Kaip skelbia svoboda.org, tyrimas buvo atliktas iki A. Navalno sulaikymo. Jame yra beveik 2 val. trukmės dokumentinis filmas, kuriame dalyvauja ir pats A. Navalnas, taip pat yra tekstas su vizualizacija.

Vadinamasis V. Putino dvaras – rezidencija Idokopo kyšulyje – buvo pastatyta 2005–2010 m. ant Juodosios jūros kranto netoli Gelendžiko. 2010 m. verslininkas Sergejus Kolesnikovas pranešė, kad vila pastatyta Rusijos prezidentui. Jis įvertino projektą 1 mlrd. dolerių. Nuo to laiko apie rezidenciją daug rašyta žiniasklaidoje.

„Mums sakė, kad tai neįmanoma. Kad tai – pati didžiausia paslaptis, labiausiai saugomas objektas Rusijoje. Bet mes labai stengėmės ir mums pavyko. Šiandien parodysime pagrindinę V. Putino paslaptį – jo dvarą“, – publikuotame tyrime sako bendraautoriai.

„Tai labiausiai saugoma vieta Rusijoje, faktiškai – valstybė valstybėje, tai – didžiausia V. Putino paslaptis. Ją saugo šimtai, netgi tūkstančiai žmonių – nuo nežinomų apsaugininkų, sodininkų ir statybininkų iki turtingiausių žmonių Rusijoje“, – rašoma tyrimo įžangoje. O vilos pastatymas vadinamas „didžiausiu kyšiu istorijoje“.

Apie V. Putino vilą tyrime rašoma: „Įsivaizduojate Monako kunigaikštystę? Tai – maža, bet visgi savarankiška šalis. O čia – 39-ių Monako kunigaikštysčių dydžio valdos. Pastatyta taip, kad į ją neįmanoma patekti nei sausuma, nei jūra, nei oru.“

Vis dėlto tyrimo autoriams pavyko nufotografuoti vilą ir jos apylinkes dronu. Paaiškėjo, kad ten yra požeminis ledo ritulio stadionas, cerkvė ir 80 m tiltas – juo prieinama iki pavėsinės arbatai gerti. Yra ir tunelis, kuriuo galima nusileisti iš vilos prie jūros.

Teigiama, kad šiuo metu vila remontuojama, nes į ją įsimetė pelėsis. Remonto metu statomi nauji objektai.

Kaip rašoma tyrime, sklypo po didžiuliu kompleksu plotas – 68 hektarai, o juos supa buferinė zona, kurios plotas – 7 000 hektarų, priklausančių, kaip teigiama, Federalinei saugumo tarnybai, ir išnuomota įmonei, kuriai priklauso vila. Virš teritorijos nustatyta neskraidymo zona.

2010 m. apie V. Putino dvarą ant Juodosios jūros kranto pasakojo verslininkas Sergejus Kolesnikovas, V. Putino draugų Sankt Peterburge partneris. Apie vilos pirkimą paskelbė verslininkas Aleksandras Ponomarenka, dirbęs su Arkadijumi Rotenbergu. Kovos su korupcija fondas šį sandorį vadina fiktyviu.

Šiuo metu vilą valdo kompanija „Binom“, kurios darbuotojai yra dirbantieji įmonėje „Akcent“, ši priklauso V. Putino antros eilės sūnėnui Michailui Šelomovui. Vilą ir jos teritoriją prižiūrintiems žmonėms draudžiama įsinešti mobiliuosius telefonus, įvažiuojantys asmenys ir jų automobiliai kruopščiai patikrinami.

Per pusvalandį įrašas „Youtube“ platformoje buvo peržiūrėtas beveik pusę milijono kartų. Kremlius kol kas į jį nereagavo.

Pateiktais duomenimis, įrašas sukurtas, kai A. Navalnas dar buvo Vokietijoje, kur jis iki sekmadienio sveiko po apnuodijimo „Novičiok“ grupės kovine medžiaga rugpjūtį.

A. Navalnas tyrimą norėjo pristatyti pats grįžęs į Rusiją, tviteryje rašė jo atstovė Kira Jarmyš. Tačiau kadangi jis iš karto buvo sulaikytas, tai buvo neįmanoma. „A. Navalnas daug metų kovojo už mūsų teises. Dabar mūsų eilė kovoti už jį“, – sakoma prieš prasidedant įrašui.

Įrašo pabaigoje A. Navalnas ragina savo šalininkus rinktis į protestus kitą šeštadienį: „Mūsų ateitis yra mūsų rankose. Netylėkite!“ Dėl tokių kvietimų į protestus Rusijoje gresia griežtos bausmės. Demonstracijos galimos tik gavus leidimą, tačiau dėl pandemijos leidimai jau daug mėnesių neišduodami.

Kremlius antradienį atmetė Vakarų valstybių reikalavimus paleisti opozicionierių A. Navalną, reikšdamas susirūpinimą dėl jo raginimų rengti masinius protestus.

„Girdime šiuos pareiškimus. Negalime ir nesiruošiame į juos atsižvelgti“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Tai buvo pirmoji Kremliaus reakcija į A. Navalno, sugrįžusio lėktuvu iš Vokietijos, sulaikymą sekmadienį.

A. Navalnas buvo areštuotas Maskvos Šeremetjevo oro uoste, nepraėjus nė valandai po to, kai sugrįžo į Rusiją nepaisydamas perspėjimų, kad bus areštuotas. Iki šiol A. Navalnas gydėsi Berlyne po praėjusią vasarą įvykdyto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Kremliaus kritikas tvirtina, kad jį bandė nunuodyti Federalinė saugumo tarnyba (FSB) Vladimiro Putino nurodymu.

A. Navalno dramatišką areštą pasmerkė Vakarai. JAV, Europos Sąjunga, Prancūzija ir Kanada ragina jį paleisti.

„Tai absoliučiai vidaus reikalas ir mes niekam neleisime į jį kištis“, – sakė D. Peskovas.

Jis pareiškė, jog Kremlius yra „susirūpinęs“ dėl opozicionieriaus raginimų rengti „neteisėtus“ protestus.

„Šie raginimai kelia susirūpinimą. Nesame institucija, galinti tai vertinti, bet neabejotinai tai galėtų būti analizės dėl raginimų imtis neteisėtų veiksmų pagrindas“, – sakė D. Peskovas.

Paklaustas, ar Kremlius nerimauja dėl didelio masto protestų, D. Peskovas atsakė: „Visiškai ne.“

A. Navalno sąjungininkai paragino rusus šeštadienį susirinkti Maskvoje ir žygiuoti į Kremlių, kai 44 metų opozicijos politikas buvo sulaikytas iki vasario vidurio.

Pirmadienį vakare A. Navalnas buvo perkeltas į Maskvos tardymo izoliatorių „Matrosskaja tišina“, kuris yra tarp griežčiausiai saugomų šalyje.

A. Navalnas, po sugrįžimo į Rusiją sulaikytas dėl lygtinės bausmės sąlygų pažeidimo, trečiadienį stos prieš teismą dėl atskirų kaltinimų apšmeižus Antrojo pasaulinio karo veteraną, pranešė jo advokatas Vadimas Kobzevas.

Tyrimų komitetas, tiriantis sunkius nusikaltimus, birželį iškėlė A. Navalnui bylą dėl šmeižto už veterano „garbės ir orumo žeminimą“.

Tąsyk Tyrimų komitetas nurodė, kad minėtas veteranas viename reklaminiame vaizdo klipe pasisakė už pernai vasarą priimtas konstitucijos pataisas, atveriančias kelią prezidentui Vladimirui Putinui likti valstybės vadovo poste iki 2036 metų.

A. Navalnas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pavadino tą veteraną ir kitus klipe matomus asmenis „šalies gėda“, „žmonėmis, neturinčiais sąžinės“ ir „išdavikais“.

Tyrimas buvo sustabdytas, kol A. Navalnas gydėsi Vokietijoje po praėjusį rugpjūtį įvykdyto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga.

44 metų opozicionierius ir kovos su korupcija aktyvistas kaltina V. Putiną įsakius jį nunuodyti. Kremlius tai kategoriškai neigia.

Pareigūnai sulaikė A. Navalną sekmadienį Maskvos Šeremetjevo oro uoste, nepraėjus nė valandai po to, kai opozicionierius sugrįžo į Rusiją, nepaisydamas perspėjimų, kad bus areštuotas.

Oficialiai nurodyta, kad A. Navalnas buvo sulaikytas už tai, kad pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, pagal kurias turėjo dukart per mėnesį atvykti į Rusijos federalinę bausmių vykdymo tarnybą.

Pirmadienį per skubos tvarka policijos skyriuje surengtą posėdį teismas leido laikyti A. Navalną suimtą iki vasario 15 dienos.

Vėliau jis buvo pervežtas į Maskvos tardymo izoliatorių „Matroskaja tišina“, kur pirmąsias 14 dienų bus laikomas karantine.

Advokatas V. Kobzevas radijui „Echo Moskvy“ antradienį sakė, jog A. Navalnui iškeltą bylą dėl šmeižto nagrinėjantis Maskvos teismas turi pasirūpinti, kad opozicionierius stotų prieš teisėją.

„Ar tai bus įmanoma dėl 14 dienų karantino – neaišku“, – sakė advokatas ir pridūrė taip pat nežinąs, ar A. Navalnas galėtų dalyvauti teismo posėdyje vaizdo ryšiu iš savo kameros.

Pasak V. Kobzevo, minėto veterano teismo posėdyje nebus, nes jis paprašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Už šmeižtą gali būti skirta iki 5 mln. rublių (56 tūkst. eurų) bauda ir penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vasario 2 dieną teismas nagrinės Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) Maskvos valdybos pateiktą prašymą 2014 metais A. Navalnui skirtą trejų metų ir šešių mėnesių lygtinio laisvės atėmimo bausmę pakeisti realiu laisvės atėmimu.

A. Navalnas ir jo bendražygiai tvirtina, kad abi bylos yra politiškai motyvuotos.

Vakarų valstybės griežtai pasmerkė Kremliaus kritiko sulaikymą ir pareikalavo nedelsiant jį paleisti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1759)