Reforma, kuria siekiama suvienodinti prezidento ir Nacionalinės Asamblėjos kadencijų trukmę, padėtų išvengti dabartinės prancūziškos "sugyvenimo" praktikos, kai valdžia dalijasi opozicines politines partijas atstovaujantys prezidentas ir ministras pirmininkas.
"Penkerių metų kadencijos klausimas yra tik viena dalis pagrindinio klausimo - prasto mūsų institucijų funkcionavimo", sakė Francois Fillon (Fransua Fijonas), J. Chiraco konservatyvaus Susivienijimo respublikai remti (RPR) aktyvus narys.
Prancūzijos prezidentai septynerių metų kadencijai renkami nuo XIX amžiaus, tačiau ši institucija neturėjo relios galios iki 1958 metų, kai generolas Charles de Gaulle (Šarlis de Golis) pakoregavo šalies konstituciją.
Tačiau "sugyvenimo" praktika per pastaruosius 14 metų daugiau galios suteikė ministrui pirmininkui ir gerokai sumažino prezidento institucijos efektyvumą.
"Tai keista santvarka, kai išrinktas prezidentas negali valdyti, vyriausybė yra visagalė, o parlamentas tartum neegzistuoja", dienraščiui "Le Parisien" sakė F. Fillonas.
"Penkerių metų kadencija būtų poslinkis teisinga kryptimi", pridūrė jis.