„Įstatymas buvo priimtas, jis privalo būti įgyvendinamas“, – pabrėžė D. Peskovas.
J. M. Barillere teigė buvęs „labai nustebintas, kad Rusija ėmėsi tokio pobūdžio sprendimo“. Šampano komitetas paragino į šį reikalą įsitraukti Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Jeaną-Yvesą Le Drianą.
Prancūzijos ambasada Maskvoje situaciją komentuoti atsisakė, tačiau šalies užsienio prekybos ministras Franckas Riesteris tviteryje rašė, kad Paryžius „atidžiai stebi“ Rusijos priimto įstatymo pasekmes.
„Neabejokite: mes nedvejodami palaikysime savo gamintojus ir prancūzų meistriškumą. Tegyvuoja prancūziškas šampanas!“ – rašė F. Riesteris.
Prancūziškam šampanui taip pat taikoma pelninga ES saugomų kilmės nuorodų sistema, kuria siekiama apsaugoti užsienyje pardavinėjamų gurmaniškų maisto produktų pavadinimus.
Rusijos pramonės naujienų leidinio „Wine Retail Information Center“ vyriausiojo redaktoriaus Aleksandro Stavstevo skaičiavimu, naujasis įstatymas gali reikšti maždaug 20 tūkst. vyno prekių ženklų etikečių pokyčius.
Europos Komisijos atstovas spaudai pirmadienį žurnalistams sakė, kad ES vykdomoji valdžia „darys viską, kas būtina, kad išreikštų nepritarimą ir susirūpinimą“ dėl Rusijos priimto įstatymo.
„Mes darysime viską, kas būtina, kad apsaugotume savo teises, ir imsimės būtinų veiksmų“, – pridūrė atstovas spaudai, tačiau konkrečių veiksmų, kurių galėtų imtis Briuselis, neįvardijo.
