„Šios akimirkos niekuomet nepamiršiu, – sakė žurnalistas ir rašytojas Paulas Chestonas. – Be jokios abejonės, tai buvo dramatiškiausia akimirka per visą mano daugiau nei trisdešimties metų naujienų skelbimo iš teismo salės patirtį.“

Dėl Nicolos Fellows ir Karen Hadaway nužudymo buvo nuteistas 52 metų Russellas Bishopas. Teismo metu paskelbta šiurpą keliančių nuotraukų, kuriose žudikas užfiksuotas kartu su kitais žmonėmis ieškantis paties žiauriai nužudytų mergaičių.

Siaubą keliančiose nuotraukose vyras užfiksuotas sau ramiai rūkantis praėjus vos kelioms valandoms po nužudymo. Be to, po trejų metų jis be jokios gėdos dalijo lankstinukus, kuriuose prašoma ką nors žinančių žmonių suteikti informacijos apie mergaičių žudiką, rašo britų dienraštis „The Sun“.

R. Bishopas draugavo su mažųjų mergaičių tėvais. Jis buvo teisiamas dėl jų nužudymo 1987 metais, tačiau dėl dvigubos žmogžudystės išteisintas. Per antrą teismo procesą jis buvo pripažintas kaltu, nes ant išmesto sportinio nertinio rasti DNR pėdsakai susiejo jį su aukomis.

N. Fellows ir K. Hadaway nužudymo tyrimas buvo didžiausias ir ilgiausias, kokį tik kada nors atliko Sasekso grafystės policija.

Teismo metu buvo paskelbta nespalvotų nuotraukų, kuriose R. Bishopas, žvelgdamas negyvu žvilgsniu, sėdi lauke, o žmonės šalimais ieško mergaičių kūnų. Jis nerodo jokių emocijų, nors prieš kelias valandas Wild Park“ parke jas seksualiai išnaudojo, o paskui pasmaugė.

Be to, R. Bishopas net suvaidino „apimtą sielvarto“, kai pareigūnai jam pasakė, kad mergaites rado negyvas.

1989 metais žmonės matė, kaip žudikas Braitone dalijo žmonėms lankstinukus, kuriuose prašyta ką nors žinančių žmonių suteikti informacijos apie žmogžudystę. R. Bishopas susilaukė didžiulio pasmerkimo, nes mergaičių šeimas net 32 metus laikė nežinioje. Dukrų netekę tėvai jį pavadino tikru „blogio įsikūnijimu“.

Nicolos Fellows ir Karen Hadaway byla

Karen buvo rasta gulinti ant Nicolos palaikų. Jos galva buvo padėta draugei ant kelių, mergaičių rankos sudėtos viena šalia kitos. Mergaitės rastos praėjus dienai po nužudymo. Tuomet dvidešimtmetis R. Bishopas vėliau vienam savo kaimynui sakė, kad gulinčių mergaičių vaizdo niekada nepamiršiąs.

Kai buvo skelbiamas nuosprendis, abiejų mergaičių šeimų nariai raudojo. Vėliau bendrame pareiškime šeimos pavadino R. Bishopą „pabaisa“.

Po teismo kalbėjusi ponia Hadaway sakė, kad šeimos „pagaliau sulaukė teisingumo“. „Laikas mums sustojo 1986 metais. Mums tos gražios mergaitės visuomet bus nekaltos devynmetės. Jos niekada neužaugs“, – sakė moteris.

„Teismo procesas žlugo beveik pirmą dieną“, – apie R. Bishopo teismą 1987 metais sakė P. Chestonas.

Pagrindinė prokuroro liudytoja buvo R. Bishopo partnerė ir jo vaikų motina Jennie Johnson. Ji atsiėmė savo ankstesnius parodymus, kad mėlynas sportinis nertinis, aptiktas netoli nužudymo vietos, buvo R. Bishopo. Šis nertinis tapo svarbiu įrodymu.

Po vos dvi valandas trukusių svarstymų prisiekusieji pripažino R. Bishopą nekaltu.

„Tai visai nenustebino, – apie pirmąjį teismo procesą kalbėjo žurnalistas. – Negalėjo būti jokio kito verdikto, ir tai buvo aišku nuo pat pirmos teismo savaitės.“

Pasibaigus keturias savaites trukusiam teismui 1987 metų gruodį, nuskambėjo verdiktas.

„Nekaltas“, – toks buvo sprendimas.

Nuskambėjus tokiam verdiktui, salėje kilo pasipiktinimas. R. Bishopo brolis prišoko prie giminaičio ir stipriai jį apsikabino.

Kai teismo salės apsauga jį pagaliau sutramdė, prastai pasijuto jo tėvas, motina ėmė šaukti, jog jo silpna širdis.

„Antrasis nekaltumo verdiktas dėl kilusio chaoso buvo vos girdimas“, – prisimena žurnalistas.

Nužudytųjų mergaičių tėvai salę tuomet stebėjo iš balkono viršuje.

Nicola Fellows, Karen Hadaway

Atpažino išgyvenusioji

Laimei, R. Bishopas netruko grįžti į teismo salę. Praėjus trejiems metams po išteisinamojo nuosprendžio, 1990 metų vasario 4 d. jis Braitone pamėgino nužudyti dar vieną mergaitę. Jis pagrobė gatve ėjusią septynmetę, įmetė ją į automobilio bagažinę ir nuvažiavo 14 mylių į gerai žinomą vaizdingą vietą už miesto, kur prieš mergaitę panaudojo seksualinę prievartą ir mėgino pasmaugti. Mergaitę be sąmonės jis paliko miškuose.

Visgi mažylei pavyko išgyventi ir ji nurodė, kad jos užpuolikas buvo R. Bishopas.

Kai pareigūnai atvyko jo suimti, šis puolė juos žarstekliu. Jaunas vyras buvo apkaltintas mėginimu nužudyti, pagrobimu ir lytiniu nusikaltimu prieš septynmetį vaiką ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Sasekso policija nebuvo nutraukusi Karen ir Nicolos nužudymo bylos tyrimo, tačiau tik patobulėję DNR tyrimo metodai leido 2014 metais vėl ištirti jų nužudymo byloje itin svarbiu buvusį mėlyną sportinį nertinį ir nustatyti DNR sąsajų su R. Bishopo namais ir nužudytomis mergaitėmis.

Anksčiau neištirtas DNR mėginys, paimtas nuo Karen dilbio, parodė „vieną iš milijardo atitikimą su R. Bishopo DNR“.

Russellas Bishopas

Tai buvo didžiulis proveržis. Byla pasiekė Apeliacinį teismą. Nuo pirmojo R. Bishopo teismo praėjo daug metų, įstatymai dėl asmens teisimo už tą patį nusikaltimą pasikeitė 2005 metais. Tai reiškė, kad R. Bishopo išteisinimą galima buvo apskųsti.

Detektyvas Jeffas Riley pamena akimirką, kad 2016 metais R. Bishopas, vis dar kalėjęs dėl 1990 metų užpuolimo, buvo vėl suimtas.

„Jam tai buvo labai svarbi akimirka. Suvokimas, kad tie reikalai niekur nedingo, kad policija apie tai nepamiršo, ir kad jis privalės atsakyti į klausimus praėjus trisdešimčiai metų“, – sakė pareigūnas.

Šių metų spalio 16 d., praėjus 32 metams po Karen ir Nicolos nužudymo, R. Bishopas stojo prieš Londono centrinį baudžiamąjį teismą. Proceso metu liudijo abejų mergaičių motinos, policijos pareigūnai, teismo ekspertai.

Karen ir Nicola gyveno toje pačioje gatvėje per kelis namus viena nuo kitos. Jos lankė skirtingas mokyklas, tačiau dažnai kartu žaidė. Kaip ir kiti vaikai, jos žinojo, kad negalima niekur eiti su nepažįstamaisiais.

Russellas Bishopas

„Tai buvo svarbi mūsų auklėjimo dalis“, – pasakojo Karen mama M. Hadaway, kuriai dukters dingimo metu buvo 29 metai.

Viskas įvyko ketvirtadienį, 1986 metų spalio 9 d. Karen ir Nicola išėjo į mokyklą, po pamokų grįžo namo ir nuėjo žaisti. Karen mama išeinančiai dukrai pasakė ilgai neužtrukti. Tai buvo paskutinis kartas, kai ji dukrą matė gyvą.

Nicolos mama Susan Fellows paskutinį kartą dukrą gyvą matė apie 17 val., kai pažvelgė pro langą. Mergaitės gatvėje važinėjosi riedučiais.

17.20 val. Karen mama sunerimo. Ji su Susan ėmė ieškoti mergaičių miške ir šaukti jas vardu. Temo, ir nerimas virto panika. Buvo iškviesta policija, pasklido žinia apie dingusias mergaites.

Tuomet keturiolikmete buvusi Michelle Tippett sakė mačiusi mergaites apie 18.30 val. Ji pamena, kad Nicola vis kartojo Karen: „Eime, eime į parką“.

Pareigūnai apieškojo tą vietą. Mergaičių kūnai buvo rasti kitą dieną. Jie aptikti atokiame brūzgynais apaugusiame užkampyje – pareigūnui iki kūnų teko brautis per krūmus. Mergaitės gulėjo šalia viena kitos.

Rajone netruko pasklisti gandų, žmonės ėmė badyti pirštais į galimus įtariamuosius. Į prašymą suteikti informacijos atsiliepė tūkstančiai žmonių, iškilo kelios pavardės. Tarp jų buvo ir R. Bishopo vardas.

Londono centriniame baudžiamajame teisme taip pat nurodyta, kad R. Bishopui tuomet buvo dvidešimt. Jis gyveno su savo partnere Jennie Johnson, tačiau turėjo ir šešiolikmetę merginą. Jis pažinojo nužudytas mergaites. Tiek pats, tiek jo mergina kartais mergaites paprašydavo ką nors jiems padaryti.

Prisiekusiesiems taip pat buvo pasakyta, kad R. Bishopas net ieškojo dingusių mergaičių su savo šunimi. Jis buvo vienas pirmųjų, atsiradusių nužudymo vietoje. Kadangi neturėjo alibi, jis tapo vienu iš pirmųjų įtariamųjų.

Nicolos Fellows ir Karen Hadaway byla

Trūko kantrybė

R. Bishopas parodymus davė 2018 metų lapkričio 23 dieną. 165 centimetrų ūgio vyras kalėjimo sporto salėje buvo užsiauginęs nemažai raumenų masės.

52 metų pedofilas save bandė pateikti kaip auką – žmogų, neteisingai apkaltintą siaubingu nusikaltimu: dviejų mažamečių mergaičių nužudymu.

Iš tikrųjų būtent jis ir buvo tas žmogus, kurio tiek metų ieškojo policija.

Kol kryžminėje apklausoje R. Bishopo nesiėmė kaltintojas Brianas Altmanas, viskas atrodė gerai. Bet tada R. Bishopo planai ėmė griūti.

Nicolos Fellows ir Karen Hadaway byla

Spaudžiamas jis labai įsitempė, vengė kalbėti ir kaip reikiant suirzo.

„Kas norėtų atsidurti kalėjime? Aš tai tikrai ne“, – atsakė jis į vieną klausimą.

„Nestovėk čia ir neversk manęs atrodyti kaip idioto“, – tokia buvo jo reakcija į kitą klausimą.

Vieną akimirką, akivaizdžiai labai susierzinęs dėl to, kaip vyksta apklausa, jis atsisuko į teisėją ir paklausė: „Atsiprašau, bet ar tai teisėta?“.

Paklaustas apie 1990 metais įvykdytą septynmetės užpuolimą, jis pakėlė balsą ir ėmė žodžius berti kaip žirnius. Jis sakė, kad prie mergaitės seksualiai priekabiavo, norėdamas „ją sugėdinti ir pažeminti“, tačiau primygtinai neigė esąs pedofilas.

Kaip jis įsivaizduoja, kas tuomet yra pedofilas?

„Žmogus, manantis, kad nieko blogo nedaro. Tai ne mano atvejis“, – kalbėjo R. Bishopas. Apklausa iš viso truko kiek mažiau nei pusantros valandos.

Nicolos Fellows ir Karen Hadaway byla

„Baigiau savo parodymus. Apgailestauju, bet tai viskas. Aš ten negrįšiu“, – galiausiai išlemeno.

Kaltinamieji negali būti priversti duoti parodymų savo naudai, R. Bishopui jau buvo gana. Artėjant teismo pabaigai, jo advokatas teisėjui pranešė, kad jo ginamasis nepageidauja dalyvauti bylos svarstyme.

Tačiau mergaičių šeimų nariai buvo kiekvieną teismo dieną ir klausėsi dažnai siaubą keliančių įrodymų.

Karen mama ir jos sesuo sėdėjo teismo salės šone, kur R. Bishopas jų nematė. Mergaitės tėvas Lee mirė 1998 metais, taip ir nesulaukęs dienos, kai dukters žudikas bus nuteistas.

Nicolos mama Susan taip pat dalyvavo teisme su jos tėvu Barrie. Teisme pateikiant vis daugiau įrodymų, mergaičių šeimų nariai negalėjo liautis verkę.

Teisme R. Bishopas buvo apibūdintas kaip smurtautojas ir „grobuoniškas pedofilas“. Jis buvo „bailys“, kuris „žaidė su žmonėmis meluodamas ir apgaudinėdamas“. Tas melas galiausiai atsisuko prieš jį patį.

Deja, niekas taip ir nesužinos, kas nutiko tą vakarą, ir ką jis sakė mergaitėms. Tačiau po 32 metų jų šeimos pagaliau sulaukė teisingumo: R. Bishopas pripažintas kaltu.