Įvykus tragedijai, buvo suformuotas Jungtinių Valstijų Krašto saugumo departamentas (DHS), perėmęs iš vyriausybės pareigą rūpintis apsauga ir saugumu. Koks tokio žingsnio tikslas? Užtikrinti, kad tokių atakų, kokia buvo įvykdyta rugsėjo 11-ąją, nebepasikartotų. Per savo gyvavimo laikotarpį Krašto saugumo departamentas išsiplėtė iki trečio pagal apimtį kabineto departamento, sprendžiančio kibernetinio pažeidžiamumo, klimato kaitos ir kitų besirandančių grėsmių minimizavimo klausimus, taip pat ir toliau ieškančio būdų, kaip sukovoti su Jungtinėse Valstijose ir užsienio šalyse veikiančiais teroristais.
„Šiandien teroristų yra daugiau negu Rugsėjo 11-ąją, – rugpjūtį įvykusiame Senato susirinkime nurodė Elizabeth Neumann, ėjusi Krašto saugumo departamente sekretoriaus kovai su terorizmu padėjėjos pareigas prie ankstesnio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracijos. – Bet kurį su terorizmu kovojantį asmenį tai skatina rimtai susimąstyti.“
Tad kyla klausimas, ar praėjus dvidešimčiai metų po atakų, paakstinusių Krašto saugumo departamento suformavimą, šalis tapo bent kiek labiau apsaugota nuo terorizmo? Ar agentūra pasirengusi užkirsti kelią dar vienai Rugsėjo 11-ajai, nesvarbu, kokį pavidalą ji įgautų?
Artėjant tragedijos sukakčiai, „Bloomberg Government“ tarnyba, užduodama šiuos klausimus, kreipėsi į penkis dabartinius ir buvusius Krašto saugumo departamento lyderius, kad šie pasidalytų per laiką įgytomis įžvalgomis. Aiškumo dėlei pateikti atsakymai buvo paredaguoti ir sukonkretinti.
Sekretorius Michaelas Chertoffas (dirbo prie prezidento George‘o W. Busho 2005–2009 m.)
Dvejojate, ar galima teigti, jog esame saugesni, – gal net galvojate, kad tokie nesame? Situacija pasaulyje labai dinamiška. Mes sukūrėme struktūrą, kuri labai apsukintų teroristų mėginimą įvykdyti dar vieną Rugsėjo 11-ąją – tokio masto tragediją, kokia ištiko prieš 20 metų. Po Rugsėjo 11-osios nebuvo įvykdyta nė vienos panašios atakos. Mums pavyko pasirūpinti, kad šalyje nebūtų pavojų keliančių žmonių.
Nepaisant šito, deja, iškilo naujų grėsmių. Dydžiu jos, ačiū Dievui, neprilygsta Rugsėjo 11-ajai, bet tenka konstatuoti, kad buvo atvejų, kada dešiniųjų pažiūrų ekstremistai įvykdė išpuolius prieš sinagogoje arba bažnyčioje susirinkusius žmones. Būta ir situacijų, kai prijaučiantieji džihadistams buvo agituojami vykdyti atakas.
Nerimas dėl padėties Afganistane kyla todėl, kad džihadistai faktiškai kontroliuoja teritoriją, taigi, gali rengti pratybas, eksperimentuoti su laboratorijomis ir ginklais. Nuo šiol turėsime budriau stebėti eksperimentus su masinio naikinimo arba biologiniais, arba cheminiais ginklais. Prieš 20 metų, kai įžengėme į Afganistaną, radome laboratorijų ir karinių mokymų stovyklų, kuriomis naudojosi džihadistai, kad galėtų sukilti su viską niokojančiais ginklais.
Krašto saugumo departamentui teks gerokai paplušėti, lygiai kaip teko per visą agentūros gyvavimo laikotarpį. Turiu pridurti, kad niekur nedingo ir vietinio terorizmo grėsmė. Net atvirkščiai – ji auga, todėl bus būtina stebėti situaciją ir užsienyje, ir šalies viduje.
Sekretorė Janet Napolitano (dirbo prie prezidento Baracko Obamos 2009–2013 m.)
Ar yra sričių, kuriose dabar esame saugesni nei buvome Rugsėjo 11-ąją? Žinoma. Ar nuo Rugsėjo 11-osios atsirado kokių nors naujų grėsmių? Be abejo. Trumpai tariant, kai kuriose srityse esame saugesni. Aviacijos saugumas dabar toks, kad sunku net įsivaizduoti, jog keleiviai galėtų perimti komercinio orlaivio valdymą ir panaudoti jį kaip ginklą, kaip padarė Rugsėjo 11-ąją.
Vis dėlto grėsmės nėra statiškos. Tai nuolatos besimainanti aplinka, kurioje kai kurios grėsmės, pavyzdžiui, susijusios su kibernetiniu saugumu, tapo aktualesnės. Išaugo ir šalies viduje veikiančių grupių keliama rizika, išaugo tų grupių skaičius, o jų veikla suintensyvėjo. Išaugo ir su informacijos, klaidingos informacijos, taip pat dezinformacijos sklaida socialiniuose tinkluose susijusi rizika, ir dėl šio proceso susvyravusio pasitikėjimo šalies institucijomis keliama grėsmė. Dabartinė grėsmių aplinka yra kitokia.
Krašto saugumo departamentui teks ir toliau išlaikyti lankstumą, adaptuotis. Teks ir toliau investuoti į analitinį pajėgumą ir naujas technologijas, galinčias padėti suprasti, su kokiomis grėsmėmis susiduriame. Kad pavyktų suvaldyti šį grandiozinį departamentą, reikia ir toliau dirbti išlaikant pastangų vientisumą, suderinamumą ir tikslų apibrėžtumą. Būtina atsispirti pagundai veikti kaip vien pietvakarinės sienos departamentas, kadangi statutinė misija – kur kas platesnė.
Sekretorius Jehas Johnsons (dirbo prie prezidento Baracko Obamos 2013–2017 m.)
Krašto saugumo departamentas buvo įsteigtas 2002-aisiais, kai buvo manoma, kad terorizmo grėsmė mūsų šaliai kyla tik iš išorės, kad ji egzistuoja už mūsų šalies sienų, todėl jeigu galėtume save įvardyti kaip vieną kabinetinio lygio departamentą, reguliavusį visus įmanomus žmonių patekimų į šalį kelius, galėtume pasakyti, kad su terorizmu buvo kovojama veiksmingai.
Dabar pagrindinę grėsmę čia, Jungtinėse Valstijose, kelia smurtinis baltųjų nacionalizmas, ir tai nėra tokia grėsmė, kurią užkardyti pajėgtų dabartinis Krašto saugumo departamentas. Ne per daugiausia Krašto saugumo departamento pareigūnų žvalgosi šalies viduje, ieškodami vietinių teroristų, bet nesu tikras, kad jų turėtų būti daug. Ši užduotis faktiškai teko FTB.
Tada, kai pats ėjau sekretoriaus pareigas, ši grėsmė dar tik formavosi, ir aš praleidau daugybę laiko ieškodamas būdų, kaip sukovoti su smurtiniu ekstremizmu šalies viduje, – susitikinėjau su bendruomenių organizacijomis, įvairiuose šalies didmiesčiuose veikiančiomis vietos teisėsaugos tarnybomis. Stengiausi užmegzti ryšius su organizacijomis, kovojančiomis su smurtiniu ekstremizmu. Krašto saugumo departamento įtaka turėtų būti juntama per dotacijas teikiančią instituciją, kovojančią su smurtiniu ekstremizmu, taip pat informacijos keitimąsi su vietos teisėsaugos tarnybomis.
Jei būčiau karalius, bet juo nesu, paskelbčiau įsaką dėl visų federalinių teisėsaugos agentūrų konsolidavimosi – susijungimo į vieną viešojo saugumo departamentą, funkcionuojantį pagal kitose šalyse veikiančius modelius. Sujungčiau viską į vieną, pasistengčiau, kad neliktų nesuderinamų misijų, teisėsaugai palaikyti įsteigčiau vieną informacijos rinkimo direktoratą. Deja, daugeliui tai pasirodytų pernelyg grandiozinis darinys, todėl taip niekada nenutiks. Vis dėlto toks ir būtų pats veiksmingiausias būdas kovoti su bet kokio pobūdžio vietinio terorizmo grėsmėmis mūsų šalyje.
Krašto saugumo departamentas, lygiai kaip viskas Vašingtone, atsirado kaip politinis kompromisas. Kai kuriais atžvilgiais jis nelabai ką nuveikė, bet kai kuriais – nuveikė net per daug.
Sekretoriaus pareigas ėjęs Chadas Wolfas (dirbo prie prezidento Donaldo Trumpo 2019–2021 m.)
Per 20 pastarųjų metų Krašto saugumo departamentas nuveikė nemenką darbą. Palyginti su tuo, kur buvome Rugsėjo 11-osios rytą, mes pažengėme labai toli. Turime daug labiau išplėtotą infrastruktūrą, daug efektyvesnius stebėsenos ir informacijos rinkimo mechanizmus. Per 20 pastarųjų metų departamento pareigūnų pastangomis buvo sukurta begalė pažangių sistemų.
Nepaisant šito, vos per septynis praėjusius mėnesius įvyko pora dalykų, privertusių mane sunerimti. Puikus pavyzdys yra siena. Skaičių nematėme nuo 2001-ųjų. Departamentui niekada neteko kontroliuoti kas mėnesį per pietinę sieną plūstančių žmonių srautų. Tai, kas ten vyksta krašto saugumo požiūriu, buvo pražiūrėta. Didelį nerimą kelia ir Afganistano įvykiai. Atsižvelgdamas į tai, kaip priimami sprendimai, ir tai, kas šiandien realiai vyksta, bijau, kad dabar nesame tokie saugūs, kokie buvome prieš ketvertą arba penketą metų.
Pernelyg daug dėmesio skiriama vietiniam terorizmui. Daugelis departamente dirbančių politikų pasakytų, kad tai pati didžiausia kraštui kylanti grėsmė. Visgi taip teigti yra absurdiška. Tai problema, tai grėsmė, bet ne pati didžiausia. Būtina pradėti kreipti dėmesį į pagrindines savo kompetencijas – koreguoti departamento dispozicijoje esančias stebėsenos, tikrinimo, kovos su terorizmu priemones. Visa tai reikia nuolatos tobulinti.
Sekretorius Alejandro Mayorkas (dirba prie prezidento Joe Bideno nuo 2021 m. iki dabar)
Su terorizmu siejamos grėsmės bėgant metams ganėtinai išaugo. 2009-aisiais, kai pradėjau dirbti departamente, tai buvo užsienio kovotojų keliama grėsmė. Esą, koks nors asmuo galėtų atvykti į Jungtines Valstijas ir mums pakenkti. Kai tapau sekretoriaus pavaduotoju, vizija prasiplėtė iki šalies gyventojų vykdomo smurtinio ekstremizmo – individų, kurių radikalias pažiūras galėjo lemti, pavyzdžiu, internetu platinama „Islamo valstybės“ ideologija.
Dabar vietiniam smurtiniam ekstremizmui reikėtų priskirti melagingų versijų ir neapykantą kurstančios ideologijos platinimą. Šių jėgų ir įvairių kraštutinių pažiūrų veikiamas koks nors individas gali pasiryžti smurtui. Aš keliu klausimą, ar galime sukovoti su ta grėsme, kuri iškilusi dabar? Taip.
Operatyvaus reagavimo tarnyboms išdalinti biuleteniai, išsiųsti įspėjimai, informacija skleidžiama daug efektyviau nei ankstesniais metais. Įsteigėme kovos su vietiniu terorizmu skyrių. Sukūrėme kovos su vietiniu terorizmu strategiją. Pirmą kartą konkrečiai šiai grėsmei užkardyti numatyta skirti ne mažiau kaip 77 mln. dolerių (65 mln. eurų). Taip, mes prisiimame iššūkį, bet kas toliau? Ar esame pasiruošę, ar turime infrastruktūrą, leisiančią spręsti rytoj galbūt iškilsiančias problemas? Kai uždaviau šį klausimą, vienas iš atsakymų, kurio sulaukiau, padėjo suprasti, kad turimą infrastruktūrą – informacinių technologijų sistemą, naudojamą informacijai platinti, – būtina tobulinti. Taigi, mes į tai investavime.
Bėgant metams departamento darbas buvo ne kartą analizuotas, siekiant išsiaiškinti, ar jo nereikia reformuoti. Mes noriai priimame rekomendacijas, nesvarbu, ar jas pateiktų idėjų institutai, teisėkūros institucijos, ar dar kas nors. Kai susipažįstu su tais sprendimais, man kyla idėjų. Skaitau kuo įvairiausius reformos projektus. Su kai kuo sutinku, bet su kai kuo – ne. Vyksta procesas ir aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad skiriama dėmesio departamento pagerinimui.
