Šis žingsnis žengtas praėjus valandoms po karinės eskalacijos Idlibo provincijoje tarp Turkijos dalinių ir Sirijos vyriausybinių pajėgų, pareikalavusios dešimčių žuvusiųjų.

Abu karo laivai ginkluoti labai tiksliomis „Kalibr-NK“ tipo sparnuotosiomis raketomis, sakė Rusijos flotilės atstovas Aleksejus Rulevas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Tai esą yra „planuotas tranzitas“. Laivai kirs Bosforą ir galiausiai Dardanelus. Kur plaukia fregatos, atstovas nepasakė. Tačiau paprastai Rusijos kariniai laivai Bosforo sąsiaurį kerta, kad aprūpintų rusų ginkluotąsias pajėgas Sirijoje.

Karo laivai pajudėjo praėjus valandoms po dramatiško karinio konflikto tarp Turkijos ir Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado pajėgų paaštrėjimo. Per Sirijos oro antskrydžius ketvirtadienį, Ankaros duomenimis, žuvo 33 turkų kariai ir dešimtys buvo sužeisti. Turkija į tai reagavo keršto smūgiais, per kuriuos, pasak Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuro, žuvo 16 sirų kovotojų.

Maskva apkaltino Turkijos pajėgas Idlibe kovojus „teroristų“ pusėje. Be to, Turkija esą neinformavo Rusijos apie savo dalinių buvimą atakuotoje teritorijoje. Ankaros ir Maskvos susitarimas numato, kad Turkijos kariuomenė praneša Rusijai apie savo pozicijas Idlibe, kad būtų užkirstas kelias Sirijos kariuomenės puolimui.

NATO valdančioji taryba penktadienį skubiai susirinks aptarti padėties Sirijoje, kur mažiausiai 33 Aljanso narės Turkijos nariai žuvo per aviacijos smūgį, dėl kurio yra kaltinamas Damaskas.

„Šiaurės Atlanto Taryba, kuriai priklauso visų 29 NATO sąjungininkių ambasadoriai, penktadienį, vasario 28 dieną, Turkijos prašymu surengs konsultacijas, remdamasi NATO steigiamosios Vašingtono sutarties 4-uoju straipsniu, dėl padėties Sirijoje“, – sakoma bloko pranešime.

Vašingtono, arba Šiaurės Atlanto, sutarties 4-asis straipsnis numato, kad Aljanso narės gali tarpusavyje konsultuotis, „jeigu, bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.

Ši procedūra yra atskira nuo numatomos sutarties 5-uoju straipsniu, apibrėžiančiu bloko narių kolektyvinę gynybą atakos prieš bet kurios narės teritoriją atveju.

Ketvirtadienį dar dešimtys turkų karių buvo sužeisti per aviacijos smūgį Sirijos šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje, kur prezidento Basharo al Assado pajėgos stengiasi atsikovoti paskutiniąją sukilėlių tvirtovę.

Pastarąsias kelias savaites nuolat didėjo įtampa tarp Ankaros ir Damasko pagrindinės sąjungininkės Maskvos. Po naujausio smūgio šį mėnesį Idlibe žuvusių Turkijos karių skaičius išaugo iki 53.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas per pokalbį telefonu su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu paragino deeskaluoti padėtį ir pasmerkė „beatodairiškus“ aviacijos smūgius.

Per kelerius pastaruosius metus Ankara yra dukart inicijavusi pasitarimus pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį. 2012 metais tokios konsultacijos buvo surengtos dukart – po incidento, kai vienas Turkijos karinis lėktuvas buvo numuštas Sirijos pajėgų. Dar vienos konsultacijos surengtos 2015 metais po virtinės teroristinių atakų Turkijoje.

Po 2012 metų incidentų NATO sutiko dislokuoti Turkijoje oro erdvės gynybos sistemą „Patriot“.

Turkija atmeta Rusijos paaiškinimą dėl atakos Idlibe

Turkija penktadienį atmetė Rusijos tvirtinimus, kad 33 turkų kariai, žuvę nuo Sirijos režimo ugnies Idlibo provincijoje, buvo tarp „teroristų“ grupių.

„Noriu pareikšti, kad per šią ataką aplink mūsų karinius junginius nebuvo jokių ginkluotų grupių“, – sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras, jo komentarą transliavo televizija.

Rusijos Gynybos ministerija anksčiau penktadienį paskelbė, kad šie turkų kariai buvo „teroristinių grupuočių kovinėse gretose“, o Ankara nebuvo perspėjusi dėl jų buvimo rajone, „kur jų neturėjo būti“.

Tačiau H. Akaras sakė, kad ketvirtadienio smūgis Idlibe, Sirijos šiaurės vakaruose, buvo suduotas „nepaisant koordinavimo su rusų pareigūnais“, ir pridūrė, kad bombardavimas tęsėsi nepaisant „perspėjimo“ dėl ten esančių turkų karių.

Turkijos gynybos ministro teigimu, per ataką taip pat buvo taikomasi į greitosios pagalbos automobilius.

Šis incidentas dar labiau pakurstė įtampą tarp Ankaros ir Maskvos. Jų santykių išbandymu tapo 2018 metų susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią Sirijos režimo puolimui sukilėlių kontroliuojame Idlibe, pažeidimai.

Pagal šį susitarimą, Ankara Idlibe įsteigė 12 stebėjimo postų, bet Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgos, kurias remia Rusijos karo lėktuvai, tęsia triuškinamą puolimą šioje provincijoje.

Damasko sąjungininkė Rusija kaltina sukilėlius palaikančią Turkiją remiant „teroristus“, o Ankara ne kartą ragino Maskvą sustabdyti režimo vykdomus ugnies nutraukimo pažeidimus.

Po ketvirtadienio atakos Turkijos kariškiai iškart sudavė atsakomųjų smūgių režimo taikiniams. H. Akaras sakė, jog iš dronų ir kitų ginklų buvo intensyviai apšaudyta daugiau kaip 200 režimo taikinių.

H. Akaro teigimu, „neutralizuota“ per 300 režimo karių, sunaikinta dešimtys Sirijos sraigtasparnių, tankų ir haubicų.

Anksčiau pranešta, kad per Sirijos pajėgų ketvirtadienio smūgį Idlibe žuvo 33 ir buvo sužeisti dar 36 turkų kariai.

Rusija: Erdoganas paskambino Putinui

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį telefonu aptarė susitarimus dėl Sirijos šiaurės vakarinės Idlibo provincijos, kur nuo Damasko vyriausybės pajėgų ugnies ankstesnę dieną žuvo 33 turkų kariai, penktadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras.

„Visada esama vietos dialogui. Šiandien įvyko prezidentų Putino ir Erdogano pokalbis telefonu... Pokalbis buvo išsamus ir skirtas aptarti būtinybei daryti viską, kad būtų įgyvendinti pirminiai susitarimai dėl Idlibo deeskalacijos zonos“, – žurnalistams sakė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas.

Jis nurodė, kad pokalbis įvyko R. T. Erdogano iniciatyva.

„Buvo aptartos galimybės artimiausiu laiku surengti būtinas konsultacijas“, – aiškino S. Lavrovas.

Anot jo, Rusija yra pasiruošusi pagerinti Idlibe dislokuotų Turkijos karių saugumą. Ministras sakė, kad Rusija pareiškė užuojautą dėl turkų karių žūties, ir pridūrė, kad „tokių tragedijų“ galėjo būti išvengta, jeigu Turkija būtų pateikusi savo pajėgų buvimo tikslias koordinates.