Prabilo Ukrainos vidaus pajėgų snaiperiai: buvo trečioji šalis

Ukrainos vidaus pajėgų snaiperiai kaltinami vasario 20 dieną šaudę į taikius protestuotojus.

Antradienį jie pasirodė viešumoje ir papasakojo apie šaulius, kurie esą iš tikrųjų šaudė ir į taikius protesto dalyvius, ir į teisėsaugos pareigūnus, skelbia vesti.ua.

„Mes nieko nežudėme. Vasario 20 dieną gavau įsakymą iš vado Šuliako, jog mūsų būrys turi prisidėti prie prezidento administracijos, Aukščiausiosios Rados ir vyriausybės apsaugos. Jis nurodė, jog šaudo iš abiejų pusių – tiek į teisėsaugos pareigūnus, tiek į protestuotojus. Bankovaja gatvėje užėmėme pačią karščiausią poziciją – ties Instituckaja ir Olginskaja gatvių sankirta. Buvo jau po 23 valandos vakaro, kai susišaudymas baigėsi. Mums buvo leista šaudyti tik į šaudžiusius aktyvistus. Ir tai – tik į galūnes“, - pasakoja Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vidaus pajėgų specialiojo būrio „Omega“ vadas Anatolijus Strelčenka.

Kaip pasakoja A. Strelčenka, „Omega“ kovotojai nepaleido nė vienos kulkos. Tą patį sako ir pulkininkas Sergejus Asaveliukas. Nuotrauka, kurioje jis laiko snaiperinį šautuvą, tapo viena iš priežasčių, kodėl žudynėmis buvo apkaltinti Ukrainos vidaus pajėgų kariai.

„Mūsiškiai nešaudė, nes buvo per daug dūmų. Vyko tik stebėjimas. Darbo praktiškai neturėjome. Už kitus specialiuosius dalinius atsakyti mes negalime, bendradarbiavimo nebuvo“, - sako pulkininkas S. Asaveliukas.

Skandalingai pagarsėjęs pulkininkas tvirtina, jog buvo šaudoma iš viršaus – nuo viešbučio „Ukraina“ stogo. Ukrainos vidaus pajėgų snaiperiai esą dirbo ant žemės.

„Mūsų snaiperiai bandė nustatyti, kas šaudė. Tačiau iš jų užimtos pozicijos tai padaryti buvo labai sunku. Manome, jog buvo trečioji šalis. Instituckaja gatvėje, prie vyriausybės pastato, keturi Maidano aktyvistai slėpėsi už improvizuotos barikados – jie vienas po kito buvo išguldyti šūvių iš nugaros. O už jų juk buvo tik viešbutis „Ukraina“, - pasakoja pulkininkas.

Kaip teigia A. Strelčenka ir S. Asaveliukas, juos bandyta įtraukti į susišaudymą, o į jėgos struktūras buvo šaudoma iš kitokio kalibro šaunamųjų ginklų. „Matėme „Saiga“ tipo šaunamųjų ginklų kulkų. Teisėsaugos organai tokių nenaudoja“, - tvirtina A. Strelčenka.

„Alfa“ būrio vadas taip pat tvirtina, kad jo kovotojų rankos krauju nesuteptos.

Ukrainos saugumo tarnybos specialiojo būrio „Alfa“ vadovas Olegas Prisiažnas inicijuoja tarnybinį tyrimą.

Su tokiu prašymu jis antradienį kreipėsi į Ukrainos saugumo tarnybos vadovą Valentiną Nalivaičenką, skelbia glavcom.ua.

„Dalinys veikė griežtai laikydamasis įstatymų, „Alfa“ vyrų rankos krauju tikrai nesuteptos“, - teigia O. Prisiažnas, kurį cituoja 5-asis kanalas.

Priminsime, jog, oficialiais Ukrainos sveikatos ministerijos duomenimis, vasario 18-22 dienomis Kijeve nuo šautinių žaizdų mirė 82 žmonės.

Medikų pagalbos prireikė beveik 700 žmonių, iš kurių 405 buvo paguldyti į ligoninę. Kaip teigia Maidano aktyvistai, žuvusiųjų skaičius gali viršyti ir 100.

Remiantis aktyvistų pasakojimais, protestuotojai buvo negailestingai apšaudyti. Visi žuvusieji buvo sužeisti širdies plote arba gavo kulką į galvą.

Ukraina: kova dėl Krymo

JAV diplomatijos vadovas vyksta į UkrainąJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry dar kartą pademonstruos Amerikos palaikymą naujajai Ukrainos vyriausybei, atvykęs į Kijevą, kai Vašingtonas ir jo pagrindiniai sąjungininkai svarsto, ar skelbti Maskvai sankcijas dėl karinio įsibrovimo į strategiškai svarbų Krymo regioną. J.Kerry į Ukrainos sostinę išskrido pirmadienį.

Kariniuose manevruose dalyvaujantiems kariams V. Putinas nurodė grįžti į tarnybos vietąRusijos ginkluotųjų pajėgų vadas, šalies prezidentas Vladimiras Putinas nurodė kariams ir daliniams, dalyvaujantiems kariniuose mokymuose, grįžti į nuolatinės tarnybos vietas. Tokią informaciją žurnalistams perdavė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, skelbia news.liga.net.Kaip skelbia naujienų agentūra ITAR-TASS, anot D. Peskovo, gavęs ataskaitą dėl sėkmingų karinių mokymų, „Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas, šalies prezidentas Vladimiras Putinas nurodė kariams ir daliniams, dalyvavusiems kariniuose manevruose, grįžti į nuolatinės tarnybos vietas“.Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministerija, remdamasi pasienio milicijos duomenis, pranešė, jog prie valstybinės sienos su Rusija daugėja karinės technikos. „Ukrainos pasienio milicijos tarnyba skelbia, jog kovo 3 dieną stebimas karinės technikos iš Rusijos teritorijos telkimasis prie valstybinės sienos tiek Charkovo, Luhansko ir Donecko sritimis“, - pranešimą cituoja Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovai spaudai.

Rusija karių skaičių Kryme gali padidinti iki 25 tūkstančiųRusijos Federacijos atstovas Jungtinėse Tautose pareiškė, kad Rusija gali padidinti karių skaičių Kryme iki 25 tūkstančių. Jo teigimu, tai numatyta susitarime dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno bazavimo Kryme, skelbia unian.net. Plačiau...

Rusijos pasiuntinys JT: V. Putinas dar neapsisprendė dėl karinių veiksmų UkrainojeRusijos pasiuntinys Jungtinėms Tautoms (JT) Vitalijus Čiurkinas pareiškė, jog jį stebina amerikiečių nuomonė, jog Rusijos valdžią esą fiktyviai nuogąstauja dėl Rusijos piliečių ateities, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar neapsisprendė dėl šalies ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje, patikino V. Čiurkinas. Tokią nuomonę, kaip skelbia „RIA Novosti“, jis išsakė per JT Saugumo Tarybos posėdį. „Prezidento sprendimas, kuriam įgaliojimą suteikė Federacijos Taryba, dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje dar nepriimtas. Ir tai, jog vyksta šis posėdis, dar nereiškia, jog toks sprendimas jau greitai bus priimtas“, - tvirtina Rusijos pasiuntinys JT.

L.Linkevičius renginyje JT planuoja pasmerkti agresiją prieš UkrainąLietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį Ženevoje Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos rengiamuose debatuose planuoja pasmerkti agresiją prieš Ukrainą ir išsakyti paramą šiai šaliai. L.Linkevičius Ženevoje lankysis su sutrumpintu darbo vizitu. Jis dalyvaus JT Žmogaus teisių tarybos 25-osios sesijos aukšto lygio debatuose ir susitiks su JT vyriausiąja žmogaus teisių komisare Navi Pillay. Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija (URM), savo kalboje ministras taip pat ragins nutraukti smurtą konfliktų apimtose valstybėse – Sirijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 25-osios sesijos aukšto lygio debatuose taip pat pasisakys JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas), JT Generalinės Asamblėjos, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkai, JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė, kiti dalyviai.

Lietuvos ambasadorius: Kryme situacija labai įtemptaSimferopolyje esantis Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas Lietuvos radijui sakė, kad situacija Kryme yra labai įtempta. „Kremliaus pastangomis sukonstruota milžiniška parako statinė, kuri gali susprogti ir nuo atsitiktinio neatsargaus judesio, ir nuo provokatyvaus judesio. Provokaciją gali suorganizuoti tie patys Rusijos kariškiai. Įvairios politinės schemos, kurias dabar vykdo Vakarai, yra nepaprastai teisingos - Vakarai, JAV nepratylėjo“, - sakė jis. P.Vaitiekūnas sakė, kad šiuo metu Kryme iš ES ambasadorių tėra tik jis ir diplomatė iš Latvijos. Plačiau...

Ukrainos pasiuntinys JT: Rusija ruošiasi įsiveržti į žemyninę UkrainąUkrainos atstovas Jungtinių Tautų organizacijoje Jurijus Sergejevas tvirtina, kad yra pagrindo kalbėti apie Rusijos ruošimąsi įgyvendinti intervenciją kituose Ukrainos regionuose, praneša unian.net. „Karinių dalinių ir jų įrangos veiksmai byloja, kad jie ruošiasi įsiveržimui į žemyninę Ukrainą“, - pareiškė J. Sergejevas per Niujorke vykusį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį. Jo teigimu, kol kas Ukrainos ginkluotosios pajėgos nepasiduoda provokacijai ir susilaiko nuo bet kokių karinių veiksmų, nors yra visiškoje karinėje parengtyje. Taip pat Ukrainos pasiuntinys priminė, kad Rusija yra ta šalis, kuri garantuoja Ukrainos saugumą Budapešto memorandume.

M. Chodorkovskis pasirengęs vykti į UkrainąBuvęs politinis kalinys Michailas Chodorkovskis pirmadienį, kovo 3 dieną, išplatino pareiškimą apie situaciją Ukrainoje. Jis teigia esąs pasirengęs vykti į šią šalį, kad būtų užkirstas kelias kraujo praliejimui, praneša unian.net.Plačiau skaitykite čia...

Rusija svarstys krizę Ukrainoje su sąlyga, kad bus laikomasi vasario 21-osios susitarimų?Maskva svarstys su tarptautiniais partneriais būdus, kaip išeiti iš krizės Ukrainoje, tačiau su sąlyga, kad bus laikomasi vasario 21-osios susitarimų ir šiame procese dalyvaus platus šios šalies politinių jėgų spektras, žurnalistams pareiškė šaltinis Rusijos užsienio reikalų ministerijoje. „Rusija svarstys su tarptautiniais partneriais padėtį dėl Ukrainos ir būdus, kaip išeiti iš krizės“, - sakė jis.„Du momentai mums yra principiniai: įgyvendinimas vasario 21 dienos susitarimų, kurie apima konstitucinės reformos atlikimą ir koalicinės vyriausybės sukūrimą, taip pat platus politinių jėgų Ukrainoje reprezentavimas šiame procese, - pažymėjo šaltinis. - Artimiausiu metu kontaktai bus pratęsti.“

JAV sustabdė derybas prekybos ir investavimo klausimais su Rusija dėl UkrainosJungtinės Valstijos sustabdė derybas prekybos ir investavimo klausimais su Rusija dėl jos karinės invazijos Ukrainoje, pirmadienį pranešė vienas JAV pareigūnas. „Mes atidėjome būsimus dvišalius susitikimus prekybos ir investavimo klausimais su Rusijos vadžia, kurie yra dalis judėjimo glaudesnių komercinių ir prekybinių ryšių link“, - sakė JAV prekybos atstovo valdybos atstovas spaudai.

Rusija: Kinija pritaria Maskvos pozicijai dėl UkrainosRusija pranešė, jog Kinija pritaria Maskvos pareiškimui, kad Ukrainos valdžios nuvertimą praėjusį mėnesį suorganizavo "išorinės jėgos", informuoja "RIA Novosti". Situaciją Ukrainoje pirmadienį Maskvoje aptarė Kinijos užsienio reikalų viceministras Čeng Guopingas (Cheng Guoping) ir kolega iš Rusijos Grigorijus Karasinas. "Kinijos pusė pareiškė suprantanti Rusijos analizę dėl gilią politinę krizę Ukrainoje lėmusių priežasčių bei išorinių jėgų, veikusių Euromaidane, vaidmenį", - teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.Palyginti taikioms demonstracijoms Ukrainoje netikėtai peraugus į smurtą, žuvo daugiau nei 90 žmonių, įskaitant dešimtis protestuotojų ir mažiausiai 17 milicininkų. Maskva apkaltino JAV ir Europos Sąjungą dėl paramos protestų judėjimui Ukrainoje. Be to, keli parlamentarai pareiškė, kad Vakarų šalių vyriausybės pasiūlė finansavimą ir mokymus demonstrantams.Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, Kinija kaltina Ukrainos opoziciją, kad šiai nepavyko laikytis ES tarpininkaujant vasario 21 dieną sudaryto susitarimo su Viktoru Janukovyčiumi, kuriuo siekiama užbaigti ne vieną mėnesį trunkančią politinę aklavietę šalyje. Kaip buvo pranešta, susitarime numatyta iki metų pabaigos surengti rinkimus ir įvesti konstitucines reformas.

Obama su patarėjais aptarė būdus dėl tolesnio Rusijos izoliavimoPrezidentas Barackas Obama pirmadienį dalyvavo dvi valandas trukusiame susitikime su savo nacionalinio saugumo patarėjais ir aptarė būdus, kaip Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai galėtų toliau izoliuoti Rusiją dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje, pranešė Baltųjų rūmų atstovas. Susitikimo dalyviai apsvarstė būdus, kaip „sustiprinti poziciją, kad Rusija vis dar turi progą nedelsiant deeskaluoti padėtį arba sulaukti tolesnių tarptautinės bendrijos politinių ir ekonominių atgarsių“, - sakė pareigūnas po susitikimo. „Prezidentas toliau gaus nuolat atnaujinamą informaciją apie besiklostančią padėtį ir palaikys gaudžius kontaktus su savo kolegomis užsienyje“, - nurodė pareigūnas.

Krymo valdžia nutrauks elektros ir vandens tiekimą Ukrainos pajėgoms?Prorusiška Krymo valdžia naktį iš pirmadienio į antradienį nutrauks elektros ir vandens tiekimą Ukrainos pajėgoms bazėse, kurias yra apsupusios Rusijos pajėgos, pranešė buvęs parlamentaras, lojalus Vladimirui Putinui. Sergejus Markovas, kuris pirmadienį dalyvavo susitikimuose su prorusiška valdžia Krymo pusiasalyje, sakė žurnalistams, jog kariams buvo nurodyta, kad jie negaus kitos savo algos, jei viešai neišsižadės ištikimybės naujajai laikinajai vyriausybei Kryme. „Jei jie liks čia ir išsaugos ištikimybę Kijevui ir Ukrainos vyriausybei, jų sąlygos taps mažiau komfortiškos“, - sakė S.Markovas. „Spaudimas padidės šią naktį“, - sakė jis.

JAV sustabdė karinį bendradarbiavimą su Rusija, praneša Pentagonas Jungtinės Valstijos sustabdė karinį bendradarbiavimą su Rusija dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje, pirmadienį pranešė Pentagonas ir paragino Maskvą „deeskaluoti krizę.“„Atsižvelgdami į pastaruosius įvykius Ukrainoje mes sustabdėme bet kokią abipusę karinę sąveiką tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos", sakoma viceadmirolo Johno Kirby (Džono Kirbio) pranešime.Pentagono atstovas pridūrė, kad šis sustabdymas apima „pratybas, dvišalius susitikimus, uostų lankymus ir konferencijų planavimus“.Jungtinės Valstijos atidžiai stebi krizę ir ragina „Rusijos pajėgas Kryme grįžti į savo bazes, kaip numato susitarimai dėl Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno“, sakė jis.J.Kirby taip pat pabrėžė, kad reaguodamos į krizę JAV pajėgos nepakeitė savo buvimo statuso Juodojoje jūroje ar kitur.„Mūsų karinėse buvimo Europoje ir Viduržemio jūroje aplinkybėse neįvyko pokyčių“, - sakė jis.

NATO antradienį surengs nepaprastąjį pasitarimą dėl Ukrainos krizėsNATO antradienį surengs antrąjį nepaprastąjį pasitarimą per 48 valandas, Lenkijai paprašius surengti konsultacijas su Aljanso sąjungininkėmis pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį dėl grėsmes jos saugumui, pirmadienį pranešė bloko vadovas.Visų 28 NATO šalių ambasadoriai susitiks, nes „įvykiai Ukrainoje ir aplink ją laikomi keliančiais grėsmę kaimyninėms sąjungininkų šalims ir sukelia tiesioginius bei rimtus padarinius euroatlantinės erdvės saugumui ir stabilumui“, – nurodė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).„Pagal sutarties 4-ąjį straipsnį, bet kuri sąjungininkė gali prašyti konsultacijų, kai, bet kurios iš jų nuomone, kyla grėsmė jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui“, – sakoma pranešime.NATO pridūrė, kad A.F.Rasmussenas taip pat susisiekė su Rusijos ambasadoriumi prie Aljanso, siūlydamas surengti „trečiadienį nepaprastąjį NATO ir Rusijos tarybos posėdį dėl padėties Ukrainoje“.Ambasadorius „pažadėjo apsvarstyti šį pasiūlymą ir pranešti“ antradienį A.F.Rasmussenui apie priimtą sprendimą, sakoma kitame pranešime.Antradienio susitikimas vyks po panašaus pasitarimo, vykusio NATO būstinėje Briuselyje sekmadienį. A.F.Rasmussenas sakė sušaukęs tą posėdį savo iniciatyva ir ne pagal Šiaurės Atlanto sutarties (dar žinomos kaip Vašingtono sutartis) 4-ąjį straipsnį.Aljanso susitikimai pagal 4-ąjį sutarties straipsnį inicijuojami gana retai. Vėliausias toks pasitarimas neseniai buvo surengtas dėl Turkijos nuogąstavimų, kad kaimyninę Siriją krečiantis kruvinas pilietinis karas gali išsiplėsti už tos šalies ribų.NATO šalys taip pat gali pasinaudoti Vašingtono sutarties 5-uoju straipsniu, jeigu bent viena Aljanso narė tampa ginkluotos atakos taikiniu. Tokia ataka laikoma puolimu prieš visas NATO nares ir reikalauja atskirų arba visų Aljanso sąjungininkių karinio atsako.NATO sutarties 5-uoju straipsniu dėl kolektyvinės gynybos iki šiol buvo pasinaudota vienintelį kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.A.F.Rasmussenas sekmadienį sakė, kad padėtis Ukrainoje kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje, taip pat ragino Rusiją atšaukti savo karinį įsibrovimą į Krymą.Ukraina 1997 metais pasirašė partnerystės sutartį su NATO, tačiau nėra Aljanso narė.Per 2008 metų NATO viršūnių susitikimą buvo nutarta, kad Ukraina kada nors galės įstoti į didžiausią pasaulyje karinį bloką. Tas žingsnis sukėlė įtūžį Rusijai, tačiau praėjus dvejiems metams Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris neseniai buvo nuverstas, atmetė tą galimybę.

Lenkija į orą pakėlė F-16 naikintuvus, juda karinė technika. Gynybos ministerija, lyg pašiepdama rusus, teigia, kad tai „rutininės pratybos“, - rašo gazeta.pl

Rusija ir toliau didina karines pajėgas KrymeLaikinai Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas pirmadienio vakarą pareiškė, jog Krymo teritorijoje ir toliau yra didinamos Rusijos kariuomenės pajėgos. Pasak jo, situacija yra labai įtempta.O. Turčynovas dar kartą pakartojo, jog „Ukraina laukia iš pasaulio realios pagalbos“ dėl Rusijos demonstruojamos agresijos.

NATO rinksis į dar vieną posėdįAntradienį NATO valstybės renkasi į skubų posėdį dėl Ukrainos krizės. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė, jog Ukrainos situacija bus vertinama 4-ojo Vašingtono sutarties straipsnio kontekste. Toks posėdis yra vos ketvirtasis Aljanso istorijoje. Šiaurės Atlanto Taryba, kuri vienija 28 NATO sąjungininkų ambasadorius, antradienį Briuselyje renkasi į susitikimą, kuris rengiamas Lenkijos prašymu pagal NATO steigiamosios Vašingtono sutarties 4 straipsnį. Tokį Lenkijos prašymą palaikė ir Lietuva. Pagal 5 Sutarties straipsnį, bet kuris sąjungininkas gali prašyti konsultacijų kai, jų nuomone, jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui gresia pavojus. „Pokyčiai Ukrainoje ir aplinką ją yra matomi, kaip sudarantys grėsmę kaimyninėms sąjungininkių šalims, ir turintys tiesioginį ir rimtų pasekmių saugumui ir stabilumui Euro-Atlantinėje erdvėje“, - skelbiama NATO pranešime.

ES lyderiai į posėdį rinksis ketvirtadienįEuropos Sąjungos lyderiai Briuselyje ketvirtadienį rinksis į nepaprastąjį posėdį dėl Ukrainos, pranešė pirmadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy.ES šalių vadovai „svarstys pastaruosius įvykius Ukrainoje, (tarsis) kaip palengvinti taip reikalingą padėties deeskalavimą“, sakė jis.Taip pat ES paragino Rusiją atitraukti savo karines pajėgas atgal į bazes ir pradėti konsultacijas su Kijevu.Kiek anksčiau ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, kalbėdama su žurnalistais po skubiai sušaukto ES užsienio reikalų ministrų posėdžio, kuriame svarstyta krizė Ukrainoje, pažymėjo, kad ES viršūnių susitikimas „tikėtinas“ vėliau šią savaitę.

Rusija šaukia neeilinį JT Saugumo Tarybos posėdįRusija inicijuoja Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį. Skelbiama, jog trečiasis Saugumo Tarybos posėdis krizei dėl Ukrainos spręsti turėtų įvykti antradienio naktį, kovo 4 d. Tikimasi, jog posėdis bus atviras.

JAV viceprezidentas J. Bidenas ragina D. Medvedevą atitraukti pajėgas iš UkrainosJAV viceprezidentas Joe Bidenas paragino Rusiją atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos – tai jis padarė pirmadienį paskambinęs Rusijos ministrui pirmininkui Dmitriju Medvedevui, pranešė Baltieji rūmai.„Viceprezidentas paragino Rusiją atitraukti savo pajėgas, palaikyti skubų tarptautinių stebėtojų dislokavimą Ukrainoje ir pradėti prasmingą politinį dialogą su Ukrainos vyriausybe“, - sakoma pirmadienį Baltųjų rūmų skelbiamame pranešime.

Austrija paskelbė juodąjį Ukrainos turčių sąrašąPirmoji iš Europos Sąjungos valstybių – Austrija – paskelbė sąrašą asmenų, kuriems bus taikomos ekonominės sankcijos dėl krizės Ukrainoje.Sąrašą galite pamatyti ČIA.

Aiškėja, kokių sankcijų prieš Rusiją gali imtis ESEuropos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį vykstančiose derybose bando išspręsti nesutarimus dėl krizės Ukrainoje, buvusioms sovietinio bloko šalims reikalaujant imtis sankcijų prieš Rusiją, galimai įvedant ginklų embargą šiai šaliai, o kitoms pasisakant už švelnesnį diplomatinį problemos sprendimo būdą.Aptarinėjamame pareiškimo projekte, su kurio kopija susipažino naujienų agentūra AFP, reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant atitrauktų savo ginkluotąsias pajėgas“ atgal į savo bazes Kryme, kaip to reikalauja tarptautinės sutartys.Pareiškime raginama krizę spręsti taikiomis priemonėmis, tačiau perspėjama, kad neradus „sutartinio sprendimo“, Bendrijos 28 šalys svarstys „tikslines priemones, tarp jų ir ginklų embargą“.Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos parlamento pirmininkas: kol kas nėra reikalo pasinaudoti savo „teise“ imtis veiksmų UkrainojeNėra reikalo pasinaudoti Rusijos „teise“ pradėti karinius veiksmus Ukrainoje, prezidentui Vladimirui Putinui gavus įstatymų leidėjų pritarimą karinių pajėgų siuntimui į šią šalį, pirmadienį pareiškė Rusijos parlamento pirmininkas.„Federacijos Tarybos (aukštųjų rūmų) sprendimas tik suteikia teisę ir šia teise galima pasinaudoti būtinu atveju. Bet šiuo metu tai nėra būtina“, – sakė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas valstybinei televizijai pridurdamas, kad jis net nenori tarti žodžio „karas“.„Federacijos Tarybos priimtas nutarimas kol kas tiesiog suteikia teisę, šia teise galima pasinaudoti tuo atveju, jeigu bus būtina, o kol kas būtinybės nėra“, – kalbėjo S.Naryšinas interviu televizijai „Rosiya 24“, kalbėdamas apie Federacijos Tarybos sprendimą suteikti prezidentui leidimą panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje.Atsakydamas į klausimą, ar mato galimybę išspręsti Ukrainos krizę politinio dialogo keliu, S.Naryškinas atsakė : „Žinoma“.„Aš, kaip ir mano kolegos, net nenoriu ištarti žodžio „karas““, – kalbėjo jis.„Pagrindinė žmogaus teisė, tai – teisė gyventi, todėl žmonių gyvybės yra visų brangiausios“, – pabrėžė S.Naryškinas.

Rusija: NATO kritika dėl veiksmų Kryme yra neteisingaRusija pirmadienį pareiškė, kad NATO kritika dėl jos veiksmų Krymo regione nepadės stabilizuoti padėtį Ukrainoje, Aljansui anksčiau perspėjus, jog Maskva kelia grėsmę taikai ir stabilumui Europoje.„Kategoriškai nesutinkame su NATO Tarybos kovo 2 dienos pareiškimu, kuriame Rusijos Federacija yra smerkiama už „karinę eskalaciją Kryme, pažeidžiant tarptautinės teisės principus““, – sakoma Rusijos URM informacijos ir spaudos skyriaus pareiškime.„Manome, kad tokia pozicija nepadės stabilizuoti padėtį Ukrainoje, o tik padrąsins tas jėgas, kurios norėtų pasinaudoti dabartiniais įvykiais savo neatsakingiems politiniams tinklams pasiekti“, – nurodoma pareiškime.„Akivaizdu, kad esamas grėsmes Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui sukėlė vien tik krizė šalies vidaus politikoje. Jos sureguliavimui reikia iš esmės kitokios mūsų partnerių elgsenos“, – nurodoma URM komentaruose.„Krymo teritorijoje esantys Juodosios jūros laivyno daliniai nesikiša į Ukrainos vidaus politikos įvykius“, – pažymi Rusijos URM.„Visi dalinių judėjimai vyksta vien tik siekiant užtikrinti laivyno objektų saugumą ir neleisti galimų ekstremistų ir radikalų išpuolių prieš mūsų tautiečius“, – sakoma komentaruose.„Faktų iškraipymas ir įtampos kurstymas nepadeda padėties Ukrainoje normalizavimui ir pasitikėjimui mūsų santykiais su NATO šalimis“, – nurodo Rusijos URM.

Rusija prakalbo apie prieglobstį V. Janukovyčiui Rusija galės be problemų suteikti prieglobstį valdžios netekusiam ir iš šalies pabėgusiam buvusiam Ukrainos lyderiui Viktorui Janukovyčiui, jeigu jis oficialiai to paprašys. Tokią nuomonę išreiškė Rusijos Federalinės migarcijos tarnybos visuomeninės tarybos vadovas Vladimiras Volochas.„Kalbant apie bet kokio pobūdžio prieglobstį, pirmiausia, kas turėtų būti padaryta, yra raštiškas prašymas. Jo kol kas tikrai nėra“, - sakė jis naujienų agentūrai „Interfax“. Tačiau V. Volochas teigė nematantis kokių nors kliūčių suteikti prieglobstį V. Janukovyčiui, jeigu iš jo bus gautas atitinkamas prašymas, rašo newsru.com. „Sprendimai dėl bet kokio pobūdžio prieglobsčio – pabėgėlio statuso, laikino prieglobsčio - pas mus pakankamai gerai ištobulinti. Jeigu priėmėme sprendimą dėl Edwardo Snowdeno (pabėgusio buvusio Jungtinių Valstijų specialiųjų tarnybų darbuotojo, kuris po to, kai perdavė žiniasklaidai slaptą medžiagą apie sekimo programą, buvo priverstas prašyti politinio prieglobsčio Rusijoje – aut. past.), tai šiuo atveju aš nematau jokių problemų“, – sakė V. Volochas.

ESBO siunčia savo „priešakines grupes“ į UkrainąEuropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienio vakarą pradės siųsti savo stebėtojų grupes į Ukrainą, tačiau Rusijos prieštaravimai reiškia, kad organizacijai dar teks susitarti dėl visavertės misijos šioje šalyje, pranešė aukšto rango JAV diplomatė Europoje.„Šiandien buvo pranešta, kad ESBO šį vakarą pradės siųsti į Ukrainą savo stebėtojus, kurie galės pateikti neutralių faktų ir tikrą vietos įvykių įvertinimą“, – sakė JAV Valstybės departamento diplomatė Victoria Nuland žurnalistams Vienoje.Kalbėdama specialaus ESBO susitikimo užkulisiuose V.Nuland išreiškė viltį, kad toms „priešakinėms grupėms“ bus „leista vykti į Krymą, kur jų reikia labiausiai, taip pat į pagrindinius miestus Ukrainos rytuose“.

Rusija atmeta JAV grasinimusSekmadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry prabilo apie Rusijai taikytinas ekonomines sankcijas dėl invazijos į Krymo autonominę respubliką. Tądien Rusija viešai JAV grasinimų nekomentavo, tačiau pirmadienį išplatintas oficialus užsienio reikalų ministerijos pranešimas, kuriame teigiama, jog Rusija atmeta J. Kerry išsakytus grasinimus. „Grasinimai Rusijai yra nepriimtini ir tokie pareiškimai daromi be jokio mėginimo objektyviai įvertinti situaciją“ teigiama pranešime.

Riaušės OdesojeOdesoje pirmadienį mitingavo prorusiški aktyvistai ir Maidano šalininkai. Skelbiama, jog prie vietos administracijos pastato susirinko apie 2 000 žmonių: bene 700 Maidano aktyvistų ir apie tūkstantį „antimaidano“ šalininkų. Pranešama, jog prorusiški mitinguotojai ragina vietos valdžią jungtis prie Rusijos.

Rusijos Dūmoje užregistruotas įstatymo dėl Krymo aneksijos projektasVasario 28 d. įstatymo projektą užregistravo 16 parlamentarų, informuoja unian.net.Pranešama, kad įstatymo projekte siūloma: „Nepavykus sudaryti tarptautinio susitarimo, užsienio valstybėje nesant efektyvios suverenios valdžios, kurios pareiga – ginti savo piliečius, saugoti jų teises ir laisvę, įgyvendinančios <...> nuolatines, taikias valstybines funkcijas, priimti į Rusijos Federaciją, kaip naują subjektą, dalį užsienio valstybės.“Įstatymo projekte siūloma „priimti subjektą“ pagal referendumo rezultatus, o referendumą surengti pagal užsienio valstybės įstatymus, užsienio valstybės dalyje, jeigu klausimui apie jos prijungimą prie Rusijos Federacijos būtų pritarta arba gavus minėtos užsienio valstybės dalies teisėtos valdžios institucijų kreipimąsi“.„Priėmus į RF užsienio valstybės dalį, kaip naują subjektą, šiam subjektui suteikiamas respublikos, krašto, srities, autonominės srities arba autonominės apygardos statusas pagal tarptautinio susitarimo 2 punktą, o jam nesant – atitinkamai pagal federalinį konstitucijos įstatymo dėl naujo subjekto priėmimo į Rusijos Federaciją“, – nurodoma įstatymo projekte.Na o paaiškinime minimas Krymas.Kaip žinoma, Ukrainos įstatymuose nėra „vietos referendumo“ sąvokos, yra tik visos Ukrainos referendumas.Rusijai pavaldi pasiskelbusi Krymo valdžia pareiškė, kad neketina pereiti į Rusijos sudėtį, tiesiog nori didesnės autonomijos.

Rusija pasiruošusi samdyti Ukrainos milicininkus, jau išduodami pasaiRusija pranešė pirmadienį esanti pasiruošusi samdyti Ukrainos milicininkus į tarnybą Rusijos teritorijoje. Maskva jau pradėjo Ukrainos riaušių milicijos "Berkut" nariams dalinti pasus, skelbia "RIA Novosti".Rusijos vidaus reikalų ministerija, kontroliuojanti šalies policijos pajėgas, pranešė esanti pasiruošusi į tarnybą priimti ukrainiečius, įskaitant milicininkus, kurie išvyko šalį kamuojant neramumams.Ukrainiečių milicininkai, norintys tęsti savo tarnybą Rusijoje, turės gauti Rusijos pilietybę, sakoma ministerijos pranešime.Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė nurodžiusi konsulatui Krymo regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai rusai, paspartinti pasų išdavimo ir pilietybės suteikimo "Berkut" pareigūnams procedūras.Rusų valstybinis televizijos kanalas RT sekmadienį transliavo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip "Berkut" pareigūnai atsiima naujus pasus.Maskvos policija prieš tai informavo, jog yra pasiruošusi įkurti "Berkut" pareigūnų divizioną bei pasirūpinti jų apgyvendinimu.Naujoji vyriausybė Kijeve oficialiai likvidavo "Berkut" po praėjusį mėnesį vykusių kruvinų susirėmimų su protestuotojais, kada žuvo daugiau nei 80 žmonių, tarp kurių - mažiausiai 17 milicininkų.

Vokietija: Europos padalijimo grėsmė vėl reali Dabartinė krizė Ukrainoje yra blogiausia Europoje nuo Berlyno sienos griūties, ir dabar būtina pasitelkti diplomatiją siekiant užkirsti kelią kariniam eskalavimui, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.Rusijos intervencija reiškia, kad „Europos padalijimo grėsmė vėl reali“, sakė ministras, atvykęs į skubų Europos Sąjungos šalių diplomatijos vadovų pasitarimą.„Tačiau dabar laikas diplomatijai. Diplomatija nereiškia silpnumo, tačiau ji reikalinga kaip niekada, kad nebūtume nustumti į karinio eskalavimo prarają“, – pažymėjo F.-W. Steinmeieris.Pasak ministro, „situacija Ukrainoje kasdien blogėja, ir eskalacijos pabaigos nematyti“.Tačiau tai nereiškia, kad burtų kauliukas mestas, sakė F.-W. Steinmeieris.Jis pridūrė, kad dar yra galimybė grįžti į pradinę padėtį, todėl šiandien turi būti pasiųsta aiški žinia Rusijai.Rusijos „karinė veikla, mūsų požiūriu, yra visiškai nepriimtina“, pažymėjo F.-W. Steinmeieris.

D. Cameronas: Rusija turi sumokėti „reikšmingą kainą“Didžiosios Britanijos Ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareiškė, jog Rusija dėl savo veiksmų Kryme turi sumokėti „reikšmingą kainą“. Pasak jo, Rusija privalo būti nubausta finansiškai ir ekonomiškai. Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo tarybai premjeras pateiks ekonominių ir finansinių sankcijų planą. Tarp sankcijų minimas ir vizų atėmimas Rusijos verslininkams. Teigiama, jog D. Camerono pasiūlytos sankcijos gali būti pristatytos ir ES lyderių susitikime Briuselyje.

Rusų kariniai sraigtasparniai kirto Ukrainos oro erdvęPirmadienio naktį rusų kariniai sraigtasparniai dukart kirto Ukrainos oro erdvę, praneša Ukrainos Užsienio reikalų ministerija. Taip pat Ukrainos Vidaus reikalų ministerija (VRM) paskelbė, kad šiąnakt Rusijos kariai planuoja provokaciją. Žadama nužudyti tris ar keturis Rusijos karius. Tai pareiškė VRM viceministras Nokolajus Veličkovas, skelbia lenta.ru.

Ukrainos kariškiai žada vengti kraujo liejimoUkrainos kariškiai neleis, kad šalies karinių jūrų pajėgų kontroliuojamose teritorijose būtų naudojami ginklai ir liejamas kraujas. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas kontradmirolas Sergejus Gaidukas.„Pasakysiu atvirai, mes padarysime visa, kas įmanoma ir neįmanoma, kad nebūtų kraujo liejimo. Aš kreipiuosi ir į žiniasklaidą, ir į gyventojus, į visus, kurie mane girdi, mes visi turime suprasti, kad Ukrainos karinės jūrų pajėgos nekelia grėsmės Sevastopolio, Krymo gyventojams”, - pažymėjo S. Gaidukas.Jis priminė, kad įvairiose Ukrainos karinių jūrų pajėgų dalyse tarnauja žmonės, kurių tėvai, žmonos, vaikai gyvena Kryme.„Todėl ginklų naudojimo klausimu aš karininkams daviau aiškų įsakymą - padaryti visa, kad to būtų išvengta”, - pabrėžė kontradmirolas.

W. Hague'as: Ukraina yra didžiausia XXI amžiaus krizė EuropojeNeramumai Ukrainoje yra „didžiausia XXI amžiaus krizė Europoje“, pirmadienį pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as, įspėjęs Rusiją išvesti savo pajėgas iš Krymo.„Sunku vertinti tokius dalykus, tačiau tai neabejotinai yra didžiausia krizė Europoje XXI amžiuje ir ji pareikalaus visų mūsų diplomatinių pastangų“, – sakė W.Hague'as BBC radijui iš Kijevo, kur susitinka su naująja Ukrainos vyriausybe.Britanijos užsienio reikalų sekretorius taip pat paragino Rusiją atitraukti pajėgas iš Krymo, nes priešingu atveju jai tai „daug kainuos“.

Prorusiškai nusiteikę aktyvistai šturmuoja Donecko srities tarybąDonecke prorusiško mitingo dalyviai ėmė šturmuoti srities tarybos pastatą. Milicija šturmo nestabdo, mitinguotojai skanduoja „Rusija“ ir „Milicija su liaudimi“, praneša zn.ua. Zn.ua korespondentas pranešė, kad mitinguotojai nustūmė pastatą saugojusius vidaus pajėgų karius ir pradėjo laužti duris bei daužyti langus. Milicija puolimo nestabdo, mitingo dalyviai skanduoja „Rusija“ ir „Milicija su liaudimi“.Iš Donecko yra kilęs prieš 10 dienų nušalintasis prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Daugelis šiame regione gyvenančių žmonių yra etniniai ukrainiečiai, savo gimtąja kalba laikantys rusų kalbą. Nors nedaugelis iš jų dabar palaiko V. Janukovyčių, tačiau dauguma tebelaiko Rusiją savo svarbiausia sąjungininke.

Euromaidano „Facebook“ paskyroje skelbiamas įrašas, kuris byloja, kad Ukrainos laivynas neseka vado pėdomis - nepereina Rusijos pusėn.Sekmadienį į prorusiškos Krymo valdžios pusę perbėgęs ir šiuo metu valstybės išdavyste įtariamas buvęs Ukrainos laivyno vadas Denisas Berezovskis kreipėsi į karininkus, siūlydamas pereiti į jo pusę. D. Berezovskis buvusius pavaldinius viliojo ir pinigais: esą naujajam Krymo laivynui bus užtikrintas toks finansavimas, kad algos bus tokios pat, kokias kauna Rusijos Juodosios jūros laivyno kariai. Vis dėlto karininkai pasiūlymu sužavėti nebuvo, jie prisiekė ištikimybę Ukrainai.Karininkų susirinkime dalyvavo ir jį pradėjo naujasis Kijevo paskirtas laivyno vadas Segejus Haidukas. Jam perskaičius įsakymą iš Kijevo, kuriuo nušalinamas D. Berezovskis, karininkai žinią sutiko plojimais ir Ukrainos himnu.http://www.youtube.com/watch?v=0-gVYupMRBs&feature=em-uploademail

Rusijos kariai plūsta į Krymą, praneša Ukrainos pasieniečiaiRusijos kariai ir kariniai lėktuvai pirmadienį plūsta į Krymą, pažeisdami dvišalius susitarimus, pranešė Ukrainos pasieniečiai. Per pastarąją parą šiame Juodosios jūros pusiasalyje nusileido 10 Rusijos atakos sraigtasparnių ir aštuoni kariniai transporto lėktuvai, sakoma Ukrainos sienos apsaugos tarnybos pranešime. Be to, keturi naujai atplaukę Rusijos karo laivai nuo šeštadienio stovi Sevastopolio uoste.

JT vadovas: Rusija privalo susilaikyti nuo Ukrainos krizės eskalavimoJAV generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) pirmadienį paragino Rusiją vengti veiksmų, kurie galėtų pabloginti padėtį krizės apimtoje Ukrainoje. „Raginu Rusijos Federaciją susilaikyti nuo bet kokių veiksmų... kurie galėtų dar labiau eskaluoti padėtį“, – Ban Ki-moonas sakė žurnalistams prieš suplanuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Parlamentarų prašo neišvažiuoti iš KijevoParlamentas turi būti pasirengęs operatyviai susirinkti, kad palaikytų sprendimus, kuriuos gali priimti Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba.Parlamentarų prašo neišvažiuoti iš Kijevo, pareiškę partijos „Soboda“ lyderis Olegas Tiagnibokas. „Parlamentas dirba praktiškai visą parą. Padėtis šalyje labai įtempta. Turime būti pasirengę akimirksniu susirinkti. Būtent todėl reikia duoti nurodymą visiems liaudies deputatams susilaikyti nuo išvykimo iš sostinės. Visi būna Kijeve tam, kad per trumpiausią laiką būtų galima sušaukti posėdį dėl grasinimų Ukrainai“, – sakė O. Tiagnibokas.

Lavrovas smerkia grasinimus „sankcijomis ir boikotais“ dėl UkrainosRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį griežtai sukritikavo grasinimus „sankcijomis ir boikotais“ dėl jo šalies vaidmens gilėjančioje krizėje Ukrainoje. „Tie, kas mėgina traktuoti situaciją kaip tam tikrą agresiją ir grasina sankcijomis bei boikotais, patys pastoviai skatino (ukrainiečius) atsisakyti dialogo ir galiausiai poliarizavo Ukrainos visuomenę“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikime Ženevoje.AP nuotr.

ES ministrai renkasi į neeilinį posėdį dėl UkrainosEuropos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinks neeiliniam posėdžiui aptarti įtemptos padėties Ukrainos Krymo pusiasalyje, praneša "EUbusiness". Šeštadienį savo "Twitter" paskyroje ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton pranešė, kad susitikimas vyks kovo 3 dieną, 12 valandą Lietuvos laiku. "Turime priversti visas puses sėsti prie derybų stalo ir nutraukti konflikto eskalaciją",- teigė Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas. Lenkijos užsienio reikalų ministras Donaldas Tuskas paragino ES šalis duoti "aiškų signalą", kad bet koks agresijos aktas nebus toleruotinas. Anot ministro, ne visi Europoje supranta "padėties rimtumą ir grėsmę Senojo Žemyno regioniniam saugumui". Švedijos užsienio reikalų ministerijos vadovas savo "Twitter" paskyroje įvykius Kryme apibūdino kaip didžiausią Europos krizę, kokios ilgai nebuvo. Politikas paragino "ES būti stiprią, nestabilioje Europoje".

Estijos premjeras: šaliai karinės grėsmės nėraEstijos premjeras Andrusas Ansipas teigia, kad šaliai negresia jokia karinė grėsmė, nepaisant politinės įtampos Ukrainoje ir Kryme, praneša Estijos nacionalinis žinių portalas "err.ee". "Estija yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė, jai negresia jokia tiesioginė karinė grėsmė, todėl žmonės neturi pagrindo nerimauti, - sekmadienį interviu laikraščiui "Postimees" kalbėjo premjeras. - Tačiau Rusijos sprendimas kelia grėsmę Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam integralumui, todėl likęs pasaulis negali to leisti". Realiausias pretendentas į naujus premjerus - Siimas Kallas mano, kad Krymo konflikte Estijos politikai privalo rinktis puses. "Praraja tarp karo ir taikos tapo dar neaiškesnė. Anksčiau tik karo metu taikyti veiksmai šiuo metu vykdomi ir taikos periodu", - Estijos Reformų partijos kongrese kalbėjo S. Kalas. Anot politiko, infrastruktūriniu požiūriu Estija vis dar priklausoma nuo Rusijos, tačiau Maskvos keliamos saugumo problemos verčia kelti geopolitinio pasirinkimo klausimus.

Ukraina niekada neišsižadės Krymo, sako premjeras JaceniukasUkrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis niekuomet neišsižadės Krymo. Rusijos pajėgos perėmė šio Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio kontrolę, bet, kai žurnalistams sakė A.Jaceniukas, „niekas niekam neperleis Krymo“.

S. Lavrovas kaltina naująją Ukrainos valdžią keliant grėsmę mažumomsRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį apkaltino naujuosius Ukrainos lyderius pažeidžiant mažumų teises ir sakė, jog ultranacionalistai kontroliuoja daug šios buvusios sovietinės valstybės rajonų. „Nugalėtojai ketina pasinaudoti savo pergalės vaisiais, kad pažeidinėtų žmogaus teises ir pagrindines mažumų laisves“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikime Ženevoje. Ministras pridūrė, kad „ultranacionalistų smurtas kelia grėsmę rusų bei rusiškai kalbančių gyventojų gyvybėms ir regioniniams interesams“.

Lenkijos kariuomenė persigrupuoja prie sienos su Ukraina Dienraščio “Fakt” duomenimis, Lenkijos kariuomenė persigrupuoja arčiau savo šalies rytinės sienos, tačiau, kaip tikina šios šalies kariuomenės Generalinis štabas, tai tik eiliniai manevrai, o pasak štabo atstovo spaudai pulkininko Tomaszo Szuleikos, nepaprastų situacijų Lenkijos kariuomenėje nėra, o kareiviai dalyvauja pratybose, sutinkamai su planais ir neturi nieko bendro su įvykiais Ukrainoje. Tačiau, pasak dienraščio, matyt, kai kas į Lenkijos premjero Donaldo Tusko žodžius, jog rusų kariuomenės įžengimas į Ukrainos teritoriją kelia grėsmę Lenkijai, sureagavo rimtai. Tai, rašo “Fakt”, matyti iš atsiunčiamų į redakciją internautų nuotraukų. Pastarosiomis dienomis lenkų karinių dalinių persigrupavimas pastebėtas netoli Gožovo ir Slupsko miestų. Beje, pastebi dienraštis, kai Rusijos kariuomenės daliniai ruošėsi invazijai į Krymą irgi buvo vadinami tik mokymais.

Rusų kariai gadina vaizdo kamerų sistemą ir blokuoja ryšį Krymo pasienio padaliniuosePo rusų karių blokavimo ukrainiečių pasienio padalinių Kryme buvo sunaikintos vaizdo kamerų ir ryšio sistemos. Apie tai praneša zn.ua, remdamasi Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos informacija. „Rusijos specialiosios paskirties pajėgų nariai inicijuoja trikdžius deryboms, todėl prognozuojamas mobiliojo ryšio nebuvimas“, – rašoma pranešime. Žinyboje priminė, kad anksčiau rusų kariškiai užpuolė Kerčės ir Sevastopolio karinės sargybos būrius. „Užgrobus karinės jūrų tarnybos būrį padaliniuose liko mažai kariškių. Likusieji <...> paliko dislokacijos vietą laivuose ir kateriuose, kurie buvo perdislokuoti. Esant šioms sudėtingoms sąlygoms, pasieniečiai sulaiko puolančiuosius ir neleidžia jų į ginklų saugojimo patalpas“, – rašoma pranešime.

Federacijos Taryba paprašė V. Putino iš JAV atšauti Rusijos ambasadorių Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komitetas palaikė kreipimąsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuriame prašo iš Vašingtono atšaukti Rusijos ambasadorių. Tokį komiteto vadovo pavaduotojo Vladimiro Džabarovo pareiškimą kovo 3 dieną cituoja „Interfax“. „Tai tik mūsų kreipimasis, tačiau galutinį sprendimą priims valstybės vadovas, remdamasis politiniu tikslingumu“, - pridūrė V. Džabarovas. Kaip praneša „RIA Novosti“, dokumentą pasirašė Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.

Rusija kaltinama inscenizavusi susišaudymą KrymeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi dėl kariuomenės įvedimo į Ukrainą po to, kai Rusijos televizija parodė neva per susišaudymą prie Krymo ministrų tarybos Simferopolyje žuvusius rusų kareivius. news.liga.net rašo, kad aiškėja detalės, kad susišaudymas galėjo būti inscenizuotas rusų. Plačiau skaitykite čia... http://www.youtube.com/watch?v=qcFnQ6k-q00

Lenkija inicijuoja NATO procedūrą dėl Rusijos grėsmėsLenkija oficialiai patvirtino siekianti, kad NATO imtųsi veiksmų pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį, kuris įpareigoja NATO šalis rinktis konsultacijoms, kai kyla grėsmė bent vienos iš aljanso šalių teritoriniam vientisumui. Apie tai pirmadienį spaudos konferencijoje po Valstybės saugumo tarybos posėdžio pranešė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. Be to, jis viešai nusistebėjo, kodėl užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis iki šiol nesiėmė 4-ojo straipsnio procedūros. „Paprašiau šiandien, kad Užsienio reikalų ministerijos vadovas R. Sikorskis paaiškintų, kodėl Lenkija iki šiol nepateikė mano ir premjero suderinto prašymo pradėti konsultracijas NATO pagal 4-ąjį straipsnį. Paaiškinimas buvo toks, kad tebevykstanti Šiaurės Atlanto Taryba ambsadorių lygmenyje buvo sušaukta dar anksčiau. Lenkija siekia, kad taryba būtų sušaukta ministrų lygyje“, - sakė B. Komorowskis. DELFI primena, jog analogišką siekį turi ir Lietuva. Sekmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjo su B. Komorowskiu – Lietuvos ir Lenkijos vadovai vieningi dėl šios NATO procedūros būtinybės.

Rusija nerimsta: masyvios pratybos KaliningradeKai pasaulio akys nukreiptos į Krymą, Rusija randa ir kitų vietų pažvanginti ginklais. Kaip praneša ITAR-TASS, masyvios pratybos pradedamos Lietuvos pašonėje – Kaliningrado srityje. Anot naujienų agentūros, pratybose dalyvauja daugiau kaip 3,5 tūkst. karių iš motorizuotų pėstininkų dalinių ir 450 vienetų įvairios karo technikos: tankai, artilerija ir kt. Šiuos veiksmus naujienų agentūra apibūdina kaip „netikėtą kariuomenės pasiruošimo patikrinimą“. Kariuomenės atstovas Vladimiras Matvejevas ITAR-TASS sakė, esą Rusijos kariai pratybose atliko „gynybos ir puolimo“ veiksmus.

ESBO vadovas nori pasiųsti misiją „incidentams“ Ukrainoje ištirtiUkraina turėtų paprašyti, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pasiųstų stebėtojų misiją į krizės krečiamą šalį, pirmadienį pareiškė šios organizacijos vadovas. „Raginu Ukrainos vyriausybę pakviesti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą įkurti misiją, kuri įvertintų ankstesnius (įvykius) ir ... Ukrainoje vykstančių incidentų aplinkybes“, – sakė Šveicarijos prezidentas Didier Burkhalteris, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ESBO.

Rusijos ambasadorius Rygoje: "Mes nenorime karo"Vėlų sekmadienio vakarą interviu Latvijos nacionalinei televizijai Rusijos ambasadorius Rygoje Aleksandras Vešniakovas teigė, kad Rusija neturi jokių pretenzijų į Ukrainos teritorinį vientisumą. "Norime išvengti civilinio karo Ukrainoje", - kalbėjo ambasadorius. Sekmadienį A. Vešniakovas susitiko su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi, informuoti apie Maskvos poziciją Ukrainos klausimu. Ambasadorius teigė esąs pasirengęs susitikti ir su Latvijos parlamento nariais, jei bus išsakytas toks pageidavimas. Latvija stipriai palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą ir smerkia bet kokius bandymus skaldyti šalies teritoriją ir visuomenę.

Ukrainos URM: šalis pasirengusi prašyti Vakarų karinės pagalbosUkraina turi pasikliauti tik savimi. Ukrainos laikinasis užsienio reikalų ministras Andrejus Deščica neatmeta Juodosios jūros regiono demilitarizacijos galimybės, praneša zn.ua. Ukraina Rusijos veiksmus vertina kaip agresiją ir ketina prašyti Vakarų karinės pagalbos tuo atveju, jeigu Rusijos pajėgos pradės naudoti ginklus. Tai pareiškė laikinasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrejus Deščica. „Aš laikausi pozicijos, kad bet kokius konfliktus būtina spręsti taikiu būdu, diplomatinėmis priemonėmis. Tačiau jeigu iš Rusijos pusės bus atvira agresija, atviras ginklo naudojimas – tada, žinoma, mums teks prašyti pagalbos“, - laikino ministro žodžius cituoja „Kommersant-Ukraina“. A. Deščica pažymėjo, kad Ukraina turi pasikliauti tik savimi. „Niekas be mūsų pačių neapgins mūsų tėvynės, niekas to nepadarys taip, kaip mes“, - pareiškė laikinasis ministras. Jis neatmeta Juodosios jūros regiono demilitarizavimo galimybės. „Mums reikia rimtai išanalizuoti sutarčių ir teisinės bazės tarp Ukrainos ir Rusijos būklę. Tai taikytina visam susitarimų spektrui. Tokia analizė turi būti atliekama situacijos deeskalavimo, galbūt netgi Juodosios jūros regiono demilitarizavimo kontekste“, - pareiškė A. Deščica, charakterizuodamas vadinamųjų Charkovo susitarimų atšaukimą.

Daugiau nei 15 tūkst. karių, prieigą prie Juodosios jūros blokuoja 10 Rusijos laivųRusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir toliau siunčia karius į Ukrainos teritoriją, skelbia Ukrainos atstovas Jungtinių Tautų organizacijoje Jurijus Sergejevas, skelbia naujienų agentūra UNIAN. Kaip skelbia korespondentai, nuo sekmadienio Krymo autonominės respublikos teritorijoje jau yra daugiau nei 15 tūkst. Rusijos ginkluotųjų jėgų karių, daugiau nei 50 vienetų karinės technikos, tarp kurios – šarvuočiai ir šarvuoti automobiliai. Be to, Ukrainai priklausančią Juodosios jūros pakrantę blokuoja 10 karinių Rusijos Federacijos laivų. Charkovo srities pasienio regione užfiksuotas karinių kolonų judėjimas. Daug karių pasirengę bet kurią akimirką išvykti iš Rusijos Novosibirsko miesto. Ypatingo pasirengimo režimas taikomas ir Rusijos karinio jūrų laivyno Baltijos jūroje daliniams.

Ukrainos naujienų tarnyba patiria kibernetinę atakąPanašu, kad informaciniam karui jau pasitelktos ne tik propagandos, bet ir kibernetinių teroristų pajėgos. Ukrainos naujienų agentūros UNIAN svetainė pirmadienį sunkiai prieinama. Pati naujienų agentūra skelbia, jog prieš ją vykdoma didžiulė DdoS ataka, kai į UNIAN serverius nukreipiamos didžiulės apkrovos iš aibės kompiuterių, siekiant pakirsti interneto svetainės darbą. UNIAN skelbia, jog ataka prasidėjo apie 1 val. nakties ir tebevyksta. Su panašia ataka pernai pavasarį susidūrė DELFI.

Prancūzija neatšauks "Mistral" sandorio su RusijaPrancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas pirmadienį pareiškė, kad krizė Ukrainoje karinių laivų pardavimo Rusijai sandorio sąlygų nekeičia, informuoja "Reuters". Prancūzų RTL radijo laidos vedėjo paklaustas, ar Prancūzija nutrauks "Mistral" klasės karinių laivų pardavimą Rusijai, ministras atsakė, kad Paryžius tokios galimybės nesvarsto. "Mes iki to dar nepriėjome. Šiuo metu stengiamės sustabdyti Rusijos kariuomenės judėjimą Ukrainoje ir palaikyti, arba tiksliau sakant, užmegzti dialogą", - teigė L. Fabiusas. ELTA primena, kad 2011 metais Prancūzija Rusijai sutiko parduoti du "Mistral" klasės desantinius laivus, nors daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių nuogąstavo, kad ši ginkluotė gali būti panaudota prieš Gruziją ar NATO šalis.

JAV nori, kad ESBO nedelsiant pasiųstų savo stebėtojus į UkrainąEuropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) turėtų „nedelsiant“ pasiųsti savo stebėtojų misiją į Ukrainą, JAV pasiuntinys pareiškė Vienoje prasidėjus šios paneuropinės organizacijos susitikimui. „Šiandien raginame nedelsiant pasiųsti ESBO stebėtojus į Ukrainą“, – sakoma ambasadoriaus Danjelo Baero pranešime. Pasak jo, ESBO „turėtų priimti sprendimą šiandien ir nedelsiant pradėti planuoti ir ruoštis stebėsenos misijai“. D.Baeras nurodė, kad toks žingsnis leistų „stebėti ir užkirsti kelią konfliktui; užtikrinti mažumų žmogaus teisių apsaugą; užkirsti kelią pasienio konfliktui; skatinti gerbti teritorinį vientisumą; taip pat palaikyti taiką, stabilumą ir saugumą tame regione“. Šiuos komentarus D.Baeras pateikė per sekmadienio popietę Vienoje vykusį ESBO Parengiamojo komiteto posėdį dėl Ukrainos. Tuo tarpu pirmadienį buvo sušauktas ESBO Specialiosios nuolatinės tarybos posėdis.

Naujasis Krymo premjeras gina valdžios perėmimą pusiasalyjeNaujasis prorusiškas Krymo vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas gina valdžios perėmimą pusiasalyje. Maidane Ukrainos sostinėje Kijeve politikai ragino žmones paimti valdžią į savo rankas, sakė jis pirmadienį Rusijos laikraštyje "Rosijskaja Gazeta" pasirodžiusiame interviu. Gyventojai, anot jo, dabar tai ir padarė. Kas galioja sostinei Kijevui, turi galioti ir Krymo Autonominei Respublikai, pabrėžė S. Aksionovas. Naujoji Ukrainos vyriausybė Krymo vadovybę laiko neteisėta. Ukraina kaltina Rusiją užėmus Ukrainos teritoriją. S. Aksionovas sakė, kad dėl pusiasalio statuso bus nuspręsta per gegužės pabaigoje planuojamą referendumą. Jis esą gali nulemti atsiskyrimą nuo Ukrainos. Krymo premjeras pažadėjo plačias teise musulmoniškai totorių mažumai. S. Aksionovas buvo nusiteikęs optimistiškai, kad sala gegužę, kaip visada, pradės turizmo sezoną. Krymas, be kita ko, tikisi milijardinės paramos iš Maskvos. "Mes greitai apmokėsime visas skolas", - kalbėjo S. Aksionovas. Čia gyvens ir džiaugsis visų tautybių žmonės, pridūrė jis.

Britanija susirūpinusi galima Ukrainos okupacijaDidžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague išreiškė susirūpinimą dėl galimo Rusijos karinių pajėgų įvedimo į tolimesnes Ukrainos teritorijas ir paragino prezidentą Vladimirą Putiną pakeisti savo politikos kryptį Kryme, praneša "Reuters". Rusijos karių įvedimą į Krymą V. Hagis pavadino didžiausia šio amžiaus Europos krize. Sekretorius pabrėžė, kad Rusija dabar efektyviai kontroliuoja visą pusiasalio teritoriją, tačiau paragino karius grįžti į tarptautinėmis sutartimis nustatytas teritorijas Juodosios jūros laivyno bazėse. "Esame aiškiai susirūpinę Rusijos kariuomenės įvedimu į kitas Ukrainos dalis, tačiau tai nereiškia, kad situacija Kryme šiuo metu yra stabili - BBC korespondentams kalbėjo V. Hagis. - Rusijos intervencija sukūrė labai įtemptą ir grėsmingą situaciją".

S. Lavrovas: Rusijos ir Kinijos požiūriai sutampaKinijos ir Rusijos požiūris į situaciją Ukrainoje sutampa, pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija po abiejų šalių diplomatijos vadovų pokalbio telefonu.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Kinijos diplomatijos vadovas Vang I per pokalbį telefonu pažymėjo „neabejotinai sutampančius Rusijos ir Kinijos požiūrius dėl situacijos, kuri susiklostė toje šalyje ir aplink ją“, rašoma Rusijos URM išplatintame pareiškime.Jame priduriama, kad ministrai sutarė toliau palaikyti glaudžius kontaktus Ukrainos klausimu.

A. Merkel: V. Putinas prarado kontaktą su realybe„The New York Times“ savo interneto svetainėje skelbia pikantiškas diplomatijos detales. Esą Vokietijos kanclerė Angela Merkel po pokalbio su Vladimiru Putinu skambino Barackui Obamai ir nepagailėjo margų epitetų Rusijos lyderiui.Anot „The New York Times“, kanclerė B. Obamai pareiškė nežinanti, ar V. Putinas tebeturi kontaktą su realybe. A. Merkel esą pareiškė, kad V. Putinas yra „Kitame pasaulyje“.

Ukrainos pasieniečiai praneša apie telkiamą šarvuotąją techniką prie sienos su Krymu Ukrainos pasieniečiai pirmadienį pranešė, jog Rusija telkia šarvuotąją techniką prie Kerčės sąsiaurio, skiriančio Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Pasienio apsaugos tarnybos atstovas pridūrė, kad Rusijos laivai judėjo Sevastopolio, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodojo jūros laivyno bazė, uoste ir jo apylinkėse. Rusijos pajėgos taip pat blokavo mobilųjį ryšį kai kuriose teritorijose. Rusijos šarvuotoji technika buvo sutelkta netoli keltų prieplaukos prie Kerčės sąsiaurio, kitapus nuo Ukrainos miesto Kerčės, sakė pasieniečių atstovas.

Rusija „nenori karo“ su Ukraina, sako aukšto rango diplomatasRusija nenori karo su Ukraina, o parlamento leidimas surengti karinę intervenciją visų pirma turi pademonstruoti, kad Kremlius nusiteikęs rimtai, pareiškė vienas aukšto rango Rusijos diplomatas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį užsitikrino parlamento aukštųjų rūmų leidimą pasiųsti Rusijos pajėgas į Ukraina, vystantis priešpriešai Kryme, kai buvo nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. „Rusija nenori karo su Ukraina“, – sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas per valstybinės televizijos vakarinę pokalbių laidą. „Esu įsitikinęs, kad niekas Rusijoje nenori karo su Ukraina, – pridūrė jis. – Esame nusistatę prieš tokios terminologijos naudojimą diskutuojant apie mūsų santykius su Ukraina, kuri yra mums itin artima.“„Manome, kad šis sprendimas prablaivins daug žmonių ir parodys Rusijos Federacijos ketinimų rimtumą“, – pažymėjo G.Karasinas. Jis peikė Vakarų valstybes, kurios pagrasino pašalinti Rusiją iš Didžiojo aštuoneto (G-8) dėl pastarojo Maskvos žingsnio, ir ragino jas parodyti didesnį supratimą.„Palaikysime visas jėgas, kurios palankios mūsų dvišalių santykių stiprinimui – juolab kad nuo tų santykių priklauso stabilumas Europoje, – aiškino G.Karasinas. – Tai turėtų suprasti Vakarų politikai, kurie dabar burnoja prieš mus.“V.Putinui leidimą siųsti karius į Ukrainą suteikusios Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko taip pat atmetė karo galimybę. „Vladimirai, niekada netarkite šio žodžio“, – ji sakė tos pačios televizijos pokalbių laidos vedėjui Vladimirui Solovjovui, kai šis tiesmukai paklausė, ar kils karas tarp Rusijos ir Ukrainos.„Tai absoliučiai nepriimtina“, – pareiškė V.Matvijenko.„Tarp mūsų niekada nebus karo. Esame broliškos šalys; esame slavų pasaulis“, – pridūrė parlamento aukštųjų rūmų vadovė, kuri formaliai yra trečia aukščiausia Rusijos pareigūnė po prezidento ir premjero.„Manau, kad karštos galvos Kijeve galiausiai turėtų atvėsti ir suprasti, kad savo veiksmais jos provokuoja separatistinius veiksmus Ukrainos rytiniuose regionuose ir Kryme“, – pabrėžė V.Matvijenko.

R. Sikorskis: pasaulis turi pasipriešinti RusijaiLenkijoje sušauktas Valstybės saugumo tarybos posėdis. Į jį atvykęs užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis apie Rusiją pasisakė itin aštriai, praneša portalas Gazeta.pl. „Įvykiai Kryme – niekuo neišprovokuota, klastinga karinė intervencija prieš nepriklausomą valstybę. (…) Nei Lenkija, nei pasaulis negali to toleruoti. Žinome, kad plėšrūnams apetitas auga bevalgant, o laisvo pasaulio užduotis – tam pasipriešinti. Manau, kad padariniai Rusijai bus labai rimti“, - teigė R. Sikorskis.

S. Lavrovas susitiks su JT vadovuRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį ketina susitikti su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Pan Gi Munu (Ban Ki-moon) ir JT specialiuoju diplomatu Lachdaru Brahimiu , praneša "Reuters". Rusijos užsienio reikalų ministerija susitikimo detalių nepateikė, manoma, kad diplomatai bandys rasti bendrų atspirties taškų tolesnėms Sirijos taikos deryboms. Ar susitikimo metu bus kalbama apie įvykius Ukrainoje, neskelbiama. S. Lavrovas pirmadienį taip pat ketina dalyvauti JT žmogaus teisių komiteto susitikime. Prieš išskrisdamas į Ženevą, diplomatas išreiškė "susirūpinimą didėjančia konfrontacija ir politizacija" komiteto diskusijose ir pareiškė, kad žmogaus teisių apsauga privalo būti vykdoma "griežtai pagal tarptautinės teisės normas".

Japonija išsakė „didžiulį nerimą“ dėl Rusijos veiksmų UkrainojeJaponija „reiškia didžiulį nerimą ir susirūpinimą dėl Rusijos sprendimo“ panaudoti jėgą Ukrainoje, sakoma pirmadienį Tokijo URM paskelbtame pranešime.Rusijos šeštadienį priimtas sprendimas „dėl įgaliojimo panaudoti Rusijos Federacijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje didina įtampą regione ir pakenks taikai bei stabilumui tarptautinėje bendruomenėje“, – pridūrė ministerija. „Todėl Japonija reiškia didžiulį nerimą ir susirūpinimą dėl šio sprendimo“, – sakoma pranešime.

Šaukiamas bendras neeilinis NSGK ir URK komitetų posėdis Kovo 3 d. 10 val. šaukiamas bendras neeilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Užsienio reikalų komitetų posėdis įvykiams Ukrainoje aptarti. Į posėdį kviečiami Užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai.

D. Grybauskaitė sušaukė politikos ir kariuomenės vadovus dėl UkrainosPrezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienio rytą su premjeru Algirdu Butkevičium, krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Seimo atstovais bei Lietuvos kariuomenės vadu Arvydu Pocium aptaria padėtį Ukrainoje. Plačiau skaitykite čia... DELFI nuotr.

JT generalinis sekretorius siunčia į Ukrainą savo pavaduotojąAštrėjant konfliktui dėl Krymo pusiasalio, Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki Moon) siunčia į Ukrainą savo pavaduotoją Janą Eliassoną. Jis asmeniškai įvertins padėtį šalyje ir JT vadovui pateiks pasiūlymus, kaip Jungtinės Tautos galėtų prisidėti prie įtampos sušvelninimo, praneša agentūra AFP.

Situaciją Ukrainoje svarstys į skubų neeilinį posėdį suvažiuosiantys ES užsienio reikalų ministraiUžsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį dalyvaus neeilinėje ES Užsienio reikalų taryboje. Jos vienintelis darbotvarkės klausimas, kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, - situacija Ukrainoje. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai Catherine Ashton apie skubiai šaukiamą ministrų susitikimą pranešė kovo 1-ąją, reaguodama į įvykius Kryme.

Ambasadorius Ukrainoje P. Vaitiekūnas: atsiunčiami provokatoriai iš RusijosLietuvos radijui Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas antradienio rytą sakė, kad situacija Ukrainoje nepakito - karinė Rusijos intervencija yra kol kas tik Kryme. Jis pastebėjo, kad neramumus kituose Ukrainos regionuose kelia iš Rusijos atkeliaujantys maištininkai, priešiškai nusiteikę piliečiai. Jie atvyksta iš artimiausių Rusijos rajonų. „Charkove, Donecke atvyksta Rusijos piliečiai, kurių vienintelis tikslas - sukelti muštynes ir destabilizuoti padėtį“, - sakė diplomatas.

G 7 šalys stabdo pasiruošimą susitikimui RusijojeSeptynios didžiojo aštuoneto G 8 šalys pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje ir laikinai atšaukia pasiruošimą šių šalių susitikimui Sočyje, kuris turėtų įvykti birželį, praneša Lietuvos radijas. Spaudos konferenciją Ukrainos tema rengia Jungtinių Tautų vadovas, neeilinis ES užsienio reikalų ministrų posėdis pirmadienį vyks ir Briuselyje. „Mes, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir JAV lyderiai, kartu su Europos Tarybos prezidentu ir Europos Komisijos prezidentu, šiandien susivienijome norėdami pasmerkti akivaizdų Rusijos Federacijos vykdomą Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą, kuris prieštarauja Rusijos įsipareigojimams Jungtinių Tautų Chartijai ir 1997 metų pagrindiniam susitarimui su Ukraina“, - teigiama pranešimo tekste. Plačiau skaitykite čia...

D. Grybauskaitė su premjeru, Seimo atstovais ir kariuomenės vadu aptars padėtį Ukrainoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienio rytą su premjeru Algirdu Butkevičium, krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Seimo atstovais bei Lietuvos kariuomenės vadu Arvydu Pocium aptars padėtį Ukrainoje. Kaip pranešė Prezidentūra, susitikime taip pat pakviesti dalyvauti Seimo vicepirmininkas Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, Seimo vicepirmininkas Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka. Šeštadienį Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šis Rusijos sprendimas ir karių dislokavimas Kryme iššaukė griežtą ES ir NATO šalių reakciją.Lietuva sekmadienį nusprendė iškviesti konsultacijoms į Vilnių ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų. Prezidentė D.Grybauskaitė savaitgalį situaciją Ukrainoje aptarė su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu ir Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu. Sekmadienio vakarą prezidentė perspėjo, kad Rusijos agresija yra nepateisinama ir gali turėti rimtų pasekmių viso regiono saugumui bei įtakos Europos ateičiai.

JAV valstybės sekretorius J. Kerry vyksta į Kijevą Pranešama, jog trečiadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry vyksta į Kijevą, kur susitiks su vyriausybės nariais. „Jis kalbės apie tuos žingsnius, kurių mes imamės, kad palaikytume Ukrainą politiškai ir padėtume jai“, – praneša šaltinis JAV administracijoje.

V. Putiną sudomino A. Merkel pasiūlymasSekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pasak Vokietijos vyriausybės atstovo Georgo Sreiterio, V. Putinas sutiko pradėti dialogą dėl situacijos Kryme. Kada bus pradėtas dialogas kol kas neskelbiama. Pokalbio metu A. Merkel Putiną apkaltino pažeidus tarptautines sutartis ir pradėjus nepriimtiną intervenciją į Ukrainos teritoriją. Kaclerė taip pat paragino V. Putiną gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.

Rusija nenori karo?Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas sekmadienį pareiškė, kad Rusija nenori karo. Pasak jo, Rusija stengsis ieškoti būdų, kaip pagerinti santykius su Ukraina, nes nuo šito priklauso viso Europos žemyno stabilumas.

D. Grybauskaitė su D. Cameronu: Rusijai turi būti pasiųstas aiškus signalasPrezidentė Dalia Grybauskaitė padėtį Ukrainoje aptarė su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu. Prezidentės spaudos tarnyba informuoja, jog sutarta Rusijai siųsti „aiškų signalą“.„Lietuvos vadovė ir Jungtinės Karalystės premjeras griežtai pasmerkė Rusijos agresijos aktus Ukrainoje, pabrėždami, kad tarptautinė bendruomenė turi mobilizuotis ir ieškoti bendrų sprendimų bei išeičių iš šios grėsmingos situacijos“, - praneša Prezidentūra.Plačiau skaitykite ČIA...

Vokietija perspėja J. KerryVokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sekmadienį perspėjo neišmesti Rusijos iš prestižinės Didžiojo aštuoneto (G-8) grupės reaguojant į Maskvos veiksmus Ukrainoje.Jo komentarai pasirodė po to, kai JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry perspėjo Maskvą, kad ji rizikuoja dėl Ukrainos krizės prarasti savo vietą G-8.„G-8 grupė yra vienintelė grupė, kur mes, vakariečiai, tiesiogiai kalbamės su Rusija, tad ar tikrai turėtume aukoti šią vienintelę grupę?“ - klausė F.-W.Steinmeieris per Vokietijos visuomeninę televiziją ARD.Pasak F.-W.Steinmeierio, vyriausybių vadovai kitą savaitę aptars šį klausimą, bet perspėjo nesiimti jokių žingsnių, kurie galėtų pabloginti krizę.„Manau, kad turime pasiaiškinti, kaip prisidėti prie situacijos Ukrainoje deeskalavimo“, - sakė jis.

Ukraina gali uždaryti sieną su RusijaPirmasis Ukrainos vicepremjeras Vitalijus Jarema neatmetė galimybės, jog Rusijos ir Ukrainos siena gali būti uždaryta. Tai jis pareiškė televizijos laidoje, kalbėdamas, jog „klausimas dėl sienos su Rusija uždarymo nėra atmetamas“. Taip pat V. Jarema sakė, jog gali būti įvesta griežta kontrolė sieną kertantiems Rusijos piliečiams.

V. Putinas „dainos“ nekeičia – Rusijos veiksmai tinkamiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pasakė, kad Rusijos piliečiai ir rusakalbiai Ukrainoje susiduria su „nemažėjančia“ ultranacionalistų grėsme ir kad priemonės, kurių ėmėsi Maskva, yra visiškai deramos atsižvelgus į „ypatingą situaciją“, nurodė Kremlius.Per pokalbį telefonu, kurio metu A.Merkel išreiškė susirūpinimą dėl įvykių Ukrainoje, ji ir V.Putinas susitarė, kad Rusija ir Vokietija tęs konsultacijas dvišaliu ir daugiašaliu formatais siekiant situacijos „normalizavimo“, sakoma Kremliaus pareiškime.

Britų vyriausybė dėl Ukrainos boikotuos Sočio parolimpines žaidynesBritų vyriausybė boikotuos Sočio parolimpines žaidynes dėl šeimininkės Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, sekmadienį paskelbė ministras pirmininkas Davidas Cameronas.Jis sakė, kad būtų „neteisinga“ ministrams vykti į 2014 metų parolimpines žaidynes, kurios prasideda kovo 7 dieną, – dėl „rimtos situacijos“ Ukrainoje.„Twitter“ D.Cameronas parašė: „Dėl rimtos situacijos Ukrainoje @WilliamJHague & aš manome, kad būtų neteisinga JK ministrams dalyvauti Sočio parolimpinėse žaidynėse“.Dauningstrito atstovas sakė, kad D.Cameronas lieka „rimtai susirūpinęs“ dėl situacijos Ukrainoje ir vėliau sekmadienį pasikalbės su JAV prezidentu Baracku Obama.

Lenkijos premjeras ragina „tvirtai spausti“ Maskvą dėl UkrainosLenkijos premjeras Donaldas Tuskas sekmadienį paragino Vakarus „tvirtai spausti“ Maskvą dėl jos grasinimų Ukrainai, o šimtai žmonių tuo tarpu protestavo prie Rusijos ambasadų Varšuvoje ir Londone.„Vienintelis būdas sustabdyti Rusiją ir sykiu užkirsti kelią tragiškiems konfliktams šioje pasaulio dalyje yra tvirtas spaudimas ir atkaklumas iš Europos, Jungtinių Valstijų ir Kanados pusės“, - žurnalistams sakė D.Tuskas.Keli šimtai žmonių Varšuvoje protestavo su plakatais, kuriuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo lyginamas su Hitleriu ir Stalinu, taip pat – su Lenkijos, Ukrainos, Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos vėliavomis.Jie skandavo „Nelieskit Ukrainos“, „Nelieskit Krymo“ ir „Laisva Ukraina“.Šimtai žmonių taikiai protestavo ir priešais Rusijos ambasadas Berlyne ir Londone.Didžiojoje Britanijoje gyvenantys ukrainiečiai laikė transparantus su užrašais „Šalin rankas nuo Ukrainos“ ir skandavo „Stop okupacijai“ ir „Putinas žudikas“.Berlyne maždaug tuzinas protestuotojų gulėjo priešais plakatą, kuriame buvo surašytos Rusijos buvusios karinės intervencijos ir gale prirašytas klausimas „Ukraina 2014-aisiais?“.Varšuvoje D.Tuskas paragino vykdyti „ramią, subalansuota, bet taip pat tvirtą ir vieningą politiką Rusijos atžvilgiu, pagrįstą nepritarimu tokiems Maskvos veiksmams ir pranešimams, ... kad būtų išvengta didelio konflikto“.Jis sakė, kad šiuo metu nemato tiesioginės grėsmės savo šaliai, bet nurodė, kad „pastovus nestabilumas Ukrainoje, dezintegracija šioje šalyje ar pilietinis karas sukurtų didesnę grėsmę kalbant apie ilgalaikę perspektyvą“.

JAV svarsto visas galimybes, įskaitant ir karinius veiksmusJungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorius Johnas Kerry interviu televizijai ABC teigė, jog JAV svarsto visas priemones, kurių būtų galima imtis prieš Rusiją dėl agresijos Kryme. Tarp galimų priemonių – ne tik ekononminės sankcijos, apie kurias jau buvo paskelbta anksčiau, bet ir kariniai veiksmai. Pasak J. Kerry, Rusijos karių įvedimas į autonominę Krymo respubliką traktuojamas kaip karinė agresija, todėl JAV veiks greitai ir pritaikys sankcijas Rusijos atžvilgiu. J. Kerry taip pat pridūrė, jog tiek JAV, tiek visos Vakarų šalys tikisi, jog karinės jėgos panaudojimo pavyks išvengti ir susidariusi krizė bus išspręsta taikiai.

Odesoje - kariniai laivai iš KrymoUkrainos naujienų agentūra UNIAN skelbia, jog į Odesą atplaukė kariniai laivai iš Krymo. Pranešama, jog šie laivai priklauso Ukrainos karinėms pajėgoms.

Rusai jau kasa apkasus?BBC žurnalistas sekmadienio popietę paviešino nuotrauką, kurioje, jo teigimu, užfiksuoti apkasus Ukrainos pasienyje kasantys Rusijos kariai.

ESBO renkasi į neeilinį posėdįEuropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), reaguodama į Ukrainos vyriausybės prašymą, sekmadienio popietę susirinks į neeilinį posėdį Vienoje dėl krizės Ukrainoje.

Pranešimai apie Ukrainos laivų atitraukimą – dezinformacijaSekmadienį pasirodė pranešimų, esą Ukraina atitraukė savo laivus iš Sevastopolio. Negana to, skleidžiamos žinios, esą Ukrainos kariai Kryme masiškai pereina į autonomijos pusę. Ukrainos gynybos ministerija visa tai vadina „užsienio specialiųjų tarnybų skleidžiama dezinformacija“, pranešia UNIAN.

Sankcijos Rusijai – per futbolą?Naujienų agentūra UNIAN, remdamasi savo šaltiniais, informuoja, jog Ukrainos diplomatai tarp galimų sankcijų Rusijai siūlo ne tik politinius ir ekonominius variantus, bet ir spaudimą per sportą. Anot agentūros šaltinių, ukrainiečiai Europos Sąjungai siūlo inicijuoti Rusijos sportui skausmingą smūgį – siekti, kad Rusija netektų teisės organizuoti 2018 m. Pasaulio futbolo čempionatą.

Protestai pasiekė Maskvą: ir prieš Maidaną, ir prieš karinę intervencijąMaskvoje į eiseną prieš Maidaną susirinko 20 tūkst. žmonių, skelbia "Interfax" remdamasi Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis. Pasak korespondentų, akcijos dalyviai į gatves išėjo su plakatais "Krymai, mes su tavimi", "Kare saviškių nepaliekam" ir kt.Tą pačią dieną Maniežo aikštėje Maskvoje vyko su valdžia nesuderinta protesto akcija prieš karinę intervenciją į Ukrainą. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, joje dalyvavo 150 žmonių, 50 iš jų sulaikyta. Tuo tarpu kai kurių korespondentų duomenimis, Maniežo aikštėje susibūrė apie 800 žmonių, 285 - sulaikyti.

Didžioji Britanija pristabdo parengiamąsias G8 viršūnių susitikimo Sočyje derybasDidžiosios Britanijos valdžia pristabdė rengimąsi Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių susitikimui, kuris numatytas Sočyje birželio pradžioje, sekmadienį pranešė AFP.Atitinkamą pranešimą paskelbė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Viljamas Heigas (William Hague)."Didžioji Britanija prisijungia prie kitų G8 šalių ir paskelbia pristabdanti savo dalyvavimą parengiamuosiuose G8 susitikimo posėdžiuose", - pareiškė ministras.Anksčiau tokį žiginį žengė JAV, Kanada ir Prancūzija. Toks sprendimas priimtas po to, kai Rusijos Federacijos Taryba nutarė patenkinti šalies prezidento Vladimiro Putino prašymą įvesti Rusijos pajėgas į Krymą.

Baiminamasi dėl atominių elektrinių Ukrainoje saugumoUkrainos parlamentas sekmadienį paragino tarptautinius stebėtojus padėti apsaugoti jos atomines elektrines, didėjant įtampai tarp Ukrainos ir Rusijos.Parlamentaras Hryhorijus Nemyrija sakė, kad Rada kreipėsi į 1994 metų Budapešto memorandumo, kuriuo buvo užtikrintas Ukrainos saugumas, šalių garančių, tarp jų – JAV, Jungtinės Karalystės ir Rusijos, - parlamentus ir tarptautines organizacijas „kreiptis į savo vyriausybes dėl būtinos pagalbos suteikimo siekiant apsaugoti branduolinius objektus Ukrainoje.Rada taip pat pakvietė JT, Europos Tarybą, ESBO, NATO, NVS ir kita suinteresuotas tarptautines struktūras organizuoti savo institucijų išvažiuojamuosius posėdžius Ukrainoje.

Ukrainos vyriausybė atnaujino darbą prie Asociacijos sutarties su ESUkrainos vyriausybė atnaujino pasirengimą pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Apie tai savo „Facebook" paskyroje parašė Ukrainos ekonomikos ministras Pavelas Šeremeta. Jis patikslino, kad ministrų kabinetas atšaukė 2013 m. lapkričio 21 d. įsaką, kuriuo buvo pristabdytas pasirengimo Asociacijos sutarties su ES pasirašymui procesas.Kovo 1 d. buvusi Ukrainos vyriausybės vadovė Julija Tymošenko pasiūlė kreiptis į ES su prašymu nedelsiant, per kelias dienas, sudaryti su Ukraina Asociacijos sutartį. Pasak jos, visos būtinos preliminarios procedūros atliktos ir sutartis visiškai parengta pasirašyti.Prieš kelias dienas Europos Parlamentas priėmė nutarimą, kuriame tvirtino pasirengęs pasirašyti dokumentą artimiausiu laiku, „vos tik naujoji Ukrainos vyriausybė bus tam pasirengusi".Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis neseniai skelbė, kad sutartis gali būti pasirašyta po prezidento rinkimų Ukrainoje - „vos tik šalis turės demokratinę vyriausybę" ir „lyderį su atnaujintu demokratišku mandatu".Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES) ankstesnė Ukrainos vadovybė planavo pasirašyti praėjusių metų pabaigoje. Tačiau prieš viršūnių susitikimą, per kurį ketinta patvirtinti dokumentą, Ukrainos vyriausybė paskelbė, kad pasirengimas pasirašyti sutartį sustabdytas, nes sutartis neva nėra naudinga Ukrainos ekonomikai.

Rusija kelia grėsmę Europos taikai ir saugumui, sako NATO vadovas NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas sekmadienį paragino Rusiją sustabdyti savo karinę veiklą ir grasinimus Ukrainos atžvilgiu, ir sakė, kad Maskvos veiksmai kelia grėsmę „taikai ir saugumui Europoje“.„Rusija privalo sustabdyti savo karinę veiklą ir grasinimus, - sakė jis prieš pradėdamas derybas dėl krizės su 28 NATO ambasadoriais. - Šiandien mes aptarsime pasekmes Europos saugumui“.Kalbėdamas tokiu metu, kai Ukrainos laikinoji valdžia apkaltino Rusiją sukėlus „raudoną“ aliarmą“ tuo, kas „iš tikrųjų yra karo paskelbimas“, A. F. Rasmussenas sakė, kad sušaukė Šiaurės Atlanto Tarybą „dėl prezidento Putino grasinimų šiai suvereniai valstybei“.„Tai, ką dabar Rusija daro Ukrainoje, pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) chartijos principus. Tai kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje, - sakė jis. - Mes remiame Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą. Mes remiame Ukrainos liaudies teisę nuspręsti dėl savo pačių ateities be kišimosi iš išorės“.„Ir mes pabrėžiame būtinybę Ukrainai toliau saugoti demokratines visų žmonių teises ir užtikrinti, kad būtų ginamos mažumų teisės. Ukraina yra mūsų kaimynė ir Ukraina yra vertinama NATO partnerė", - pažymėjo A.F.Rasmussenas.Būtina skubiai deeskaluoti „šią pavojingą situaciją“, pridūrė jis.

A. Jaceniukas: Ukraina yra prie katastrofos slenksčioUkrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį kreipdamasis į tarptautinę bendriją perspėjo, kad krizės ištikta jo šalis yra „prie katastrofos slenksčio“, ir apkaltino Rusiją paskelbus karą.„Tai - „raudonas“ aliarmas, tai ne grėsmė, tai iš tikrųjų karo paskelbimas mano šaliai“, - angliškai sakė jis žurnalistams kitą dieną po to, kai Rusijos parlamentas pritarė pajėgų dislokavimui Ukrainoje.„Jei prezidentas V. Putinas nori būti prezidentu, kuris pradėjo karą tarp dviejų kaimyninių ir draugiškų šalių, tarp Ukrainos ir Rusijos, jis priartėjo prie savo tikslo per kelis colius. Mes esame prie katastrofos slenksčio“, - sakė A.Jaceniukas.Jis kreipėsi į tarptautinę bendriją: „Manome, jog mūsų partneriai Vakaruose ir visa pasaulinė bendrija parems Ukrainos teritorinį vientisumą ir vienybę, ir padarys visa, ką gali, kad būtų sustabdytas Rusijos Federacijos išprovokuotas karinis konfliktas“.

Ukrainos ministras vadina nelegitimiais sprendimus dėl referendumų Donecke ir KrymeSergejaus Aksionovo paskyrimas Krymo autonominės respublikos Ministrų Tarybos pirmininku, taip pat Donecko miesto tarybos bei Krymo valdžios sprendimai surengti referendumus dėl Donbaso ateities ir dėl Krymo statuso yra nelegitimūs, pareiškė Ukrainos teisingumo ministras Pavlo Petrenka.Apie tai sekmadienį informavo partijos „Batkivščyna" spaudos tarnyba.„Visi šie sprendimai buvo priimti grubiai pažeidžiant Ukrainos konstituciją bei įstatymus ir todėl yra nelegitimūs", - pažymėjo ministras.Be to, pasak P.Petrenkos, sprendimai rengti referendumą dėl Krymo statuso ir atstatydinti autonomijos vyriausybę buvo priimti užimtame Krymo parlamento pastate ir buvo visiškai sufalsifikuoti, nes balsavo ne deputatai, kurių tuo metu nebuvo posėdžių salėje, o buvo naudojami kortelių dublikatai.„Be to, toks sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, kad Ukrainos konstitucijos 137 straipsnis apskritai nenumato galimybės organizuoti vietos referendumą dėl Krymo autonominės respublikos savarankiško statuso nustatymo", - sakė ministras.

Prancūzija nori dėl įvykių Ukrainoje sustabdyti pasirengimą G8 susitikimui Prancūzijos užsienio reikalų ministras sekmadienį „dėl Rusijos karinės eskalacijos Ukrainos Krymo pusiasalyje" paragino sustabdyti pasirengimą Sočyje vyksiančiam Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių viršūnių susitikimui.„Prancūzija nori, kad pasirengimas G8 viršūnių susitikimui Sočyje būtų sustabdytas, kol mūsų partneriai Rusijoje sugrįš prie principų, atitinkančių G7 ir G8 principus", - sakė L.Fabiusas.„Smerkiame Rusijos karinę eskalaciją", - sakė Prancūzijos diplomatijos vadovas po to, kai Rusijos parlamentas uždegė žalią šviesą prezidentui Vladimirui Putinui surengti invaziją į kaimyninę Ukrainą.

Ukrainos ministras: Kryme nėra pajėgų, kurios keltų pavojų Rusijos piliečiamsKryme nėra Ukrainos reguliariosios armijos ar milicijos pajėgų, kurios keltų pavojų Rusijos piliečiams ar rusakalbiams gyventojams, pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.„Krymo teritorijoje nėra Ukrainos reguliariosios armijos ar Vidaus reikalų ministerijos pajėgų, kurios keltų pavojų Rusijos Federacijos piliečiams ar rusakalbiams gyventojams. Kaip ir nėra jokių Maidano savigynos būrių, neva atvykusių iš Kijevo. Visas destabilizavimas Kryme turi šaltinį ir įkvėpėjus, esančius Rusijoje“, - parašė ministras savo puslapyje „Facebook“.Jis pabrėžė, jog nors kariuomenės daliniams yra paskelbta didesnio laipsnio parengtis, jie yra orientuoti į tai, kad būtų užkirstas kelias kariniam konfliktui.„Visuose Krymo kariniuose daliniuose jau antra para galioja didesnė parengtis. Atsižvelgdamas į konflikto, taip pat – ir informacinio, provokavimą, pareiškiu: Ukrainos vidaus pajėgose Kryme galioja visiškos kovinės parengties režimas , bet, pabrėžiu, (jos) yra visiškai orientuotos į tai, kad būtų užkirstas kelias kariniam konfliktui panaudojant kovinius ginklus“, - pabrėžė A.Avakovas.„Ukrainos kariškių užpuolimo atveju visa atsakomybė už tokių provokacijų pasekmes teks puolančiai šaliai“, - pridūrė jis.

Lietuva konsultacijoms atšaukia ambasadorių RusijojeLietuvos Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iš Maskvos konsultacijoms atšaukiamas Lietuvos ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus.„Sprendimas priimtas dėl neteisėtų Rusijos veiksmų prieš Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą", - teigiama pranešime.

Rusijos kariai konfiskavo ginklus iš Ukrainos laivyno mokymo centro KrymeRusijos kariai konfiskavo ginklus radiolokacinėje stotyje ir karinio laivyno mokymo centre Ukrainos Krymo regione ir paragino entre dirbančius asmenis prisijungti prie pusiasalio „teisėtų“ lyderių, sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.Agentūra citavo šaltinį Ukrainos gynybos ministerijoje, kuris sakė, jog Rusijos kariai paėmė pistoletus, šautuvus ir šovinius iš radiolokacinės stoties prie Sudako miesto ir išsivežė juos automobiliu.Kita grupė Rusijos karių ginklus konfiskavo Ukrainos karinio laivyno mokymo centre, esančiame Sevastopolio uostamiestyje, kuriame taip pat veikia Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno bazė.

Kanada pasipiktino Kanados premjeras Stephenas Harperis pagrasino prisidėti prie Vašingtono ir nedalyvauti birželį Rusijoje įvyksiančiame Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikime, dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, ir atšaukė savo ambasadorių Maskvoje.Rusijos parlamento sprendimas leisti Vladimirui Putinui siųsti karius į kaimyninę Ukrainą sukėlė tarptautinį triukšmą.„Prisidedame prie savo sąjungininkų ir griežčiausiais žodžiais smerkiame prezidento V. Putino karinę intervenciją Ukrainoje“, - sakoma S.Harperio pareiškime.„Šie veiksmai aiškiai pažeidžia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Jie taip pat pažeidžia Rusijos įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę“, - sakoma jame.JAV pareigūnai perspėjo, kad prezidentas Barackas Obama ir kiti Europos lyderiai tikriausiai nepasirodys G-8 viršūnių susitikime Juodosios jūros kurorte Sočyje, jeigu nebus išspręsta Ukrainos krizė.Otava taip pat parėmė JAV raginimus Ukrainoje nedelsiant dislokuoti tarptautinius stebėtojus iš Jungtinių Tautų (JT) ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO), sakė S.Harperis.

J. Kerry Rusijos veiksmus pavadino invazija ir okupacijaJungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry Rusijos veiksmus Ukrainai priklausančiame Kryme pavadino invazija ir Ukrainos teritorijos okupacija, pranešama oficialioje JAV Valstybės departamento svetainėje.„Jungtinės Valstijos smerkia Rusijos Federacijos invaziją ir Ukrainos teritorijos okupaciją bei Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo pažeidimą, kuris visiškai prieštarauja Rusijos įsipareigojimams Jungtinių Tautų Chartijai, Helsinkio aktui, 1997 m. susitarimui su Ukraina dėl karinės bazės ir 1994 m. Budapešto memorandumui. Šie veiksmai yra grėsmė taikai ir saugumui Ukrainoje bei platesniame regione", - teigia J. Kerry.JAV valstybės sekretorius pranešė kalbėjęsis su laikinuoju Ukrainos prezidentu Aleksandru Turčynovu bei pranešęs, kad Ukraina turi visišką JAV paramą. J. Kerry galintis tik pagirti Ukrainą, kad esant akivaizdžiam pavojui šalies integralumui Ukrainos valdžia susilaiko nuo kraštutinių veiksmų.Plačiau skaitykite ČIA

Deputatas: sekmadienį Ukrainoje bus paskelbta mobilizacijaDeputatas Andrejus Parubijus pareiškė, jog sekmadienio rytą Ukrainos Nacionalinis gynybos ir saugumo komitetas rinksis į posėdį, kuriame bus aptartas mobilizacijos planas. Pasak jo, mobilizaciją planuojama skelbti visoje Ukrainos teritorijoje. Apie tai A. Parubijus paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook".

NATO rinksis į pasitarimą dėl UkrainosNATO sekmadienį surengs pasitarimą dėl besivystančios Ukrainos krizės, šeštadienį paskelbė Aljanso vadovas.NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje nurodė, kad sušauks 28 Aljanso šalių ambasadorius į nepaprastąjį pasitarimą Briuselyje dėl „itin sunkios padėties Ukrainoje“.„NATO sąjungininkai glaudžiai koordinuoja veiksmus dėl itin sunkios padėties Ukrainoje. Šiaurės Atlanto Taryba susitiks ryto, po to vyks NATO ir Ukrainos komisijos“ posėdis, rašė jis

JT sprendžia, kokių veiksmų imsis dėl krizės KrymePradėtas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis. Tikimasi, jog po posėdžio paaiškės, kokių veiksmų Vakarų valstybės imsis dėl Rusijos veiksmų Krymo teritorijoje.Posėdį pradėjo Ukrainos ambasadorius prie JT, ragindamas Vakarų valstybes palaikyti Ukrainą ir neleisti Rusijos intervencijos. Pasak jo, Krymo teritorijoje šiuo metu jau dislokuota 15 tūkst. Rusijos karių. Plačiau ČIA.

B. Obama paskambino V. PutinuiJAV prezidentas Barackas Obama išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Kryme. Apie tai jis pasakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pokalbio telefonu metu. Tai pirmasis lyderių pokalbis nuo praėjusios savaitės. B. Obama paragino Rusiją de-eskaluoti įtampą Krymo teritorijoje ir neprovokuoti karinio konflikto. Pranešama, jog pokalbis truko net 90 min.„Prezidentas B. Obama šeštadienio popietę 90 minučių kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. B. Obama išreiškė gilų susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Kryme, kurie pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, o tai yra tarptautinės teisės pažeidimas, taip pat tai pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) Chartijos nuostatas, yra nesuderinamas su Budapešto memorandumo bei 1997 – ųjų Rusijos ir Ukrainos susitarimo įsipareigojimais. JAV smerkia Rusijos karinę intervenciją į Ukrainos teritoriją“ – teigiama Baltųjų Rūmų pranešime.

Kryme – 15 tūkst. kariųCNN skelbia, jog Kryme šiuo metu jau dislokuota 15 tūkst. rusų karių. Oficialiai šie skaičiai nėra patvirtinti.

Balakavoje žmonės tapo gyvu skyduBalaklavoje vietos gyventojai gyvu skydu stojo tarp Ukrainos pasieniečių ir Rusijos karių, reikalaudami neleisti kraujo praliejimo. Apie tai pranešė „Radio Svoboda“, cituojant Ukrainos pasienio tarnybą.

A. Jaceniukas kalbėjosi su D. MedvedevuUkrainos Ministras Pirmininkas Arenijus Jaceniukas teigia šeštadienį telefonu kalbėjęsis su Rusijos premjeru Dimitrijumi Medvedevu. Pasak A. Jaceniukas patikino, jog Rusija dar nepriėmė sprendimo siųsti karius į Krymą.

Rusija: pateisinami netgi griežčiausi veiksmai UkrainojeAukšti Rusijos pareigūnai šeštadienį pareiškė, kad potencialus Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimas Ukrainoje padėtų atkurti įstatymų viršenybę toje šalyje ir užtikrinti jos žmonių saugumą.Rusijos Federacijos Tarybos šeštadienį vienbalsiai priimtas sprendimas leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje „visiškai atitinka konstituciją, tarptautinės teisės normas, o svarbiausia – juo siekiama apsaugoti (žmonių gyvybes) ir (užtikrinti) saugumą. Iš esmės tai absoliučiai humanitarinis sprendimas“, žurnalistams sakė Valstybės Dūmos saugumo komiteto pirmininkė Irina Jarovaja.Pasak jos, priimdama šį sprendimą Rusija siekia ginti „svarbiausias vertybes“: visų Ukrainoje gyvenančių etninių bendrijų saugumą, įstatymų viršenybę ir taiką, pagarbą Ukrainos liaudies konstitucinėms teisėms, nepriklausomos Ukrainos valstybės saugumą ir saugumą.Komentuodama JAV prezidento Baracko Obamos komentarus dėl padėties Ukrainoje, I.Jarovaja pareiškė, kad juose nuskambėjo „grasinimai Rusijos adresu“.Plačiau skaitykite ČIA..

Ukraina: skelbiama pilna kovinė parengtisNacionalinis saugumo ir gynybos komitetas šeštadienio vakarą paskelbė, jog Ukrainoje skelbiama pilna kovinė parengtis.

J. Tymošenko spaudžia Ukrainą imtis veiksmųOpozicijos lyderė Julija Tymošenko ragina Ukrainą nedelsiant imtis veiksmų ir sustabdyti Rusijos agresiją Krymo srityje. Pranešime J. Tymošenko teigia, jog Rusija siekia okupuoti Ukrainą, todėl ukrainiečiai privalo reaguoti, nes kitaip praras Nepriklausomybę. Ji ragina kuo greičiau kreiptis į Vakarų valstybes, raginti įgyvendinti Budapešto memorandumo susitarimus, taip pat kuo greičiau pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.Pasak J. Tymošenko, vienintelis kelias Ukrainai – kuo greičiau pradėti glaudų bendradarbiavimą su Vakarais ir taip parodyti Rusijai, jog jei ji užpuls Ukrainą, susilauks NATO ir ES atsako.

JT vadovas ragina atkurti ramybę krizės krečiamoje UkrainojeJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) šeštadienį paragino nedelsiant atkurti ramybę ir užmegzti dialogą, kad būtų išspręsta Ukrainoje besivystanti krizė.JT vadovas telefonu trumpai pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė susiklosčiusią įtemptą padėtį, žurnalistams sakė Ban Ki-moono atstovas Martinas Nesirky (Martinas Nesirkis).„Jis ragina nedelsiant atkurti ramybę ir tiesioginį dialogą tarp visų, kuriems rūpi išspręsti dabartinę krizę“, – nurodė M.Nesirky.

NATO ragina Rusiją gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumąGeneralinis NATO sekretorius Andersas F. Rasmussenas socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje teigė, jog „Rusija privalo gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

J. Tymošenko imasi taikdarės vaidmens?Pranešama, jog padėtį Kryme sureguliuoti mėgins Julija Tymošenko. Neseniai iš kalėjimo išėjusi ekspremjerė pirmadienį turėtų keliauti į Maskvą. Tiesa, tai nėra oficiali informacija: apie esą planuojamą J. Tymošenko kelionę, remdamasi savais šaltiniais, pranešė radijo stotis "Echo Moskvy".

J. McCainas: V. Putinas nori Šaltojo karo sugrįžimoJAV senatorius, buvęs kandidatas į prezidentus Johnas McCainas garsėjo atvira retorika Kremliaus atžvilgiu. Padėtis Kryme šią retoriką tik sustiprino.„Rusijos senatas paremia Putino prašymą siųsti karius į Ukrainą – lyg iš sovietinio vadovėlio. Nenoriu, kad grįžtų Šaltasis karas, bet panašu, kad Putinas to nori“, - per „Twitter“ paskelbė J. McCainas.

Ukrainos laivai pajudėjo iš bazėsUkrainos karinių jūrų pajėgų flagmanas pajudėjo iš bazės Sevastopolyje, juda ir kiti Ukrainos karo laivai. Apie tai remdamasi savo šaltiniais, praneša "Ria Novosti". Skelbiama, kad laivai gali būti perdislokuojami į Odesą.

D. Grybauskaitė pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl padėties KrymeSocialiniame tinkle „Twitter“ Europos politikai vienas po kito reiškia savo nuomones apie Rusijos veiksmus dėl Krymo. Prabilo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.„Esu labai susirūpinusi dėl įvykių eigos Kryme: teritorinis integralumas yra tarptautinio saugumo pagrindas“, - parašė D. Grybauskaitė.

V. Putinas laukia Ukrainos veiksmųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas nepriėmė sprendimų dėl ginkluotųjų pajėgų pasiuntimo į Ukrainą, taip pat dėl pasiūlymo atšaukti Rusijos ambasadorių iš Jungtinių Valstijų, šeštadienį sakė šalies vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas."Aišku, jis priims tuos sprendimus, atsižvelgdamas, kaip vystysis padėtis. Norisi tikėtis, kad padėtis nesivystys ta kryptimi, kuria vystosi dabar - tai yra įtampos didinimo kryptimi, didinant grėsmę rusams Krymo pusiasalyje", - D. Peskovas sakė televizijai "Rossija 24".

Britai išsikvietė Rusijos ambasadoriųRusijos ambasadorius Londone iškviestas pasiaiškinti į Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministeriją, praneša BBC.Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as šeštadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai, ypač parlamento leidimas pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, kelia „potencialiai pražūtingą grėsmę“ tos šalies suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui.W.Hague'as sakė, kad kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir paragino imtis priemonių, kad būtų sumažinta įtampa. Jis taip pat iškvietė Rusijos ambasadorių Londone, kad informuotų jį apie Britanijos susirūpinimą.„Esu giliai susirūpinęs dėl įtampos eskalavimo Ukrainoje ir Rusijos parlamento sprendimas leisti karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje prieš Ukrainos vyriausybės valią, – sakoma W.Hague'o pranešime. – Mes smerkiame bet kokią agresiją prieš Ukrainą.“Diplomatijos vadovas taip pat patarė visiems Britanijos piliečiams nedelsiant palikti Krymą visomis įmanomomis priemonėmis.

D. Tuskas: pasaulis ant konflikto slenksčioLenkijos premjeras Donaldas Tuskas skubiai sušaukė aukščiausiu valstybės pareigūnus padėties Ukrainoje aptarimui. Kaimyninės šalies vyriausybės vadovas žurnalistams pareiškė, kad „pasaulis stojo ant konflikto slenksčio“. „Sunku įsivaizduoti šio dramatiško konflikto, kurio liudininkais esame, scenarijus. Reikia parodyti konflikto šalims, kad pasaulis netoleruos jokio jėgos panaudojimo“, - teigė D. Tuskas.

ES diplomatijos vadovai tikriausiai susitiks aptarti padėties UkrainojeEuropos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai artimiausiomis dienomis tikriausiai surengs dar vieną neeilinį pasitarimą dėl padėties Ukrainoje, šeštadienį sakė Bendrijos diplomatai.„Kalbama apie susitikimą kitos savaitės pradžioje“, – sakė vienas savo vardo nepanoręs viešinti aukšto rango diplomatas, o kitas ES pareigūnas nurodė, kad tas derybas Bendrijos išorės politikos vadovė Catherine Ashton „tikriausiai“ sušauks pirmadienį.Ministrai šio susitikimo planus derina tuo metu, kai Rusijos parlamento aukštieji rūmai suteikė prezidentui Vladimirui Putinui panaudoti ginkluotąsias pajėgas kaimyninėje valstybėje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir karius.Tuo tarpu Kijevas kaltina Maskvą, kad ji jau pasiuntė tūkstančius papildomų karių į Krymą, kur veikia Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.Šis susitikimas būtų antrasis neeilinis 28 šalių bloko užsienio reikalų ministrų pasitarimas dėl krizės Ukrainoje per trumpesnį nei dviejų savaičių laikotarpį. Vasario 20-ąją susitikę ES diplomatijos vadovai nutarė paskelbti sankcijas dabar jau nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimo nariams, laikomiems atsakingiems dėl kraujo praliejimo per opozicijos demonstrantų ir saugumo pajėgų susirėmimus.Tas žingsnis buvo atliktas V.Janukovyčiaus nuvertimo išvakarėse.

JT Saugumo Taryba rinksis į skubų posėdįJungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba šeštadienį surengs neeilinį posėdį dėl krizės Ukrainoje, kai Rusija paskelbė planuojanti pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į kaimyninės šalies autonominį Krymo regioną, nurodė delegatai.Vienas Liuksemburgo, šį mėnesį pirmininkaujančio 15 narių turinčiai Tarybai, diplomatas sakė, kad tas susitikimas prasidės 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku ir kad jis buvo sušauktas Didžiosios Britanijos prašymu.Saugumo Taryba penktadienį buvo susirinkusi aptarti padėties Kryme, tačiau, kaip ir tikėtasi, nesiėmė jokių formalių veiksmų. Tame posėdyje išryškėjo gilus nesutarimas tarp Vakarų šalių, įskaitant JAV, ir Rusijos, kurios Juodosios jūros laivyno pagrindinė bazė yra Kryme.Penktadienį vykusioje sesijoje Ukraina apkaltino Maskvą neteisėtu Rusijos karių įsibrovimu į Ukrainos teritoriją, o JAV ir Europos šalių delegacijos perspėjo Maskvą atitraukti bet kokias papildomas pajėgas, dislokuotas Kryme. Tačiau Maskva pareiškė, kad bet koks Rusijos kariuomenės judėjimas tame regione, kuriame dauguma gyventojų yra rusakalbiai ir simpatizuoja didžiajai rytinei kaimynei, atitinka jos susitarimus su Kijevu dėl Rusijos jūrų pajėgų bazių.Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, todėl gali blokuoti bet kokius jos narių siūlomus veiksmus.

Ukrainos Nacionalinio saugumo taryba šaukia skubų posėdįPosėdis sušauktas dėl įvykių Kryme. Sekmadienį į posėdį rinksis ir Auksčiausioji Rada.

JAV gins UkrainąJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry telefonu su Aleksandru Turčynovu pareiškė, kad JAV gins Ukrainos interesus, praneša news.liga.net.

Rusijos URM: leidimas panaudoti pajėgas Ukrainoje nebūtinai bus greitai realizuotasRusijos Federacijos Tarybos nutarimas, leidžiantis prezidentui Vladimirui Putinui panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, nereiškia, kad toks žingsnis bus žengtas artimiausiu laiku, šeštadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija.„Sutikimas, kurį gavo mūsų prezidentas, tiesiogine prasme nereiškia, kad ši teisė bus realizuota greitai“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas, kuris buvo paskirtas V.Putino atstovu, parlamento aukštiesiems rūmams nagrinėjant prezidento prašymą leisti įvesti ginkluotąsias pajėgas į Ukrainos teritoriją.Federacijos Taryba šeštadienį per šeštadienį surengtą nepaprastąjį posėdį vienbalsiai priėmė nutarimą, kuriuo duoda leidimą prezidentui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, kol toje šalyje bus normalizuota visuomeninė ir politinė padėtis.Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko nurodė, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento.„Šis sprendimas yra savalaikis ir svarbus bei suteikia mūsų prezidentui galimybę teisėtai veikti, ginant mūsų žmonių interesus ir teises“, – ji sakė senatoriams.V.Matvijenko pabrėžė, kad tokiu žingsniu siekiama „tik padėti stabilizuoti visuomeninę ir politinę padėtį“ Ukrainoje, konkrečiai – strategiškai svarbiame autonominiame Krymo regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai ir kuriame bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas.Pasak jos, „Rusija pasiruošusi palaikyti ekonominę ir finansinę padėtį Kryme, palaikyti mūsų tėvynainius, Krymo liaudį“.

Per susirėmimus Charkove sužeisti 97 žmonėsPer šeštadienį rytiniame Ukrainos mieste kilusius susirėmimus tarp valdžią palaikančių aktyvistų ir prorusiško mitingo dalyvių Laisvės aikštėje, sužeisti 97 žmonės.

Federacijos Taryba pritarė kariuomenės įvedimui į KrymąPo skubiai sušaukto Rusijos Federacijos Tarybos posėdžio vienbalsiai pritarta V. Putino siūlymui į Ukrianos teritoriją įvesti karines pajėgas.

Iš Federacijos – raginimai pritarti kariuomenės įvedimui ir kritika JAVJAV prezidento Baracko Obamos pareiškimai, kad Rusija brangiai sumokės už savo politiką Ukrainos krizės atžvilgiu, yra tiesioginiai grasinimai Maskvai, šeštadienį pažymėjo vienas įtakingas Rusijos senatorius.„Vakar iš įvairių žiniasklaidos šaltinių sužinojome, kad JAV prezidentas Obama pareiškė, jog Rusija brangiai sumokės už savo politiką“, – Federacijos Tarybos pirmininkės pavaduotojas Jurijus Vorobjovas sakė nepaprastajame aukštųjų rūmų posėdyje.„Mums žinoma, kad Maidano (Ukrainos provakarietiško protestų judėjimo) kovotojai, kurie veikė Kijeve, buvo ruošiami Lietuvoje ir Lenkijoje. Dabar jie savo veiksmais nori išplėsti savo įtaką į rytinius Ukrainos rajonus ir Krymą“, – pridūrė jis.„Jeigu mes nepriimsime atitinkamo sprendimo (kad patenkintume prezidento kreipimąsi dėl Rusijos pajėgų panaudojimo Kryme), tai virs tragedija Ukrainos liaudžiai. Aš manau, kad tie JAV prezidento žodžiai – tiesioginis grasinimas; jis peržengė raudonąją liniją, jis įžeidė rusų liaudį“, – sakė J. Vorobjovas.

Dniepropetrovsko mieste susirėmė prorusiški aktyvistai ir naujosios vyriausybės šalininkaiUkrainos rytiniame Dniepropetrovsko mieste šeštadienį įsiplieskė susirėmimas tarp prorusiškų aktyvistų ir naujosios šalies vyriausybės šalininkai.Prorusiško mitingo dalyviai nuplėšė nuo buvusio Lenino paminklo postamento Kijeve žuvusių provakarietiško Maidano judėjimo aktyvistų portretus, sutrypė ten padėtas gėles ir sudaužė ikonas bei žibintus su žvakelėmis.Miesto aikštėje, neseniai pavadintoje Maidano didvyrių vardu, prorusiški aktyvistai nuplėšė nuo pastatų lenteles su nauju aikštės pavadinimu ir sudegino naująją vyriausybę palaikančios „savigynos“ aktyvistų palapinę.Abiejų stovyklų nariai įsitraukė į muštynes.Dalis prorusiškų mitinguotojų nužygiavo prie Dniepropetrovsko administracijos pastato, prie kurio budi radikalaus judėjimo „Pravyj sektor“, Maidano ir savigynos aktyvistai.Pasak Maidano aktyvistų, prie administracinio pastato taip pat plūsta agresyviai nusiteikę futbolo aistruoliai.Maidano aktyvistai pakvietė miesto gyventojus 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ateiti sutvarkyti Maidano aikštėje įrengtos memorialinės vietos.

Pradėtas Federacijos Tarybos posėdisSekmadienio popietę, gavus Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi dėl ginkluotųjų pajėgų įvedimo į Krymo teritoriją, skubiai sušauktas Rusijos Federacijos tarybos posėdis. Tarybai pritarus, oficialiai būtų galima įvesti kariuomenę į Ukrainos teritoriją.

Rusija atsisakė konsultuotis dėl UkrainosUkrainos laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščica pranešė, kad Rusija atsisako konsultacijų su Ukrainos saugumą garantuojančiomis šalimis pagal vadinamąjį Budapešto memorandumą.„Mus labai nuvylė šiandieninė informacija, kad Rusija atsisakė dalyvauti derybose pagal Budapešto memorandumą. Tokį kvietimą mes išsiuntėme ir JAV bei Didžioji Britanija pasirengusios tokioms konsultacijoms, Rusija atsisakė“, – sakė jis per spaudos konferencija šeštadienį Kijeve.Per ankstesnį susitikimą su žurnalistais A.Deščica sakė, kad reikia dialogo su Rusija, norint išspręsti padėties Kryme problemas.„Mes labai norime dialogo su Rusija, bet kol kas vyksta notų diplomatija, neduok Dieve, kad ji nevirstų notų karu“, – nurodė jis.

Ukraina nori derybų su RusijaUkrainos gynybos ministerija tikisi, kad Rusijos gynybos ministerija sutiks surengti derybas dėl įtemptos padėties Kryme, šeštadienį sakė laikinasis gynybos ministras Ihoris Teniuchas.„Radikalios jėgos ir (Rusijos) Juodosios jūros laivyno kariškiai mėgino šturmuoti 10-ąją jūrų aviacijos bazę Sakuose (Krymo vakarinėje pakrantėje). Tam buvo užkirstas kelias. Buvo mėginama užimti ryšių centrą 35-ajame raketinės priešlėktuvinės gynybos pulke. Ukrainos oro pajėgų atstovas dabar išvažiavo ten derybų. Mes pasisakome už derybas, kad nebūtų pažeisti įstatymai. Inicijuojame derybas su Rusijos Federacijos gynybos ministerija“, – I.Teniuchas sakė žurnalistams Kijeve.„Svarbiausia – nepasiduoti provokacijoms ir spręsti klausimą taikiai. Tačiau reikia atminti, kad Ukrainos įstatymų pažeidimas sulauks reakcijos“, – pridūrė jis.

Švedijos užsienio reikalų ministras apkaltino Rusiją vykdant karinę intervencijąŠvedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas pareiškė, jog Rusija vykdo karinę intervenciją į Krymą. Pasak jo, Rusija siekia Krymo teritorijoje sukurti prorusišką pusiauvalstybę. „Akivaizdu, jog Rusijos vykdo karinę intervenciją Ukainoje. Tikriausiai trumpalaikis jos tikslas yra sukurti prorusišką marionetę - pusiauvalstybę“ – savo „Facebook“ paskyroje paskelbė C. Bildtas.

Charkove įsiplieskė Maidano ir prorusiškų aktyvistų susirėmimaiUkrainos rytiniame Charkovo mieste naująją šalies valdžią palaikantys aktyvistai šeštadienį susirėmė su prorusiško mitingo dalyviais Laisvės aikštėje, pranešė žiniasklaida.Prorusiško mitingo „Už Charkovą“ dalyviai prasiveržė pro euromaidaniečius į srities administracijos pastatą. Stebintieji šį susirėmimą tai sutiko džiugiais šūkiais: „Charkov, Rossija“. Pastate ir kieme girdėti šūviai.Virš įėjimo iškeltos Rusijos ir Charkovo vėliavos. Vienas mitinguotojų užsiropštė ant stogo ir mojuoja Rusijos vėliava.Kaip anksčiau nurodė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, susirėmimo pradžioje priešiškų stovyklų aktyvistai svaidė vieni į kitus lazdas, grumėsi, liejo vandenį iš ugniagesių žarnos. Per muštynes taip pat buvo panaudotos ašarinės dujos.Vadinamojo Maidano aktyvistus puolantys visuomenės večės „Už Charkovą“ demonstrantai mojavo Rusijos vėliava.Charkovo meras Henadijus Kernesas kelis kartus ragino prorusiškus aktyvistus nepasiduoti Maidano šalininkų provokacijoms, nes vietos administracijos pastate esama ginkluotų žmonių, tačiau jo balsas liko neišgirstas.

Vokietija ir Prancūzija – sunerimusiosPrancūzija yra nepaprastai sunerimusi dėl pranešimų apie kariuomenės judėjimą Ukrainai priklausančiame Kryme ir paragino visas konfliktuojančias šalis susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų didinti įtampą, sakė šeštadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.„Prancūzijai ypatingą nerimą kelia iš Krymo gaunami pranešimai, kuriuose aprašomas žymus karinių pajėgų judėjimas, – sakoma L. Fabiuso pareiškime. – Mes raginame visas šalis susilaikyti nuo veiksmų, kurie didintų įtampą ir paveiktų Ukrainos teritorinį vientisumą“.Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris šeštadienį perspėjo, kad kelių pastarųjų valandų įvykiai Ukrainoje yra pavojingi, ir paragino Rusiją paaiškinti savo ketinimus, kai Maskva dislokavo savo karius Krymo regione.„Padėtis, ypač Kryme, aiškiai paaštrėjo. Kad ir kas lieja daugiau alyvos į ugnį – žodžiais arba veiksmais – jie sąmoningai siekia tolesnio padėties eskalavimo, – pabrėžė jis. – Viskas, ką Rusija daro Kryme, turi atitikti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, taip pat sutartis dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno.“„Raginame Rusijos vyriausybę (laikytis) savo viešų pareiškimų dėl tos (padėties). Tai taip pat reiškia, kad Rusija turėtų nedelsiant užtikrinti visišką skaidrumą dėl savo pajėgų judėjimo Kryme, taip pat dėl (tų veiksmų) tikslų ir ketinimų“, – pridūrė F.W. Steinmeieris.

Atmeta rinkimus UkrainojeRusijos Valstybės Dūmos taryba šeštadienį paskelbė pareiškimą, kuriame dabartinė padėtis Ukrainoje vadinama ūmia politine krize. „Tokiomis sąlygomis surengti teisėtus ir demokratinius rinkimus neįmanoma“, – pabrėžiama šiame pareiškime.

R. Sikorskis dėl krizės Kryme sutrumpino savo vizitą IraneLenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis šeštadienį sutrumpino savo vizitą Irane, kad prisidėtų sprendžiant gilėjančią krizę Kryme, kur prorusiškai nusiteikę ginkluoti asmenys yra užėmę vietos vyriausybės ir parlamento pastatus.„Turiu sutrumpinti savo vizitą Irane dėl įvykių Kryme ir grįžti į Lenkiją“, – R.Sikorskis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu.

Puola ukrainiečių pasieniečiusKryme ginkluoti žmonės mėgina užimti Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį.

JT Saugumo Tarybos posėdyje - Lietuvos parama UkrainaiLietuva Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje išreiškė paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui.

Pripažino: Kryme šeimininkauja rusų kariaiKrymo ministras pirmininkas Sergejus Aksionovas pripažino, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno kariai „saugo” svarbius objektus. Esą tai daroma bendradarbiaujant su vietos valdžia.

Britų užsienio reikalų ministras važiuos derėtis į KijevąDidžiosios Britanijos užsienio sekretorius Williamas Hague'as sekmadienį atvyks į Kijevą derybų su laikinąja Ukrainos vyriausybe, kai kyla įtampa santykiuose su Rusija dėl Krymo, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.Jis pridūrė neturįs daugiau žinių apie šią kelionę, bet pats W.Hague'as socialiniame tinkle „Twitter“ vėlai vakare parašė: „Aš ką tik kalbėjausi su prezidento pareigas einančiu (Oleksandru) Turčynovu. Keliausiu į Kijevą sekmadienį derybų su naująją vyriausybe“.

ES ragina Ukrainos lyderius siekti politinio dialogo KrymeEuropos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso paragino naujus Ukrainos lyderius siekti politinio dialogo Kryme, praneša "EUbusiness". Anot Europos Komisijos pranešimo, J. M. Barozas telefonu kalbėjosi su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku ir susitarė "dėl politinio dialogo, sprendžiant susidariusią situaciją Kryme". Europos Komisijos vadovas taip pat pareiškė, kad "Europos Sąjunga (ES) pasiruošusi remti demokratines reformas ir padėti modernizuoti šalies ekonomiką". Anot atstovo spaudai pranešimo, ES prezidentas Hermanas Van Rompuy telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie Ukrainą ir jos finansinę situaciją bei saugumą šalyje. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, V. Putinas perspėjo ES apie būtinybę išvengti "tolesnio smurto eskalavimo".

Ministras: Rusija į Ukrainą įvedė papildomai 6 tūkst. kariųUkrainos gynybos ministras Igoris Teniuchas šeštadienį pareiškė, kad Rusija „neseniai“ į Ukrainą įvedė papildomai 6000 karių ir kad Ukrainos kariškiams Krymo regione paskelbta padidinta parengtis.

Iš Maskvos – kaltinimai Ukrainai: tai jūs siunčiate smogikusRusijoje itin nerimaujama dėl pastarųjų įvykių Kryme, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM). „Naktį į kovo 1-ąją nežinomi ginkluoti žmonės, atsiųsti iš Kijevo, mėgino užimti Krymo autonominės respublikos Vidaus reikalų ministerijos pastatą“, – sakoma Rusijos URM pranešime, paskelbtame šios žinybos tinklalapyje.

Atideda referendumą dėl Krymo ateities Krymo premjeras Sergejus Aksionovas paskelbė, kad referendumas dėl teritorijos ateities atidedamas iki kovo 30 d.Referendume bus sprendžiamas Krymo likimas: liks Ukrainos sudėtyje, skelbs nepriklausomybę arba prisijungs prie Rusijos.

Sevastopolio gatvėse – karinis transportasKeliose Sevastopolio vietose pastebėtas karinis transportas. Ant jų nėra jokių skiriamųjų ženklų. Automobilių kabinose – kariškiai.

Rusijos generalinis konsulas: neatmestina, kad pasus gali gauti ne tik buvę „Berkut”nariaiRusijos generalinis konsulas Sevastopolyje Jačeslavas Svetličnius nurodė, kad Rusijos pasus gali gauti ne tik buvę „Berkut” nariai. „Greičiausiai galės. Mes šitą klausimą spręsime vėliau”, - teigė jis, paklaustas, ar Rusijos pasus galės gauti ir kiti to pageidaujantys Ukrainos piliečiai.

Sevastopolyje šeimininkauja kariškiaiSevastopolyje žmonės, vilkintis kariniais drabužiais ir su ginklais, užėmė teritoriją aplink Vyriausybės ir Krymo Aukščiausios Rados pastatus. Karinės uniformos – be jokių skiriamųjų ženklų, veidai dengiami kaukėmis, praneša vietos naujienų agentūra.

Nereaguos jėgaUkraina atsisako jėga reaguoti į Rusijos provokaciją neramiajame Kryme, pareiškė šeštadienį ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas po pranešimų, kad rusų kariai dislokuojami tame regione.

Rusija vėl smogia Ukrainai dujų kortaUkraina yra skolinga Rusijos dujų eksporto milžinei „Gazprom“ 1,55 mlrd. JAV dolerių (3,9 mlrd. litų), todėl tikėtina, kad Kijevui nebebus taikoma dabartinė didelė nuolaida už importuojamas rusiškas dujas, bendrovė pareiškė šeštadienį.Plačiau apie tai ČIA.

Rusija pasiruošusi „padėti” KrymuiRusija neignoruos Krymo autonominės respublikos Ministrų tarybos pirmininko Sergejaus Aksionovo kreipimosi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis padėtų užtikrinti taiką ir rimtį Krymo teritorijoje, sakė šeštadienį naujienų agentūrai „Interfax“ prezidento administracijos pareigūnas.

Šaltinis: atvyko dar 700 kareiviųDidelis desantinis laivas „Nikolaj Filčenkov” iš Rusijos Juodosios jūros laivyno atvežė į Sevastopolį dar 700 ginkluotų žmonių, tikėtina iš Rusijos desantinių pajėgų. Naujienų agentūrai „UNIAN” tai pranešė šaltinis iš Sevastopolio

V. Kličko apie V. Janukovyčiaus pareiškimą: tai man sukėlė gailestįPartijos „Udar” lyderis Vitalijus Kličko teigia, kad Viktoro Janukovyčiaus spaudos konferencija jam sukėlė tik gailestį. „Labai keista situacija. Šitas prezidentas turėjo šansą pakliūti į istoriją kaip valstybės vadovas, kuris pasirašė Asociacijos sutartį ir į Ukrainą atnešė europietiškus standartus. Deja, jis pakliuvo į istoriją kaip asmuo, praliejęs daug kraujo”, - sakė V. Kličko.

Uždarė Sevastopolio oro uostąSevastopolio oro uostas nutraukia skrydžius – taip pranešama oro uosto tinklalapyje. Atšaukta 16 skrydžių į Kijevą, Maskvą, Stambulą.

Krymas prašo V. Putino pagalbosKrymo vyriausybės vadovas Sergejus Aksenovas padarė tiesiogiai jam atsakingus milicijos, kariuomenės ir karinio laivyno dalinius. Maža to – prašoma Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagalbos.

JTO Saugumo taryba išreiškė paramą Ukrainos vientisumuiJungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Taryba išreiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, kviesdama visas puses užmegzti politinį dialogą ir priminė pareigą vydyti tarptautinius susitarimus.

Krymas atgaivino „Berkut”Krymo Aukščiausioji taryba penktadienį sukūrė specialiųjų pajėgų padalinį „Berkut”, kuris rūpinsis visuomenine tvarka. Specialiosios pajėgos bus atsakingos tiesiogiai Krymo, o ne Kijevo valdžiai.

Lichtenšteinas įšalė 20 buvusių Ukrainos piliečių banko sąskaitųLichtenšteinas įšalė 20 buvusių Ukrainos piliečių banko sąskaitų. Kaip nurodė kunigaikštystės finansų priežiūros tarnybos vadovas Danielis Telesklafas, toks sprendimas buvo priimas atsižvelgiant į analogiškus veiksmus Šveicarijoje.

Rusijos atstovas: viskas pagal susitarimąRusija Kryme veikia pagal pasirašytą susitarimą su Ukraina, pareiškė Rusijos atstovas prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čiurkinas. „Pas mus yra susitarimas su Ukraina dėl Juodosios jūros laivyno dislokavimo Sevastopolyje ir mes veikiame šito susitarimo rėmuose”, - žurnalistams teigė V. Čiurkinas.

B. Obamos įspėjimas Rusijai JAV prezidentas Barackas Obama įspėjo Rusiją, kad bet kokia karinė intervencija Ukrainoje turės pasekmių, praneša BBC. B. Obama išreiškė savo didelį nerimą dėl pranešimų apie Rusijos karinius žingsnių šalyje.

Jungtinės Tautos turi planą dėl UkrainosLietuva prieš baigdama pirmininkavimą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai penktadienį sukvietė skubų posėdį, kuriame buvo pateiktas siūlymas dėl Saugumo Tarybos tarpininkavimo Ukrainoje."Mes tik išgirdome pasiūlymą ir jis reikalauja tolesnių svarstymų, bet pasiūlymas yra ant stalo", - po Niujorke vykusio posėdžio žurnalistams sakė Saugumo Tarybai pirmininkavusios Lietuvos nuolatinė atstovė JT ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

V. Janukovyčius gali pasirodyti KrymeBuvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius naktį iš penktadienio į šeštadienį gali būti atgabentas į Krymą. Apie tai pranešė Ukrainos parlamento narys Tarasas Čornovilis. „Tai mažumą egzotiška versija, bet negalima atmesti, kad šiąnakt Janukovyčių atveš į Krymą ir jis kalbės Simferopolyje“, - sakė parlamentaras.„Jam Rusijoje turėjo griežtai paaiškinti, kas jis. Ten viską padarė griežtai kontroliuojant. Jis ten viską, kas reikalinga, pasakė, po to jį galima gražinti į Ukrainą, kur jis šauksis Rusijos pagalbos“, - sakė politikas.

Šarvuočių kolona jau SimferopolyjePenktadienį, vasario 28 dieną, šarvuočių kolona jau atsidūrė Simferopolio teritorijoje, skelbia „Ukrainskaja pravda“. Kaip rašo „5-ojo kanalo“ korespondentė Inna Nerodyk, šarvuotų transporterių kolona jau yra Simferopolio teritorijoje. „Kai tik kariškiai pamato kamerą, šaukia: „Nefilmuok!“, o kitas rėkia: „Atimk iš jo kamerą“, - rašė ji socialiniame tinkle „Twitter“. Be to, telekomunikacijų bendrovės „Krym“ generalinis direktorius Ševketas Gannevas pareiškė: „Valstybinę televizijos ir radijo kompaniją „Krym“ užgrobė ginkluoti žmonės“.

Kryme nėra telefono ryšio ir interneto Dėl kabelio pažeidimų Krymo pusiasalyje praktiškai nutrūko fiksuotojo telefono ryšio paslaugos, taip pat prieiga prie interneto ir „TriMob“ mobiliojo ryšio, skelbia svetainė zn.ua. Nežinomi asmenys užblokavo „Ukrtelekom“ padalinį Kryme, skelbiama oficialiame įmonės tinklalapyje. „Viešosios akcinės bendrovės „Ukrtelekom“ regioniniai padaliniai Kryme oficialiai skelbia, jog kažkas pusiasalyje užblokavo kelis ryšio mazgus. Kompanija prarado technines galimybes užtikrinti ryšį tarp pusiasalio ir likusios Ukrainos teritorijos, taip pat, tikėtina, pačiame pusiasalyje“, - rašoma oficialiame pranešime. Dėl nežinomų asmenų veiklos fiziškai pažeistas magistralinis optinio pluošto įmonės kabelis. Dėl šios priežasties pusiasalio teritorijoje praktiškai nutrūko fiksuotojo telefono ryšio, taip pat interneto ir „TriMob“ mobiliojo ryšio paslaugos. „Ukrtelekom“ pažymi, kad ryšio paslaugos yra būtinos gyvybiškai svarbių sistemų aprūpinimo palaikymui, įskaitant medicinos pagalbą, ugniagesių tarnybą ir Valstybinę nepaprastųjų situacijų tarnybą. „Ukrtelekom“ padalinys Kryme ragina nepažeisti technologinio ciklo ir negadinti įmonės įrengimų, kurie naudojami užtikrinant vartotojams kokybiško ryšio paslaugas Krymo pusiasalyje“, - rašoma pranešime. Įmonė reiškia susirūpinimą šiuo incidentu ir ragina teisėsaugos organus nedelsiant sureguliuoti šią padėtį. Ji taip pat žada, kad įmonės specialistai dės visas pastangas, kad stabilizuotų tinklo darbą ir pilnai atnaujintų ryšio paslaugas.

Nežinomi ginkluoti vyrai įsitaisė prie Ukrainos karinio štabo SimferopolyjeKrymo sostinėje Simferopolyje prie Ukrainos karino jūrų laivyno kranto apsaugos pajėgų štabo stovi karinis „kamazas“ be skiriamųjų ženklų ir numerių; greta jo įsitaisė apie 10 ginkluotų iki dantų vyrų, su kaukėmis, kalašnikovais, granatsvaidžiais. Pasak „Interfax“ reporterio, sunkvežimis stovi už maždaug 100 metrų nuo minėto štabo. Nepažįstamieji su niekuo nebendrauja, nekalba apie savo atvykimo tikslą. Toks pat sunkvežimis su 10 ginkluotų vyrų stovi prie Ukrainos kranto apsaugos karinio dalinio. Vietinė žiniasklaida, pranešė, kad maskuojamomis uniformomis vilkintys žmonės įsitaisė ir prie valstybinės televizijos ir radijo bendrovės „Krym“. Dar pranešama, kad netoli Simferopolio gyvenvietės apie 10-12 sunkvežimių juda Kirovskoje link – ten yra vienas karinių aerodromų.

„Pravyj sektor“ lyderis neigia, kad formuojami ginkluoti būriai siųsti į KrymąUkrainos judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis sektorius“) lyderis Dmytro Jarošas provokacija vadina judėjimo vardu skleidžiamą informaciją, kad formuojami ginkluoti būriai siuntimui į autonominį Krymą. „Noriu pažymėti, kad bet kokia informacija, kuri skamba „Pravyj sektor“ vardu, apie tai, kad mes renkame ginkluotus būrius (siųsti) į Krymą, yra gandai ir provokacija“, - sakoma D.Jarošo pareiškime, kuris buvo paskelbtas „Pravyj sektor“ puslapyje socialiniame tinkle „Vkontakte“. D.Jarošas taip pat sakė, kad Kryme susiklosčiusi situacija kelia nerimą visiems Ukrainos piliečiams. „Pravyj sektor“ tikisi, kad išeitis iš šios sunkios padėties bus rasta tik politinėje plotmėje, netaikant jėgos metodų. Judėjimas mano, kad visos partijos ir visuomeninės organizacijos Ukrainoje turi pamiršti nesutarimus ir susivienyti Ukrainos vienybės išsaugojimo klausimais. Turime padėti politikams taikiai išspręsti šį konfliktą“, - sakoma pareiškime.

Kryme baigta formuoti Ministrų TarybąKrymo parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas penktadienį pareiškė, kad autonomijos parlamentas baigė formuoti Krymo Ministrų Tarybą, taip pat sudarytas naujas Aukščiausiosios Rados prezidiumas. „Šiandien mes baigėme formuoti Krymo Ministrų Tarybą ir naująjį Aukščiausiosios Tarybos prezidiumą“, – sakė jis žurnalistams po parlamento posėdžio Simferopolyje. „Mes priėmėme labai svarbius ir aktualius autonomijai klausimus. Kadrų padėtis visiškai kontroliuojama“, – pridūrė V.Konstatynovas. „Šiandien mes atsakėme į visus Krymo gyventojų klausimus. Šiandien mes suformavo vyriausybę, tai krymiečių vyriausybė, sudaryta iš krymiečių ir dirbsianti krymiečių labui“, – nurodė jis.

Simferopolio oro uostas nepriima lėktuvo iš KijevoJau daugiau nei valandą iš Kijevo atskridęs Ukrainos oro linijų lėktuvas negauna leidimo leistis Krymo Simferopolio oro uoste, praneša zn.ua. Ukrainos oro linijos pranešė, kad lėktuvams uždaryta erdvė virš Krymo Didžiausia Ukrainoje oro transporto bendrovė "Ukrainiian International" penktadienį pranešė, kad virš Krymo regiono uždaryta oro erdvė, o prieš tai pagrindinį Krymo oro uostą užėmė ginkluoti vyrai. Anksčiau penktadienį "Interfax" pranešė, kad į Simferopolio tarptautinį oro uostą neleista nė vieno skrydžio iš Kijevo. Tiesa, šio oro uosto pareigūnas agentūrai "Reuters" sakė, kad tik vienas skrydis iš Kijevo buvo atidėtas, o kiti atvyksta į Simferopolį.

P. Porošenko neįleido į Krymo parlamentąUkrainos „šokolado magnatu“ vadinamas verslininkas ir politikas Petro Porošenko penktadienį atskrido į Simferopolį derėtis su autonominės respublikos valdžia, tačiau jam nepavyko patekti į Krymo parlamentą. Priešiškai nusiteikę žmonės pasitiko jį šūksniais ir plakatais "Rusija", "Berkut", "Lauk iš Krymo", praneša zn.ua.Pasak „Interfax“ reporterio, P.Porošenka atvyko prie Rados pastato, bet jam nepavyko prasibrauti pro minią žmonių, kurie ką tik dalyvavo mitinge, palaikiusiame Krymo parlamento veiksmus. Deputatas buvo priverstas, lydimas būrio milicininkų, trauktis geležinkelio stoties link. Tačiau žmonės ėjo paskui jį ir šaukė: „Išdavike, nešdinkis iš Krymo!“ Žurnalistų paklaustas, koks buvo jo lankymosi Simferopolyje tikslas, jis atsakė: „Aš atvažiavau su taika, noriu organizuoti dialogą. Aš tų žmonių nesmerkiu“. Tada milicininkai sustabdė taksi, minioje padarė koridorių, kuriuo P.Porošenka nuėjo iki automobilio ir nuvažiavo.

V. Putinas pasisakė apie UkrainąPlačiau skaitykite čia...

Rusija išduos pasus Ukrainoje išformuotų specialiųjų pajėgų „Berkut“ kariamsRusijos penktadienį paskelbta, kad skubos tvarka bus išduodami pasai „Berkut“ riaušių milicininkams, kai naujoji valdžia pranešė apie šio dalinio išformavimą. Pasus ketinama išduoti Krymo sostinėje Simferopolyje. „Rusijos konsulatui Simferopolyje nurodyta imtis visų būtinų priemonių, kad kuo skubiau būtų išduoti rusiški pasai „Berkut“ pareigūnams“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskyroje tinkle „Facebook“. Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos vidaus reikalų ministerija kviečia „Berkut“ karius į tarnybą.

Apsuptas valstybinis transliuotojasValstybinį radijo ir televizijos transliuotoją „Krym“ apsumo rusų karinės pajėgos, praneša zn.ua.

Užfiksuota, kaip Kryme leidžiasi Rusijos lėktuvaiIš Rusijos pusės Kryme leidžiasi rusų lėktuvai, o iš Rytų pusės į Simferopolį juda šarvuočių kolona, skelbia „Ukrainskaja pravda“, remdamasi liudininkų pasakojimais. Paaiškėjo, jog karinio oro uosto teritorijoje nusileido mažiausiai 5 Rusijos lėktuvai Il-76. Taip pat, kaip teigia skirtingi šaltiniai, iš Sevastopolio Simferopolio pusėn pajudėjo 10 rusų šarvuočių kolona.Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, jog Ukrainai perduota nota dėl Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno karinės technikos perkėlimo į Krymą. Ministerija taip pat skelbia, jog Rusija seka įvykius Kryme kaip vidinių politinių procesų Ukrainoje padarinius ir yra pasirengusi šiuo klausimu dalyvauti konsultacijose.Penktadienį į Ukrainą atskrido ir daugiau nei dešimt karinių Rusijos sraigtasparnių. Tik dėl trijų iš jų Ukraina gavo Rusijos Juodosios jūros laivyno pranešimą. УП nuotr.

Krymo totorių vadas: derybų su neteisėta Krymo valdžia nebusKrymo totorių Medžliso pirmininkas Mustafa Džemilevas atmeta informaciją, jog vyksta derybos su separatistais, ir patvirtino, jog totoriai pasirengę ginkluotis, skelbia news.liga.net.„Jokių derybų su separatistais ir okupantais Medžlisas nepradėjo ir neketina to daryti. O tas Maskvą palaikantis šlykštynė, siųstas kazokas, Federalinėje saugumo tarnyboje dirbantis kazokas (Temirgalijevas) neturi jokios teisės kalbėti nei apie Krymo totorius, nei juo labiau – jų vardu. Be jokių abejonių, Medžlisas kovos. Net jeigu teks prieš okupantus panaudoti jėgą. Šiuo metu formuojami Krymo totorių kovotojų būriai, kurie bus pasirengę aktyviems kovos veiksmams. Jie bus ginkluoti, jeigu tik gaus valstybinio darinio statusą. Visai gali būti, jog minėtieji būriai bus priskirti vienai ar kitai jėgos struktūrai. Tada jie gaus ginklų. Šiuo metu vyksta derybos. Komunikacijos problemų neturime. Visada yra galimybė susisiekti ir koordinuoti veiklą su visais, įskaitant ir laikinai Ukrainos prezidento pareigas einantį Aleksandrą Turčinovą. Su mumis taip pat nuolat ryšį palaiko premjeras Arsenijus Jaceniukas bei Ukrainos saugomo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenka.“

V.Žirinovskis pažadėjo Sevostopoliui dujas ir milijonus turistų iš RusijosRusijos politikas Vladimiras Žirinovskis pareiškė, kad yra patenkintas tuo, kad nuo valstybinių įstaigų Sevostopolyje buvo nuimtos Ukrainos vėliavos. Kaip praneša news.liga.net, vasario 28 d. Rusijos Liberaldemokratų partijos vadovas V. Žirinovskis susitiko su Sevostopolio gyventojais ir šio miesto meru pasiskelbusiu Aleksejumi Čalu. „Jūs visada turėsite dujų, milijonus turistų iš Rusijos ir statusą, kurio pageidausite“, - Sevostopolio gyventojams pažadus dalino V. Žirinovskis. Liberaldemokratų partijos vadovas V. Žirinovskis taip pat pareiškė esąs patenkintas tuo, kad Sevostopolyje buvo nuleistos Ukrainos vėliavos. „Čia jūsų tėvynė, šia teritoriją gavo Rusijos imperatorienė Jekaterina II. Čia nebuvo jokių ukrainiečių, šioje teritorijoje gyveno tik rusai. Ant administracinių Sevostopolio pastatų nėra nė vienos Ukrainos vėliavos, kalbu apie prokuratūros, teismų ir Ukrainos saugumo tarnybos pastatus“, - sakė V. Žirinovskis. Po vasario 24 d. Sevostopolio administracijos vadovo Vladimiro Jacubos atleidimo iš užimamų pareigų valdžią Sevostopolyje bando užimti administracinės struktūros, kurias kontroliuoja Rusijos verslininkas Aleksejus Čalas.

Rusijos agresijos Kryme atveju kariuomenė imsis „adekvačių veiksmų“Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir pasieniečiai imsis „adekvačių veiksmų“, jeigu Rusijos kariai ims demonstruoti tiesioginę agresiją, skelbia naujienų agentūra UNIAN. Kaip skelbia žurnalistai, tokią informaciją per spaudos konferenciją suteikė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Andrejus Parubijus. „Jeigu Rusija ir šalies kariai imsis agresyvių veiksmų, be jokių abejonių, Ukrainos kariuomenė ir pasieniečiai tiesioginės agresijos atveju taip pat imtis atitinkamų veiksmų“, - pareiškė sekretorius. A.Parubijus pareiškė, jog Ukrainos kariniai objektai Kryme neužimti. Kaip teigia Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius, buvo bandymas pulti pasienio kontrolės punktą, „tačiau, pasieniečiams paaiškinus, jog ekstremistai turi atsitraukti, jie pasitraukė 50 metrų, ir punktui grėsmės nebuvo“. Į žurnalistų klausimą, ar pasitvirtino informacija dėl Ukrainos karinio laivyno štabo Sevastopolyje apgulties, A. Parubijus atsakė: „Aš tokios informacijos neturiu“. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius pažymėjo, jog, jeigu taip nutiktų, jam būtų skubiai pranešta.

Pasirodė Krymo Rados užėmimo vaizdo įrašashttp://www.youtube.com/watch?v=NQgWdoeZP8U

Rusija atsisakė rengti dvišales konsultacijas dėl situacijos KrymeRusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerija Kryme susiklosčiusią situaciją vadina vidiniais Ukrainos reikalais, todėl atsisako komentuoti Juodosios jūros laivyno veržimąsi už Kryme esančios bazės ribų. Kaip praneša news.liga.net, Rusija atsisakė Ukrainos siūlymų dėl įvykių Kryme skubos tvarka rengti dvišales konsultacijas, remiantis 7-uoju Sutarties dėl draugystės, bendradarbiavimo bei partnerystės straipsniu. Šią sutartį, kaip praneša Rusijos Užsienio reikalų ministerijos žiniasklaidos tarnyba, Ukraina ir Rusija pasirašė 1997 m. gegužės 31 d. „Rusija vertina tai, kas šiuo metu vyksta Kryme, kaip šalies pastarojo meto Ukrainos vidinių politinių procesų pasekmę, todėl šiame kontekste nemato būtinybės rengti Ukrainos siūlomų skubių dvišalių konsultacijų“, - teigiama šios tarnybos išplatintame pranešime. Taip pat Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, jog Rusijos karinės technikos dislokavimo vietos pakeitimai vyksta siekiant užtikrinti Rusijos Juodosios jūros laivyno dislokacijos vietų saugumą pagal bazinius Rusijos ir Ukrainos pasirašytus susitarimus dėl Juodosios jūros laivyno.

Pabėgusiems Ukrainos milicininkams pasiūlytas darbas Rusijos policijojeKaip praneša Rusijos Vidaus reikalų ministerijos žiniasklaidos centro atstovai, regioniniai Rusijos Federacijos Vidaus reikalų ministerijos padaliniai pasiruošę priimti į tarnybą buvusius Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus. Kaip praneša www.zn.ua, tai bus padaryta su sąlyga, kad buvę Ukrainos milicininkai nustatyta tvarka kreipsis dėl Rusijos pilietybės suteikimo bei pareikš norą tęsti tarnybą Rusijos vidaus reikalų ministerijos padaliniuose. „Regioniniai Rusijos Federacijos Vidaus reikalų ministerijos padaliniai pasirengę priimti į tarnybą asmenis, atvykusius iš Ukrainos, tarp kurių yra ir buvusių Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų“, - teigiama Rusijos Vidaus reikalų ministerijos žiniasklaidos centro pranešime. „Tai bus įvykdyta su sąlyga, kad šie asmenys pateiks prašymus suteikti jiems Rusijos pilietybę bei išreikš norą tęsti tarnybą Rusijos Vidaus reikalų ministerijos padaliniuose“, - teigiama žiniasklaidos pranešime.

Prancūzija, Vokietija ir Lenkija ragina neaštrinti padėties KrymePrancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministerijos penktadienį išleido bendrą pareiškimą, kuriame išreiškiamas "susirūpinimas" padėtimi Ukrainos Krymo pusiasalyje ir raginama visas konflikto puses susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, grasinančių Ukrainos teritoriniam vientisumui, praneša "Reuters".Trijų šalių pranešime rašoma, kad krizė Ukrainoje gali būti išspręsta tik taikiomis ir teisinėmis priemonėmis.„Mus labai neramina nestabili situacija Kryme. Reikia padaryti viską, kas įmanoma, kad sumažėtų įtampa rytų regione ir užtikrinti taikių suinteresuotų šalių derybų galimybę. Reiškiame paramą šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Raginame visas Ukrainoje konfliktuojančias šalis susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų sukelti tam grėsmę“, - teigiama ministrų pareiškime.Palaiko A. Jaceniuko valdžiąEuropos diplomatai pritaria Arsenijaus Jaceniuko suformuotai vyriausybei ir ragina siekti visų šalies regionų sutarimo. Tokia mintis išsakyta bendrame Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų pareiškime, kuris patalpintas Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos puslapyje internete, skelbia news.liga.net.Europos šalių ministrai išsakė pritarimą A. Jaceniuko vyriausybei vykdant reformų programą, skirtą kovai su korupcija ir demokratinės bendruomenės kūrimui.Diplomatai ragina Ukrainoje vykdyti reformas, pasiekus visų suinteresuotų šalių pritarimą.„Atsižvelgiant į Ukrainos visuomenės vidinius skirtumus, svarbu pasiekti konsensusą su regionais šalies rytuose ir pietuose paisant jų teisinių interesų – konkrečiai kalbame apie tautinių mažumų teises, kalbos klausimą“, -teigia ministrai.

V. Klyčko: J. Tymošenko dalyvaus prezidento rinkimuose"Udar" ("Smūgis") partijos lyderis Vitalijus Klyčko pranešė, kad Julija Tymošenko dalyvaus gegužės 25-tą dieną vyksiančiuose pirmalaikiuose prezidento rinkimuose. Šios informacijos kol kas nepatvirtino nei J. Tymošenko nei jos aplinkos žmonės, iki šiol neigę gandus apie politikės ambicijas siekti Ukrainos prezidento posto. ELTA primena, kad pirmalaikių prezidento rinkimų organizavimui Ukrainos parlamentas nurodė skirti daugiau kaip 200 mln. dolerių, o visi kandidatai gali registruotis iki balandžio 4 dienos. Apie būsimą dalyvavimą rinkimuose iki šiol oficialiai yra paskelbęs tik V. Klyčko.

Virš Krymo ratus suka Rusijos sraigtasparniai, sako Ukrainos pasieniečiaiDaugiau nei dešimt Rusijos karinių sraigtasparnių penktadienį iš Rusijos įskrido į Ukrainos oro erdvę virš Krymo, pranešė Ukrainos sienos apsaugos tarnyba. Tarnyba savo pareiškime taip pat nurodė, kad rusų kariškiai blokavo Ukrainos sienos apsaugos pareigūnų būrį Sevastopolio uostamiestyje, kur bazuojasi dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno. Rusijos Juodosios jūros laivynas kiek anksčiau penktadienį paneigė prisidėjęs prie karinio aerodromo šalia Sevastopolio užėmimo.

Ukrainos saugumo pareigūnas: įvykiams Kryme vadovauja Kremlius Aukštas Ukrainos saugumo pareigūnas Andrijus Parubijus penktadienį apkaltino Kremlių komanduojant ginkluotoms grupuotėms Kryme, kur ginkluoti asmenys perėmė kontrolę dviejuose oro uostuose.„Tai atskiros grupuotės ... komanduojamos Kremliaus“, – A.Parubijus, kuris yra Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius, sakė per televizijos transliuotą spaudos konferenciją Kijeve.Pasak jo, kitose Ukrainos vietose buvo užkirstas kelias panašiems veiksmams. Tačiau A.Parubijus pažymėjo, kad Ukraina negalėjo įvesti į Krymą ginkluotųjų pajėgų, nepaskelbusi nepaprastosios padėties.

Ukrainos teisėsaugininkai susigrąžino kontrolę Krymo oro uostuoseUkrainos saugumo tarnybos penktadienį pranešė susigrąžinusios kontrolę dviejuose oro uostuose neramiame Krymo regione, į kuriuos buvo įsiveržę ginkluoti asmenys – pasak Kijevo, susiję su Rusijos kariuomene.„Buvo mėginama užimti oro uostus, bet mes lokalizavome tuos mėginimus. Oro uostai dabar kontroliuojami Ukrainos teisėsaugos organų“, – Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Parubijus sakė per televiziją.

Šveicarijoje pradėta byla prieš V. JanukovyčiųŠveicarijos prokurorai nušalintam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo sūnui Oleksandrui pateikė įtarimus pinigų plovimu bei pradėjo ikiteisminį tyrimą, praneša "Reuters"."Prieš V. Janukovyčių ir jo sūnų Oleksandrą Ženevoje pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl įtarimų neteisėtomis finansinėmis operacijomis ir pinigų plovimu", - rašoma Ženevos prokuratūros paviešintame pranešime.Ketvirtadienį Šveicarijos policija ir prokuratūros pareigūnai apieškojo O. Janukovyčiaus valdomos kompanijos MAKO patalpas ir konfiskavo kai kuriuos dokumentus.Šveicarijos valdžia, kaip jau pranešta, sutiko įšaldyti visas šalyje esančias V. Janukovyčiaus banko sąskaitas.

V. Jarema pripažino, kad milicija pražiopsojo V. Janukovyčių ir V. ZacharčenkąUkrainos premjero pirmasis pavaduotojas Vitalijus Jarema Vidaus reikalų ministerijos darbą sulaikant asmenis, susijusius su „Maidano byla“, pavadino nepatenkinamu, praneša pravda.com.ua.Savo nepasitenkinimą Vitalijus Jarema išsakė duodamas interviu „5 kanal“. Pareigūnas pažymėjo, kad dabar atliekamas išsamus tyrimas, ieškoma 30 asmenų, tačiau jis pripažino, kad milicija neturėjo leisti įtariamiesiems dingti.„Mums, pirmiausia, reikėjo sulaikyti ir Janukovyčių, ir Kliujevą, ir Zacharčenką. Dabar bus tai padaryti daug sunkiau. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad mes juos rasime“, - pažymėjo V. Jarema ir pažadėjo, kad rezultatų bus pasiekta artimiausiu metu.Vicepremjeras pažymėjo, kad jeigu V. Janukovyčius dabar yra Rusijoje, Ukraina reikalaus jo išdavimo.„Jeigu jis Rusijos Federacijos teritorijoje, mes panaudosime visus tarptautinius svertus, kad jis būtų grąžintas į Ukrainą ir stotų prieš teismą“, - patikino V. Jarema.

Šveicarija pradėjo tyrimą dėl V. Janukovyčiaus bei įšaldė jo lėšasTeismo pareigūnai Ženevoje penktadienį pranešė pradėję tyrimą dėl pinigų plovimo, kuriuo įtariami nušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo sūnus.Šveicarijos vyriausybė taip pat paskelbė įšaldanti dviejų dešimčių Ukrainos pareigūnų, tarp jų V.Janukovyčiaus, jo sūnaus ir virtinės buvusių ministrų, turtą.

Ukraina prašys Maskvos išduoti V. JanukovyčiųGeneralinė Ukrainos prokuratūra ketina kreiptis į Rusiją, kad ši išduotų V. Janukovyčių. Apie tai pranešta prokuratūros tinklalapyje.„Ukrainos generalinis prokuroras ketina prašyti, kad pilietis Viktoras Janukovyčius, kuris yra ieškomas tarptautiniu lygiu, būtų išduotas, jeigu jo buvimas Rusijoje būtų patvirtintas“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Šveicarija pradėjo tyrimą dėl V. Janukovyčiaus, įšaldė lėšasTeismo pareigūnai Ženevoje penktadienį pranešė pradėję tyrimą dėl pinigų plovimo, kuriuo įtariami nušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo sūnus.Šveicarijos vyriausybė taip pat paskelbė įšaldanti dviejų dešimčių Ukrainos pareigūnų, tarp jų V.Janukovyčiaus, jo sūnaus ir virtinės buvusių ministrų, turtą.

Paskelbta, kur vyks V. Janukovyčiaus spaudos konferencija Viktoro Janukovyčiaus, paskelbusio, jog yra teisėtas Ukrainos prezidentas, spaudos konferencija penktadienį įvyks Rostove prie Dono parodų centro „VertolExpo“ salėje „Ametist“. Kaip nurodė šaltiniai iš V. Janukovyčiaus aplinkos, spaudos konferencija prasidės 17 val. Maskvos (15 val. Lietuvos) laiku, skelbia „RIA Novosti“. Į spaudos konferenciją žiniasklaidos atstovai bus įleidžiami tik su redakcijų pažymėjimais ir perėję saugumo patikrinimo procedūras. Orientacinė spaudos konferencijos trukmė – 1 valanda.

Ukrainos laikinasis prezidentas atleido iš pareigų Generalinio štabo viršininkąAtleistas iš pareigų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Jurijus Iljinas. Atitinkamą įsaką pasirašė einantis Ukrainos prezidento pareigas, parlamento pirmininkas Aleksandras Turčynovas.Kokia atleidimo priežastis, nepatikslinama.J. Iljinas buvo paskirtas Generalinio štabo vadovu vasario viduryje. Atitinkamą sprendimą Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius priėmė prieš pat savo nušalinimą nuo valdžios. Anksčiau J. Iljinas ėjo Ukrainos karinių jūrų pajėgų vado pareigas.Kaip pažymi "LB.ua”, paskirtas į naujas pareigas J. Iljinas pareiškė, kad armija nesikiš į politinę konfrontaciją šalyje. Bet vėliau Ukrainos žiniaskliadoje pasirodė informacija, jog esą jis vis dėlto buvo pasirengęs panaudoti kariuomenę prieš Maidano aktyvistus.Ketvirtadienį sužinota, kad J. Iljiną ištiko širdies priepuolis, ir jis paguldytas į ligoninę. Tai atsitiko po J. Iljino susitikimo su Sevastopolio administracijos atstovu Aleksejumi Čialu. (Neseniai Sevastopolyje įvykusio daugiatūkstantinio mitingo dalyviai paskelbė Rusijos pilietybę turintį A. Čialą naujuoju miesto meru.)

Regiono naujasis premjeras: padėtis Kryme valdomaNaujai paskirtas Ukrainos autonominio Krymo regiono premjeras Sergejus Aksionovas, partijos „Rusų vienybė“ lyderis, penktadienį pareiškė, kad padėtis regione valdoma, ir paragino gyventojus išlaikyti ramybę.S.Aksionovo partijos spaudos tarnyba taip pat nurodė, kad darbą pradėjo ir naujojo Krymo Ministrų Tarybos padėjėjai bei asistentai.Regiono sostinėje Simferopolyje visiškai atkurtas telefono ryšys su kitais regiono rajonais ir miestais, sakoma „Rusų vienybės“ pranešime.Artimiausiu metu taip pat bus atkurtas koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp visų regiono pareigūnų, kurie buvo paraginti visus savo veiksmus derinti su Krymo Ministrų Taryba.S.Aksionovas pabrėžė, jog „jis ir Krymo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Konstantinovas visiškai kontroliuoja padėtį“ regione.„Krymo gyventojų gyvybėms ir saugumui niekas negresia“, – pridūrė naujasis premjeras.

V. Janukovyčiaus šalininkai neprašė politinio prieglobsčio BaltarusijojeBaltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus patvirtino, kad nušalinto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkų, kurie pabėgo iš Ukrainos, Baltarusijos teritorijoje nėra.„Kiek žinau, mūsų šalyje nėra jokių Janukovyčiaus šalininkų“, - sakė ministras, kurio žodžius po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi citavo Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.Komentuodamas galimybę suteikti Baltarusijoje politinį prieglobstį V.Janukovyčiaus šalininkams, V.Makėjus sakė, kad „niekas nesikreipė dėl politinio prieglobsčio mūsų šalyje“.„Jei būsime tikri, kad šie žmonės yra neteisėtai ar vien dėl savo politinių įsitikinimų persekiojami, kaip, pavyzdžiui, šiandien daroma ryšium su Ukrainos komunistų partija, kai buvo atliktos kratos būstinėje ar Komunistų partijos lyderio namuose, ar ryšium su kitomis politinėmis jėgomis, jei būsime tikri, kad šis persekiojimas turi tik formalų pagrindą, kylantį iš to, kad žmonės turi absoliučiai skirtingas politines pažiūras, mes galėtume suteikti politinį prieglobstį tokiems asmenims“, - sakė V.Makėjus.

Ties įvažiavimu į Krymą – kontrolės postaiKryme atsirado kontrolės postai. Keliai ties įvažiavimu į pusiasalį užtverti ir yra saugomi. Tokie kontrolės postai jau stovi netoli Džankojaus ir Armiansko. Keliuose ir kontrolės postuose pakabintos Rusijos Federacijos vėliavos, praneša liga.net.

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius rusų kariniu lėktuvu atskrido į Sevastopolį., zn.ua tvirtino liudininkas.

Ukraina prašo JT Saugumo Tarybą apsvarstyti padėtį šalyje Ukrainos parlamentas penktadienį paprašė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą sušaukti posėdį ir jame apsvarstyti krizę šioje šalyje.Aukščiausioji Rada nurodė, jog kreipėsi į JT Saugumo Tarybą su prašymu surengti posėdį ir apsvarstyti problemas Ukrainoje pasiremdama 1994 metų gruodžio 5-osios susitarimu, pagal kurį galingosios pasaulio valstybės sutarė garantuoti šalies teritorinį vientisumą.

Ukrainos lyderis sušaukė saugumo vadovus aptarti padėties KrymeUkrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas penktadienį sušaukė neeilinį pasitarimą su saugumo tarnybų vadovais dėl įvykių Kryme ir apkaltino Rusijos pajėgas prisidedant prie padėties eskalavimo tame Juodosios jūros pusiasalyje.Jis pasiūlė parlamentui balsuoti dėl kreipimosi, kuriame Rusija būtų raginama gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.Tuo tarpu Rusijos Juodosios jūros laivynas, kurio pagrindinė bazė yra Krymo uostamiestyje Sevastopolyje, paneigė, kad jo kariai dalyvavo blokuojant vieną karinį oro uostą Sevastopolio apylinkėse.

Ukraina prašo JAV ir D. Britaniją užtikrinti suverenumąUkrainos parlamentas penktadienį paragino JAV ir Jungtinę Karalystę (JT) išlaikyti paktą, pasirašytą su Rusija, kad būtų užtikrintas Ukrainos suverenumas smarkiai didėjant įtampai dėl Krymo.Ukrainos laikinasis lyderis Oleksandras Turčynovas parlamentarams taip pat sakė, kad dėl krizės iškviečia šalies saugumo ir gynybos vadus.

Rusijos Juodosios jūros laivynas neigia blokuojantis karinį oro uostą KrymeRusijos Juodosios jūros laivynas paneigė, kad jo kariai penktadienį dalyvavo užimant ir blokuojant Belbeko karinį oro uostą Ukrainos autonominiame Krymo regione, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.„Jokie Juodosios jūros laivyno daliniai nebuvo dislokuoti Belbeko rajone ir labiau nedalyvavo jo blokadoje“, – sakoma laivyno atstovo spaudai pranešime.Tačiau atstovas pridūrė, kad Kryme besibazuojančių Rusijos pajėgų „antiteroristinių dalinių“ parengtis buvo sustiprinta, siekiant apsaugoti pajėgų dislokacijos vietas ir kariškių bei jų šeimų gyvenamąsias vietas, „atsižvelgiant į nestabilią padėtį“ Ukrainoje.

Krymo parlamentas išleido laikraštį su savo naujausiais nutarimaisKrymo parlamentas penktadienį išleido specialų savo laikraščio „Krymskije izvestija“ numerį, kuriame paskelbė ankstesnę dieną šio autonominio Ukrainos regiono Aukščiausiosios Rados priimtus nutarimus paleisti vietos vyriausybę, surengti referendumą dėl autonomijos ir paskirti regiono premjeru Sergejų Aksionovą.Specialųjį leidimą sudaro tik du puslapiai, nors paprastai šis laikraštis turėdavo aštuonis arba 16 puslapių.Ketvirtadienį nepaprastajame plenariniame posėdyje Krymo parlamentas nutarė surengti referendumą dėl autonomijos statuso ir jo vyriausybės įgaliojimų.Be to, Aukščiausioji Rada paskelbė nepasitikėjimą Krymo Ministrų Taryba ir atšaukė jos įgaliojimus, taip pat atstatydino iš vietos vyriausybės vadovo posto Anatolijų Mohyliovą. Naujuoju premjeru buvo paskirtas S.Aksionovas.

Austrija įšaldė 18 ukrainiečių turtą Austrija įšaldė 18-os ukrainiečių, kurie įtariami žmogaus teisių pažeidimais ir korupcija, lėšas, penktadienį pranešė užsienio reikalų ministerija.Ministerija neįvardijo asmenų, prieš kuriuos buvo imtasi šių priemonių.

Ginkluotų asmenų saugomame Simferopolio oro uoste Ukrainos pasieniečiai tęsia darbą įprastu režimuUkrainos pasieniečiai penktadienį dirbo įprastu režimu Krymo regiono sostinės Simferopolio oro uoste, į kurio teritoriją įsibrovė nežinomi ginkluoti asmenys.„Mūsų pasieniečiai dirba įprastu režimu ir atlieka jiems patikėtas pareigas“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė aukštas Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnas Serhijus Astachovas.

Kryme ginkluoti asmenys tebebudi prie Simferopolio oro uostoNežinomi ginkluoti asmenys toliau patruliuoja teritorijoje prie Simferopolio oro uosto ir jo VIP salės Ukrainos autonominiame Krymo regione.Kaip pranešė ten esantis naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, kartu su jais budi slepiamosios spalvos drabužius vilkintys žmonės, atvykę iš Sevastopolio ir vadinantys save „draugovininkais“.Užpuolikai atvažiavo kariniais sunkvežimiais „KamAZ“, iš kurių du vėliau išvažiavo nežinoma kryptimi.Vienas iš sunkvežimių apvažiavo oro uosto teritoriją ir sustojo netoli tūpimo ir pakilimo tako.Dar maždaug po valandos prie oro uosto privažiavo mikroautobusas, iš kurio atvykėliai iškrovė didelį kiekį produktų ir nunešė į VIP keleivių salę, kur įsikūrė užpuolikai.„Interfax“ nurodė gavusi oficialiai nepatvirtintos informacijos, kad naujasis Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas ir saugumo tarnybos SBU vadovas Valentynas Nalivaičenka penktadienio rytą planavo atvykti į Simferopolį.

Unitarinė Ukrainos santvarka neatitinka visų jos regionų interesų, manoma Rusijos DūmojeRusijos Valstybės Dūmoje girdimi raginimai Ukrainai pagalvoti apie perėjimą nuo unitarinės prie federacinės ar net konfederacinės valstybės santvarkos.„Abejotina, kad unitarinė valstybė galės atstovauti visų Ukrainos regionų interesams. Gal čia vertėtų pagalvoti apie federacinę ar, galbūt, ir apie konfedercinę būsimos Ukrainos valstybės santvarką“, – penktadienį Valstybės Dūmos posėdyje pareiškė NVS, eurazinės integracijos ir ryšių su tėvynainiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis.Pasak jo, labai tikėtina, jog būtent federacija ar konfederacija galėtų užtikrinti būsimai Ukrainai visų regionų, įskaitant rytinius, pietrytinius ir Krymo autonominės respublikos, interesų įgyvendinimą.L.Sluckis atkreipė dėmesį į tai, kad „mes visose aikštelėse kalbame apie būtinybę vykdyti vasario 21 dienos susitarimą“, kurį dalyvaujant Vokietijai, Prancūzijai ir Lenkijai pasirašė Viktoras Janukovyčius ir opozicijos atstovai.Iš pradžių, pažymėjo Dūmos komiteto vadovas, ketinta įgyvendinti konstitucinę reformą, vėliau dėl jos rezultatų organizuoti visuotinį referendumą ir tik po to rengti prezidento rinkimus, o ne „skubotai paskirti juos gegužės 25 dieną ir taip pat skubotai juos paremti, kaip jau padarė kai kurie Vakarų valstybių vadovai“.L.Sluckis pažymėjo, kad vasario 21 dieną pasirašyta sutartis aiškiai apibrėžė, kad susitarimai ne tik turi atitikti visų politinių jėgų interesus, bet juose taip pat turi būti atsižvelgta į visų Ukrainos teritorijų, jos regionų interesus.

Belbeko oro uostą kontroliuoja Krymo „savigynos dalinių“ nariaiNetoli Sevastopolio esantį Belbeko oro uostą kontroliuoja Ukrainos autonominiame Krymo regione vietos gyventojų suformuoti „savigynos daliniai“, pranešė vienas informuotas šaltinis.Naujienų agentūra „Interfax“ citavo šaltinį, kuris sakė, kad tą oro uostą, esantį už kelių kilometrų į šiaurę nuo strategiškai svarbaus Sevastopolio uostamiesčio, kuriame veikia pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, nuo ketvirtadienio 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku kontroliuoja savigynos daliniai, o ne Rusijos kariškiai, kaip buvo pranešta anksčiau.To dalinio nariai dėvi karines uniformas be atpažinimo ženklų. Jie sakė atvykę į oro uostą, nes turi „neleisti ten atvykti bet kokiems kovotojams“.

Ukrainos VRM vadovas apkaltino Rusiją kariniu įsiveržimuUkrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas apkaltino Rusiją kariniu įsiveržimu ir Krymo okupacija. Jis tai parašė savo "Facebook” puslapyje."Tai tiesioginis ginkluoto kraujo liejimo suverenios valstybės teritorijoje provokavimas”, - pareiškė A. Avakovas. Jis pridūrė, kad šie įvykiai yra jau ne jo žinybos kompetencija, o Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kompetencija.Pasak A. Avakovo, naktį į penktadienį automatais ginkluoti Rusijos kariškiai atvyko į Sevastopolio ir Simferopolio oro uostus. Prie Sevastopolio esantis Belbeko oro uostas užblokuotas, o Simferopolio oro uostas dirba įprastu režimu. Abiejuose oro uostuose šalia Rusijos kariškių budi Ukrainos VRM pareigūnai, bet jokių susirėmimų kol kas nebuvo, ginklai nebuvo panaudoti. A. Avakovas pridūrė, kad Rusijos kariškiai atsisako vesti derybas su Ukrainos atstovais, pareiškdami, kad neturi tam įgaliojimų.

Naujasis Krymo premjeras Ukrainos prezidentu laiko nušalintą V. Janukovyčių Naujai paskirtas Krymo autonominės respublikos premjeras Sergejus Aksionovas ketvirtadienį pareiškė Viktoras Janukovyčius tebėra teisėtai išrinktas Ukrainos prezidentas, taip pat išreiškė viltį, kad jo regionui Rusija suteiks finansinę pagalbą.„Esu įsitikinęs, kad šiuo sudėtingu metu Rusijos Federacija išties pagalbos ranką ir suteiks paramą, įskaitant finansinę, kad Krymas šiandien galėtų kurti savo politinę padėtį“, – S.Aksionovas sakė žurnalistams.„Esame tikri, kad kartu su mūsų broliais sugebėsime atkurti savo ekonomiką. Rusijos Federacija žada ir finansinę paramą. Šiandien kreipiamės į mūsų kolegas. Esu visiškai įsitikinę, kad su jūsų parama sugebėsime tai padaryti“, – aiškino jis.„Šiuo atveju juridiškai yra išrinktas prezidentas yra ponas Janukovyčius, ir šiuo atveju (mūsų veiksmai) bus derinami su juo“, – pridūrė S.Aksionovas.

O. Turčynovas paskyrė naują pasiuntinį KrymuiUkrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas priėmė nuolatinio prezidento pasiuntinio prie Krymo autonominės respublikos Viktoro Plakydos atsistatydinimą ir į šį postą paskyrė Serhijų Kunicyną.Atitinkami įsakai buvo pasirašyti ketvirtadienį ir paskelbti laikinojo šalies vadovo tinklalapyje.Ukrainos Aukščiausiosios Rado deputatas S.Kunicynas yra partijos UDAR narys. Jis dukart pirmininkavo Krymo Ministrų Tarybai: nuo 1998 metų gegužės iki 2001-ųjų liepos ir nuo 2002-ųjų balandžio iki 2005-ųjų balandžio.Nuo 2006 metų liepos iki 2010 metų balandžio S.Kunicynas taip pat vadovavo Sevastopolio miesto administracijai ir buvo Krymo regiono parlamento narys.

Pavojaus ženklai iš Rusijos: inicijuojama supaprastinti naujų teritorijų prisijungimąReaguodama į įvykius Ukrainoje, partija „Sąžininga Rusija“ („Spravedlivaja Rosija“) inicijuoja 2001 metų įstatymo „Dėl priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujo subjekto jos sudėtyje susiformavimo“ pataisas.Šiuo metu galiojantis įstatymas reglamentuoja, jog kitos šalies ar jos dalies sprendimas prisijungti prie Rusijos Federacijos įgyvendinamas abipusiu sutarimu, kuris patvirtinamas tarptautine sutartimi. Pataisos numato, kad naujai teritorijai prijungti pakaks „išreikštos liaudies valios“. Ji gali būti išreikšta, pavyzdžiui, per referendumą.Taip pat sprendžiamas klausimas, kaip supaprastinti Rusijos pilietybės suteikimą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos piliečiams. Plačiau...

Rusijos kariai perėmė Belbeko oro uosto kontrolę KrymeRusijos kariai ketvirtadienio vakarą perėmė kontrolę viename oro uosto netoli Sevastopolio miesto Ukrainai priklausančiame Krymo regione, pranešė kariškiai.Naujienų agentūra „Interfax“ citavo informuotus šaltinius Sevastopolyje įsikūrusiose Rusijos karinėse bazėse, kurie sakė, kad rusų kariai kontrolę Belbeko oro uoste, esančiame už kelių kilometrų į šiaurę nuo Sevastopolio, perėmė ketvirtadienį 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.Šaltiniai sakė žurnalistams, kad Rusijos kariškiai atvyko, kad „neleistų atskristi kokiems nors kovotojams“.Kariai apsupo aerodromo teritoriją. Jų veiksmus koordinuos štabo šarvuotasis transporteris su ryšių įranga.

Rusijos parlamentaras stoja Krymo pusėnKrymui negalima atimti teisės surengti referendumą dėl apsisprendimo. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas.„Jeigu Kryme bus surengtas referendumas, tai bus visiškai teisėta ir juridiškai pagrįsta prielaida pakeisti statusą, jeigu dauguma gyventojų už tai balsuos“, - pabrėžė jis.Anot A. Puškovo, toks referendumas bus kur kas labiau teisėta Krymo statuso pakeitimo forma nei „stichiškas Maidanas“ Kijeve. „Jeigu mums sakoma, kad Maidanas gali būti valdžios šaltinis kaip liaudies valia, tai kodėl liaudies valia negali būti valdžios ir apsisprendimo šaltinis Krymui? Manau, kad jam negalima atimti šios teisės”, - pareiškė Rusijos parlamentaras.Ketvirtadienį Krymo autonominės respublikos parlamentas paskelbė, kad regione bus surengtas referendumas dėl autonomijos statuso ir jos įgaliojimų išplėtimo.

Užimtas Simferopolio oro uostasDešimtis karines uniformas vilkinčių žmonių penktadienį paryčiais užėmė oro uostą strategiškai svarbaus Ukrainos Krymo regiono sostinėje, pranešė žiniasklaida.Įvykių liudininkai pasakojo naujienų agentūrai „Interfax“, kad apie 50 vyrų pagal aprangą ir ginkluotę buvo panašūs į tuos, kurie ketvirtadienį užėmė vyriausybinius pastatus Simferopolio mieste ir iškėlė Rusijos vėliavą.Pranešime sakoma, kad vyrai su „Rusijos karinio laivyno vėliavomis“ pirmiausiai apsupo Simferopolio oro uosto vietos skrydžių terminalą.To pranešimo kol kas nepatvirtino nepriklausomi šaltiniai.Plačiau...

Šveicarija sutinka užšaldyti V. Janukovyčiaus sąskaitasŠveicarijos vyriausybė iš principo sutinka užblokuoti galbūt čia egzistuojančias nuverstojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bankų sąskaitas. Atitinkamą principinį sprendimą priėmė Šveicarijos Konfederacijos federacinė taryba. Jis turėtų įsigalioti penktadienį, praneša agentūra AFP.Šalies bankai paraginti būti „budresniems, tvarkant ukrainiečių indėlius Šveicarijoje“, teigė Užsienio reikalų ministerijos Berne atstovas. Atsakydamas į klausimą, ar Šveicarija neišduos vizų V. Janukovyčiui ir jo aplinkos žmonėms, jei dėl to būtų kreiptasi, atstovas pareiškė tik tiek, kad situacija Ukrainoje „labai įdėmiai stebima“.Apie galimus V. Janukovyčiaus turtus užsienyje oficialiai nėra nieko žinoma. Tačiau jo sūnus Oleksandras 2011-aisiais Ženevoje atidarė savo kompanijos MAKO filialą ir, žiniasklaidos pranešimais, per trejus metus uždirbo pusę milijardo dolerių (365 mln. eurų).

V. Janukovyčius – jau RusijojeNaujienų agentūra UNIAN skelbia, jog atstatydintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius vėlų ketvirtadienio vakarą atskrido į karinį oro uostą Rostove prie Dono, Rusijos pietryčiuose. Prezidento lėktuvą lydėjo kariniai naikintuvai. Pranešama, jog penktadienį 17 val. vietos laiku (apie 15 val Lietuvos laiku) Rostove bus surengta V. Janukovyčiaus spaudos konferencija. Tiksli konferencijos vieta dar nepaskelbta.

L. Linkevičius: Rusijos ginklų demonstravimas įtemptu metu neprideda pasitikėjimoUkrainos Krymo regione tvyrant įtampai Rusija rodo savo karinius raumenis tiek pratybomis, tiek demonstruodama savo karinę techniką. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pažymi, kad tokie veiksmai neprideda pasitikėjimo. Plačiau...

L. Linkevičius: teritorinis vientisumas ir ekonomikos stabilizavimas - pagrindiniai Ukrainos uždaviniai šiandien „Turėjome unikalią galimybę dalyvauti Radoje tvirtinant naują vyriausybę, kuriai teks ypatingai sudėtinga užduotis nedelsiant sureguliuoti finansinę ir politinę krizę šalyje. Reikės derėtis dėl finansinės paramos ne tik krizės bet ir išvaistytam šalies biudžetui sureguliuoti bei užtikrinti šalies teritorinį vientisumą vykstant atviroms provokacijoms Kryme”, – Lietuvos URM pranešime spaudai cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministras vienos dienos vizitą Kijeve pradėjo pagerbdamas žuvusius Maidane. Vėliau susitiko su Parlamento pirmininku, šiuo metu einančiu laikonojo prezidento pareigas, O. Turčinovu, naujai patvirtintu premjeru A.Jaceniuku, Saugumo tarnybos vadu V. Nalivaičenko, Užsienio reikalų ministru A. Daščica, Jaunimo ir sporto ministru A.Bulatovu, Rados deputatais B. Tarasiuku ir P. Porošenko. Ministras taip pat susitiko su į Kijeva pagalbos atskubėjusiais Lietuvos medikais. Susitikimų metu L.Linkevičius sveikino greitą vyriausybės suformavimą ir išreiškė Lietuvos palaikymą siekiant Europos ir tarptautinių finansinių institucijų finansinės paramos. Labai daug dėmesio visuose susitikimuose skirta paaštrėjusiai situacijai Kryme aptarti, kur buvo įsiveržta į parlamento pastatą, suaktyvėjo Rusijos karinių pajėgų judėjimas. „Ypač neramina naujienos iš Krymo. Svarbiausia, kad Rusija niekaip nereaguoja į ukrainiečių bandymus užmegzti dialogą”, - sakė Linas Linkevičius. Visi Ukrainos pareigūnai patvirtino būtinybę siekti kuo greitesnio Asociacijos susitarimo su ES pasirašymo, kuris atvers kelią ūkio modernizavimui ir investicijoms. Laikinai einantis prezidento pareigas O.Turčinovas padėkojo Lietuvai už nuolatinę ir nuoširdžią paramą, tiek gydant sužeistuosius, tiek palaikant ukrainiečių demokratines viltis. Susitikimuose taip pat pabrėžta ES sankcijų būtinybė, tiek įgyvendinant teisingumą už jėgos panaudojimą praliejusį kraują, tiek siekiant išvengti tolimesnės destruktyvios šių žmonių veiklos. „Nors vis girdžiu kalbant, jog vien sankcijų grėsmė atliko savo funkciją, būdamas Kijeve įsitikinau, kad jos vis dar būtinos", - sakė L.Linkevičius.

Į Krymą vyksta laikinasis prezidentas ir gynybos ministrasLRT tiesioginėje transliacijoje iš Kijevo Maidano pranešė, kad į Krymo autonominės respublikos sostinę Simferopolį vyksta laikinasis Ukrainos prezidentas - Rados pirmininkas Oleksandras Turčinovas. Taip pat ten ketina vykti ir naujasis gynybos ministras. Ukrainos Saugumo vadas pranešė, kad Krymo Radą užėmė specialiosios paskirties kariai iš Sevastopolio rusų karinės bazės.

O. Šlapakas: Ukraina ieškos pagalbos iš TVF arba RusijosUkraina tikisi jau artimiausioje ateityje užsitikrinti finansinę pagalbą iš Rusijos ar Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Tokią nuomonę ketvirtadienį išreiškė naujai išrinktas Ukrainos finansų ministras Olenksandras Šlapakas. Jis tikisi, kad krizės prispaustai valstybei TVF suteiks bent jau 15 mlrd. JAV dolerių vertės paskolą, praneša „Dow Jones“.Fondo vadovė Christine Lagarde į finansų ministro pasisakymą atsiliepė greitai: savo pareiškime ji nurodo, kad jau ateinančiomis dienomis tarptautinės institucijos į Kijevą išsiųs savo misiją - pareigūnai su Ukrainos valdžia pradės preliminarias derybas. Nacionalinio Ukrainos banko atstovas nurodo, kad pasitarimas gali prasidėti jau šį pirmadienį.O. Šlapakas taip pat teigia, kad paskirta naujoji vyriausybė toliau derėsis ir su Rusija: tikimasi pratęsti suteikiamą finansinę pagalbą bei nuolaidų perkamoms dujoms galiojimo laikotarpį. Derybos galėtų būti atnaujintos kovo pradžioje.Kiek anksčiau šią savaitę Rusijos finansų ministro pavaduotojas Sergejus Storčakas pareiškė, kad Rusija nėra teisiškai įpareigota išmokėti Ukrainai ir likusį 15 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą, dėl kurio dar praėjusiais metais buvo susitarta su buvusiu šalies prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.Ukrainai skubiai reikia finansinės pagalbos iš užsienio, kitaip ji nesugebės susimokėti savo užsienio skolų ir įsiskolinimų už importą. Iki 2015 metų pabaigos Ukraina tikisi gauti iš TVF ir Europos 35 mlrd. JAV dolerių bei pertvarkyti šalies ekonomiką ir susimokėti sukauptus įsiskolinimus užsienio valstybėms.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovu paskirtas ParubijusUkrainos prezidento pareigas einantis Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas paskyrė Andrijų Parubijų Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretoriumi.Atitinkamas vasario 27 dienos potvarkis skelbiamas laikinojo prezidento interneto svetainėje.43 metų A.Parubijus yra Ukrainos šeštojo ir septintojo šaukimų liaudies deputatas. 1994 metais jis baigė Lvovo valstybinio I.Franko universiteto istorijos fakultetą, vėliau mokėsi doktorantūroje Nacionalinio Lvovo politechnikos universiteto politologijos ir sociologijos katedroje.Nuo 2013 metų lapkričio iki 2014 metų vasario jis vykdė Kijevo Maidano priežiūrą, buvo palapinių miestelio komendantas.

Rusija: Ukrainos laikinasis ministrų kabinetas yra „nugalėtojų vyriausybė“Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos laikinoji vyriausybė yra ne tautos vienybės, o „nugalėtojų vyriausybė“, į kurią įeina ir ultranacionalistai – taip leisdama suprasti, kad naujoji valdžia toli gražu neatstovauja visai šaliai.Užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius pareiškė, jog vasario 21 dienos dabar nušalinto prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir jo priešininkų susitarimas dėl tautos vienybės vyriausybės kūrimo, buvo „nugramzdintas į užmarštį“.„Vietoje (jo) .... kuriama „nugalėtojų vyriausybė“, į kurią įeina ir ultranacionalistai“, – sakė jis.

Naujoji Ukrainos valdžia dėkoja Lietuvai už paramąSu naujaisiais Ukrainos vadovais Kijeve ketvirtadienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė sulaukęs padėkų dėl lietuvių paramos ukrainiečiams, kai šalyje vyko protestai.„Laikinasis prezidentas Aleksandras Turčynovas labai dėkojo Lietuvai, ne tik valdžiai, bet ir žmonėms. Ukrainą pasiekė tos pilietinės akcijos, kurios vyko Lietuvoje, ir tai daugelį sujaudino“, - telefonu iš Kijevo BNS sakė L.Linkevičius.Susitikimuose su laikinuoju prezidentu ir naujuoju premjeru Arsenijumi Jaceniuku ministras sakė pasveikinęs naujos Vyriausybės patvirtinimą parlamente, pabrėždamas, kad tai padės nedelsiant pradėti derybas dėl finansinės paramos.Per vizitą Kijeve L. Linkevičius teigė dar labiau įsitikinęs, kad ES turi įvesti sankcijas už smurtą atsakingiems pareigūnams.Ministras taip pat išsakė įsitikinimą, kad Ukraina turi artimiausiu metu pasirašyti asociacijos sutartį, nes toks žingsnis padėtų užsitikrinti finansinę paramą ir pagalbą ekonomikai modernizuoti.Pasak L. Linkevičiaus, Ukrainos valdžios pareigūnai taip pat tikisi, kad ES sparčiau įves bevizį režimą.Per vizitą ministras susitiko ir su įtakingu politiku ir verslininku Petro Porošenka,sporto bei jaunimo ministru tapusiu aktyvistu Dmitrijumi Bulatovu, kuris buvo gydomas Lietuvoje, kai, jo teigimu, buvo ilgai ir žiauriai kankintas.

Naujienų agentūra „Itar-tass“ skelbia, kad penktadienį 17 val. vietos laiku Rostove prie Dono (Rusija) vyks Viktoro Janukovyčiaus spaudos konferencija. Tikslią jos vietą žadama patikslinti vėliau.

JAV ir NATO perspėja Rusiją vengti „nesusipratimų“ KrymeJAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) pasekė NATO pavyzdžiu ir paragino Rusiją nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti nesusipratimų Krymo autonominiame regione, kurio gyventojų dauguma yra rusai.Ch.Hagelio pareiškimas nuskambėjo ketvirtadienį, kai Kremlių palaikantys ginkluoti asmenys užėmė regiono administracinius pastatus, o Maskva nurodė patikrinti savo kariuomenės kovinę parengtį ir pradėjo pratybas šios buvusios sovietų respublikos pasienyje.„Aš atidžiai stebiu Rusijos karines pratybas... Tikiuosi, kad jų veikla bus skaidri“, – kalbėjo Ch.Hagelis.„Raginu juos nedaryti jokių žingsnių, kurie galėtų būti klaidingai suprasti arba sukelti nesusipratimų“, – Ch.Hagelis sakė spaudos konferencijoje, baigiantis NATO gynybos ministrų dviejų dienų susitikimui.Svarbiausias susitikimo klausimas buvo padėtis Ukrainoje, paskutinę minutę į darbotvarkę buvo įtrauktas NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas.Vašingtonas nerimauja dėl paskutinių įvykių, ypač Kryme, ir toliau „kalbasi su Rusijos kolegomis“ apie jų ketinimus, sakė gynybos sekretorius.Kiek anksčiau NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, jog nemato Rusijos galbūt planuojamos karinės intervencijos ženklų, nors ir pats perspėjo Maskvą nesiimti jokių veiksmų Kryme, kurie galėtų padidinti įtampą ir sukelti nesusipratimų.„Neturime jokios informacijos, rodančios, kad Rusija turi karinio įsikišimo planų“, – sakė jis.Paklaustas apie karines pratybas NATO vadovas atsakė: „Rusai mus apie tai informavo ir aiškiai leido suprasti, kad šios pratybos neturi nieko bendra su įvykiais Ukrainoje“.Tačiau tokios karinės pratybos „nepalengvina“ padėties, pridūrė A.F.Rasmussenas.NATO vadovas paragino visas šalis daryti viską, kad padėtis taptų ramesnė.„Mums reikia sprendimų, kurie nuramintų padėtį, ir visų dalyvaujančių šalių atsakomybės“, – kalbėjo jis.NATO gynybos ministrai trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad suvereni, nepriklausoma ir stabili Ukraina yra gyvybiškai svarbi saugumui Europoje.Pasak A.F.Rasmusseno, po šio pareiškimo „Ukraina yra svarbiausia saugumo problema šiandien Europoje“.Tuo tarpu Strasbūre Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią kuo greičiau suteikti trumpalaikę finansinę pagalbą skolų slegiamai Ukraina taip pat ir ilgalaikį paketą būtinoms reformoms įgyvendinti.Europarlamentarai taip pat paragino Europos Sąjungą imtis vadovaujančio vaidmens tarptautinei donorų konferencijai surengti, kad būtų surinkta lėšų.Jie dar pažymėjo, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina. Kaip tik dėl V.Janukovyčiaus atsisakymo pasirašyti šią sutartį lapkritį ir prasidėjo protestai Ukrainoje. Tačiau, anot europarlamentarų, tai nėra „galutinis ES ir Ukrainos bendradarbiavimo tikslas“, vadinasi, Kijevo narystė Europos bloke galima ir vėliau.

Ukraina prašo NATO paramosUkraina NATO ministrų prašė paramos užtikrinant teritorinį vientisumą, Krymo valdžios pastatus užėmus prorusiškiems ginkluotiems asmenims.NATO ministrų susitikime Briuselyje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Marijus Velička žurnalistams sakė, kad tai buvo vienintelis prašymas iš Ukrainos pirmojo gynybos viceministro Oleksandro Oliynyko, kuris ketvirtadienį dalyvavo NATO - Ukrainos komisijos posėdyje.Daugiau – čia.

Šveicarija pasirengusi įšaldyti bet kurias V. Janukovyčiaus sąskaitasŠveicarijoje ketvirtadienį pareikšta, kad pasirengta įšaldyti bet kokias nuverstojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus lėšas, kurių gali būtų Šveicarijos bankuose.Šveicarijos vyriausybė nusprendė „iš esmės įšaldyti bet kuriuos fondus, kurių ponas Janukovyčius gali turėti Šveicarijoje“, – pranešė naujienų agentūrai AFP elektroniniu laišku Užsienio reikalų ministerijos atstovas Pierre'as-Alainas Eltschingeris.

D. Cameronas: Rusija turi gerbti Ukrainos teritorinį vientisumąDidžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad reikia gerbti Ukrainos suverenumą, kai kyla įtampa krizės apimtuose Ukrainos pietuose – Krymo pusiasalyje, kuriame daugumą gyventojų sudaro rusai.„Bet kuri šalis turi gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą“, – pasakė D.Cameronas po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel.„Rusija yra prisiėmusi įsipareigojimų, tad svarbu, kad Rusija laikytųsi žodžio“, – pabrėžė jis.

Ch. Lagarde: TVF siunčia savo ekspertus į UkrainąTarptautinis valiutos fondas (TVF) artimiausiomis dienomis siųs savo ekspertų komandą į Ukrainą, atsakydamas į jos paramos prašymą po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo, ketvirtadienį pranešė TVF vadovė Christine Lagarde.Pasak Ch.Lagarde, TVF ir jo įtakingos partnerės svarsto, kaip padėti Ukrainai. Į Kijevą siunčiama TVF komanda surengs preliminarias derybas su vietos valdžia, pridūrė ji.„Tai suteiks galimybę TVF atlikti įprastą techninį nepriklausomą Ukrainos ekonominės padėties įvertinimą ir, tuo pat metu, su valdžia pradėti aptarinėti reformų politiką, kuri gali būti Fondo palaikomos programos pagrindas“, – nurodoma Ch.Lagarde pareiškime.

Ukraina tikisi kitą savaitę sulaukti TVF misijos ir aptarti 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketąUkrainos naujasis finansų ministras ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija kitą savaitę apsilankys Ukrainoje ruošti naujo mažiausiai 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketo šiai šaliai.„Šiandien mes paprašėme TVF atsiųsti misiją ir tikimės, kad ji ji čia atvyks kitą savaitę“, – sakė ministras Oleksandras Šlapakas, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“.„Programa bus nauja. Mes prašysime mažiausiai 15 mlrd. JAV dolerių ir tada bus aišku“, – pridūrė jis.O.Šlapakas taip pat išreiškė viltį, kad Ukrainos grivina, kuri ketvirtadienį, prasidėjus neramumams Kryme, nusileido į istorines žemumas, netrukus sustiprės ties maždaug 10 grivinų už JAV dolerį riba.

Buvusi V. Janukovyčiaus patarėja abejoja prezidento pareiškimo autentiškumuBuvusi Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus patarėja Anna German paragino buvusį šalies vadovą netapti Rusijos ar kitų šalių marionete ir dar labiau nekomplikuoti situacijos Ukrainoje, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Buvusi patarėja abejoja V. Janukovyčiaus pareiškimo, esą jis ir toliau išlieka Ukrainos prezidentu ir prašo Rusijos pagalbos, autentiškumu.„Šis pareiškimas greičiausiai nėra autentiškas. Kalbant apie nestabilią padėtį Kryme, tai naujos valdžios klaida. Jie ne laiku ėmėsi kalbos įstatymo ir pakartojo, mūsų – buvusios valdžios, klaidą. Netikiu, jog V. Janukovyčius pasisakys už tolesnę destabilizaciją ir Ukrainos skilimą“, - savo nuomonę išsakė A. German.Politikė paragino V. Janukovyčių nebūti Rusijos ar kitų šalių marionete ir dar labiau nekomplikuoti situacijos Ukrainoje.

Sevastopolyje ant valstybinių pastatų neliko Ukrainos vėliavųSevastopolyje nuo miesto tarybos pastato ketvirtadienį buvo nuleista Ukrainos vėliava.Lenino gatvėje, kurioje yra savivaldybė, susirinkę žmonės šį įvykį sutiko džiaugsmingai.Kol kas virš pastato plevėsuoja vieniša Sevastopolio vėliava.Anksčiau Ukrainos valstybinė vėliava buvo nuimta nuo Sevastopolio valstybinės administracijos pastato. Ketvirtadienį miesto centre ant valstybinių pastatų neliko nė vienos vėliavos.Miesto tarybos atstovai kol kas atsisako kalbėtis su žurnalistais apie šiuos įvykius.

A. F. Rasmussenas: Ukraina neprašė NATO pagalbosNATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Ukraina neprašė Aljanso pagalbos dėl padėties Kryme.„Ukraina neprašė jokios specialios pagalbos. Šiandien NATO-Ukrainos komisijos posėdyje mes patvirtinome savo ketinimus ir toliau plėtoti bendradarbiavimą Komisijoje“, – A.F.Rasmussenas sakė ketvirtadienį spaudos konferencijoje Briuselyje, pasibaigus NATO ir Ukrainos komisijos posėdžiui.

Inicijuoja referendumą „dėl autonominių įgaliojimų išplėtimo“Krymo Aukščiausiosios Rados prezidiumas inicijuoja referendumą dėl „autonomijos statuso patobulinimo bei įgaliojimų išplėtimo“ ir padarė atitinkamą pareiškimą, informavo Krymo Aukščiausiosios Rados (KAR) pirmininko atstovė Oksana Kornijčuk.Kaip pranešė vietos žiniasklaida, kreipimesi sakoma, jog ramybei Kryme iškilo pavojus dėl „nekonstitucinio valdžios perėmimo Ukrainoje, kurį įvykdė radikalūs nacionalistai, palaikomi ginkluotų nusikaltėlių grupuočių“.„Tokiomis sąlygomis Krymo Aukščiausioji Rada kaip Krymo autonominio regiono aukščiausia valdžios institucija, remdamasi ją išrinkusių Krymo gyventojų valia, prisiima visą atsakomybę už Krymo likimą“, – sakoma pareiškime.„Įsitikinę, kad tik Krymo referendumo organizavimas dėl autonomijos statuso patobulinimo ir jos įgaliojimų išplėtimo leidžia Krymo gyventojams patiems, be jokio išorinio spaudimo ir diktatūros, nulemti autonomijos ateitį“, – nurodoma jame.

ES laiko O. Turčynovą teisėtu laikinuoju prezidentuEuropos Sąjunga (ES) neabejoja dėl prezidentinių įgaliojimų suteikimo Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Oleksandrui Turčynovui teisėtumo, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) atstovas Olivier Bailly."Ukrainos parlamentas, kuris mums yra teisėta Ukrainos valdžia, prieš kelias dienas triuškinama balsų dauguma priėmė sprendimą, remiantis kuriuo buvo paskirtas (laikinasis) prezidentas. Mums jis yra Ukrainos prezidentas", - EK atstovas sakė spaudos konferencijoje Briuselyje, atsakydamas į klausimą, ar ES ir toliau laiko Viktorą Janukovyčių teisėtu Ukrainos prezidentu.

Rusija žada laikytis susitarimų su Ukraina dėl Juodosios jūros laivyno baziųRusija laikysis sutarčių su Ukraina, apibrėžiančių jos Juodosios jūros laivynų bazavimąsi Krymo regione, ketvirtadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kai Kijevo naujieji lyderiai perspėjo Maskvą laikyti savo karius jų bazėse.„Kalbant apie pranešimus, jog Rusija pažeidžia susitarimus dėl Juodosios jūros laivyno, skelbiame, kad esant dabartinei sudėtingai padėčiai Rusijos Juodosios jūros laivynas griežtai laikosi minėtų sutarčių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo URM atstovo pareiškimą.

Rusijos karinės jūrų pajėgos pradėjo iš anksto neskelbtas pratybas Barenco ir Baltijos jūrojeRusijos Šiaurės ir Baltijos jūrų laivynai paskelbė padidintą operatyvinę parengtį Barenco ir Baltijos jūrose, pradėjus iš anksto neskelbtą didelio masto ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą, kurį trečiadienį nurodė atlikti šalies prezidentas Vladimiras Putinas, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.„Apie 80 antvandeninių, povandeninių ir pagalbinių Rusijos karinių jūrų pajėgų laivų paliko savo nuolatines bazes ir pradėjo išskleidimo etapą nustatytuose jūrinių poligonų rajonuose Barenco ir Baltijos jūrose. Šiuo metu suformuotos kelios laivų grupės, kurias sudaro įvairios laivyno pajėgos“, – nurodė ministerija, kurios pranešimą citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Apsispręsta dėl Ukrainos vyriausybės sudėties, premjero postas – A. JaceniukuiUkrainos parlamentas ketvirtadienį susitarė, kad šaliai vadovaus koalicinė vyriausybė, o ministrų kabineto vadovo postas siūlomas buvusiam ekonomikos ministrui Arsenijui Jaceniukui.„Mūsų šalis atsidūrusi prie ekonominės ir politinės griūties slenksčio“, – A.Jaceniukas sakė Aukščiausiosios Rados nariams, kai buvo iškelta jo kandidatūra.Jis taip pat perspėjo, kad šiuo metu kyla grėsmė Ukrainos teritoriniam vientisumui, ir pažadėjo vesti šalį integracijos su Europa keliu.Apie koalicijos Radoje suformavimą paskelbė parlamento pirmininkas, laikinai einantis valstybės vadovo pareigas Oleksandras Turčynovas.„Pagal Ukrainos konstitucijos 83-iąjį straipsnį oficialiai skelbiu, kad vasario 27 dieną buvo sukurta ir užregistruota ... koalicija „Europinis pasirinkimas“, - pareiškė jis per parlamento posėdį.O. Turčynovas nurodė, kad koalicijoje yra 250 deputatų.Pasak parlamento pirmininko, koaliciją sudarė frakcijų „Batkivščyna“ („Tėvynė“), UDAR („Smūgis“). „Svoboda“ („Laisvė“), grupių „Ekonominis vystymasis“, „Suvereni europietiška Ukraina“ ir kiti deputatai.Pats A. Jaceniukas pareiškė, jog prezidento rinkimuose nedalyvaus.

Krymo parlamentas ketvirtadienį svarstys autonomijos išplėtimąKrymo parlamentas ketvirtadienį 14 val. turi pradėti sesiją, kurioje svarstys klausimą dėl autonomijos išplėtimo, agentūrai „Interfax“ sakė parlamentui artimas šaltinis.Jokių kitų detalių šaltinis nepateikė.Kaip jau pranešta, parlamento pastate jau yra prezidiumo nariai. Žurnalistai taip pat matė, kaip į parlamento pastatą įėjo partijos „Rusų vienybė“ lyderis Sergejus Aksionovas.

V. Janukovyčius į Rusiją galėjo būti išplukdytas kreiseriu „Moskva“Rusijos Juodosios jūros laivynas vasario 26 dieną buvusį Ukrainos prezidentą galimai išplukdė iš Krymo raketiniu kreiseriu „Moskva“. Tai patvirtino keletas šaltinių, skelbia unian.netDaugiau – čia.

Prie Krymo parlamento atėjo iki 400 jaunų vyrų Nuo 300 iki 400 žmonių praėjo pro milicijos kordonus ir prisiartino prie Krymo parlamento pastato Simferopolyje.Kaip pranešė korespondentai, tie žmonės, daugiausia – jauni vyrai su Rusijos ir Krymo vėliavomis, stovi aikštėje už 30-40 m nuo parlamento.Jie skanduoja „Rusija, Rusija!“, bet tolesnių veiksmų nesiima.

A. Jaceniukas: V. Janukovyčius – nebe prezidentasUkrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) parlamentinės frakcijos lyderis Arsenijus Jaceniukas sakė, kad Viktoras Janukovyčius yra nebe šalies prezidentas, o teisėsaugos ieškomas žmogus.„Jis nebėra prezidentas. Jis yra ieškomas žmogus, kuris yra įtariamas masine žmogžudyste, nusikaltimo žmoniškumui įvykdymu“, - ketvirtadienį sakė jis žurnalistams parlamente, komentuodamas V.Janukovyčiaus ketvirtadienio pareiškimą.Kaip jau pranešta, Ukrainos generalinio prokuroro pareigas einantis Olehas Machnickis ketvirtadienį per trumpą spaudos konferenciją Kijeve paskelbė, kad buvęs prezidentas V.Janukovyčius ir buvęs vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka buvo įtraukti į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą.

Pradėjo tyrimą dėl „teroristinio“ Krymo administracijos pastatų užgrobimoUkrainos prokuratūra ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl „teroristinių veiksmų“, kai pietiniame Krymo regione prorusiški ginkluoti veikėjai užėmė vietos parlamento ir vyriausybės pastatus, sakoma generalinio prokuroro pranešime.Regiono, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, prokurorai pradėjo tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl „teroro aktų“, kai dešimtys ginkluotų vyrų užėmė Krymo vyriausybinius pastatus.

NATO perspėjo Rusiją vengti padėties eskalavimo ir nesusipratimų KrymeNATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas ketvirtadienį perspėjo Rusiją nesiimti jokių veiksmų Kryme, kurie galėtų padidinti įtampą ir sukelti nesusipratimų per Ukrainą krečiančią krizę.„Esu susirūpinęs dėl įvykių Kryme, – sakoma A.F.Rasmusseno pranešime socialiniame tinkle „Twitter“. – Raginu Rusiją nesiimti jokių veiksmų, kurie gali padidinti įtampą arba sukelti nesusipratimų.“A.F.Rasmussenas šias pastabas išsakė tuo metu, kai Ukrainos laikinoji valdžia iškvietė Maskvos pasiuntinį Kijeve ir perspėjo, kad Rusija privalo gerbti šalies teritorinį vientisumą, kai prorusiški ginkluoti užpuolikai užėmė autonominio Krymo regiono vyriausybės ir parlamento pastatus.NATO gynybos ministrai trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad suvereni, nepriklausoma ir stabili Ukraina yra gyvybiškai svarbi saugumui Europoje.

V. Janukovyčius paprašė Rusijos jį apgintiViktoras Janukovyčius išplatino pareiškimą, kuriame pranešė ir toliau laikantis save Ukrainos vadovu, bei paprašė Rusiją apsaugoti jį nuo šalyje valdžią užgrobusių „ekstremistų“ veiksmų.Jo teigimu, Ukrainos Aukščiausiosios Rados priimti sprendimai yra neteisėti, agentūrą „Interfax“ cituoja lenta.ru.Daugiau – čia.

Krymo Aukščiausiosios Tarybos vadovybė įėjo į parlamento pastatąKrymo premjeras Anatolijus Mohyliovas pareiškė, kad šios autonominės respublikos vyriausybės ir Aukščiausiosios tarybos pastatus užėmę žmonės nenori derėtis ir aiškinti savo veiksmų priežasčių.Kaip pranešė „Interfax“ korespondentas, esantis prie Krymo parlamento pastato, premjeras sakė, jog dabar į pastato vidų įėjo Aukščiausiosios tarybos prezidiumo nariai su parlamento pirmininku Volodymyru Konstantynovu priešakyje, kad surengtų prezidiumo posėdį.

Šarvuočiai, iš Ukromnojės pusės judėję link Simferopolio, apsisuko ir dabar važiuoja į priešingą pusę, skelbia glavkom.ua.Daugiau – čia.

Pareikalavo derybų su MaskvaAutonominiame Krymo regione prorusiškiems ginkluotiems užpuolikams užėmus vietos parlamento ir vyriausybės pastatus, Ukrainos URM ketvirtadienį iškvietė Rusijos pasiuntinį Kijeve ir pareikalavo nedelsiant surengti konsultacijas su Maskva, vadovaujantis 1997 metų dvišale bendradarbiavimo sutartimi.Ministerijos pranešime nurodoma, kad pasiuntiniui Andrejui Vorobjovui buvo įteikta nota, kurioje reikalaujama, kad Krymo uostamiestyje Sevastopolyje laikinai veikiančios Rusijos jūrų pajėgų bazės kariai liktų bazės teritorijoje.„Atskirai buvo pažymėta, kad Rusijos Federacija, esanti šalis garantė pagal 1994 metų gruodžio 5-osios Budapešto memorandumą, yra įsipareigojusi gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir esamas sienas“, – informavo URM.Rusija atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių Kijeve, kai Ukrainos parlamentas praeitą šeštadienį nušalino prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Padėtimi Kryme susirūpinusi LenkijaLenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą vyriausybinių pastatų Ukrainos Krymo pusiasalyje užėmimu, praneša "Reuters".Ministras perspėjo, kad tokie nesankcionuoti veiksmai gali turėti rimtų saugumo pasekmių."Tai labai drastiškas žingsnis, - spaudos konferencijoje kalbėjo R. Sikorskis. - Įspėju tuos, kurie tai padarė ir tuos kurie tai leido, kad šitaip prasideda regioniniai konfliktai. Tai labai pavojingas žaidimas".

Naujoji Ukrainos valdžia pasirengusi per savaitę ar dvi pasirašyti Asociacijos sutartį su ESUkrainos parlamentaras, kandidatas į vicepremjerus eurointegracijos klausimams Borisas Tarasiukas iš frakcijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) neatmeta galimybės, kad Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES) Kijevas gali pasirašyti jau artimiausiu metu.„Jeigu Europos Sąjunga (reikalaus pasirašyti sutartį) prezidento lygiu, tai gali užsitęsti ir iki to laiko, kai bus įvykę prezidento rinkimai. Jeigu tokia sąlyga nebus keliama, tai, galvoju, vyriausybė bus pasirengusi pasirašyti sutartį per savaitę ar dvi“, - žurnalistams sakė B.Tarasiukas.

Nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki 35Krymo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad žmonių, nukentėjusių per masinį susibūrimą prie šio autonominio regiono Aukščiausiosios Rados, skaičius iki vasario 27 dienos 9 val. ryto padidėjo iki 35 ir kad šeši iš tų žmonių buvo paguldyti į ligonines.„Du žmonės mirė. Traumos: kaukolės ir smegenų traumos, daugybinės traumos, buku (daiktu padarytos) pilvo traumos“, - sakoma ketvirtadienį paskelbtame Krymo ministerijos pranešime.Nukentėjusiesiems teikiama visa būtina medicininė pagalba.Anksčiau buvo pranešama apie 30 nukentėjusių žmonių.

Laikinasis Ukrainos vadovas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos turi likti savo teritorijoje, antraip jų veismaki bus laikomi „karine agresija“.

Regionų partija planuoja palaikyti A. Jaceniuko kandidatūrą į Ukrainos premjerusUkrainos Regionų partijos parlamentinė frakcija balsuos už frakcijos „Batkivščyna“ („Tėvynė) lyderio Arsenijaus Jaceniuko kandidatūrą į premjero postą, sakė Regionų partijos deputatas Jurijus Mirošnyčenka.„Surengėme frakcijos posėdį ir nusprendėme palaikyti premjero kandidatūrą ir vyriausybės programą. Kalbant apie ministrų kabineto sudėtį, tai priklausys nuo to, kokios kandidatūros bus iškeltos, ir mes apsispręsime eigoje“, - ketvirtadienį Kijeve žurnalistams sakė J. Mirošnyčenka.

Prie Simferopolio – rusų šarvuočiaiPrie Rusijos karinių bazių Krymo Ukromnoje kaime, esančiame vos už 20 kilometrų nuo Simferopolio, stovi septyni šarvuočiai. Tokią informaciją Žurnalistinių tyrimų centrui pranešė Krymo Aukščiausiosios Rados šaltinis, skelbia news.liga.net.Keli Rusijos Juodosios jūros flotilės šarvuočiai pastebėti ir prie Čistenkoje kaimo, kuris įsikūręs vos už trijų kilometrų nuo Simferopolio. Spėjama, jog šarvuočiai skirti sustiprinti Rusijos laivyno Juodosios jūros flotilės objektų apsaugą. Prisiminsime, jog ketvirtadienio rytą nenustatyti asmenys užėmė Krymo parlamento ir vyriausybės pastatus Simferopolyje. Prie Krymo ministrų tarybos pastato iškelta Rusijos vėliava.

UDAR: naująją Ukrainos valdančiąją koaliciją sudarys 250–260 deputatųUkrainos parlamento, turinčio 450 vietų, naują valdančiąją koaliciją tikriausiai sudarys 250–260 įstatymų leidėjų, ketvirtadienį nurodė partijos UDAR frakcijos atstovas Viktoras Čumakas.„Mūsų koalicijoje bus apie 250–260 deputatų“, – jis sakė žurnalistams Kijeve.

Krymo regiono saugumo pajėgose paskelbta nepaprastoji padėtisUkrainos pietiniame Krymo regione VRM pajėgų daliniuose ir milicijoje ketvirtadienį buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, kai nežinomi ginkluoti asmenys užėmė šios autonominės teritorijos parlamento ir vyriausybės pastatus, pranešė laikinasis vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.„Paryčiais automatais ir kulkosvaidžiais ginkluotas nežinomų asmenų būrys užėmė Krymo Aukščiausiosios Rados pastatą Simferopolyje. Paskelbtas pavojus vidaus kariuomenės daliniuose ir visuose milicijos skyriuose“, – A.Avakovas nurodė pranešime, kurį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.Ministras pridūrė, kad saugumo pajėgos apsupo kvartalą, kuriame yra Krymo Aukščiausiosios Rados pastatas.„Taip pat imtasi kitų priemonių, siekiant užkirsti kelią ekstremistiniams veiksmams ir neleisti padėčiai peraugti į ginkluotą susirėmimą miesto centre“, – rašo A.Avakovas.Krymo parlamento ir vyriausybės pastatus ketvirtadienį apie 4 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku užėmė apie 30 žmonių grupė, naujienų agentūrai „Interfax“ anksčiau sakė regiono premjero atstovė spaudai Violeta Lisina.

Kilo panikaSimfermopolyje kilo panika. Tėvai masiškai atsiima vaikus iš mokyklų, miesto centras užblokuotas, draudžiamas eismas, nedirba parduotuvės, skelbia crimea.comment.ua.

Mėgins tartis Ukrainos autonominio Krymo regiono premjeras Anatolijus Mohyliovas ketvirtadienį mėgins tartis su asmenimis, užėmusiais regioninio parlamento ir vyriausybės pastatus, pranešama vietos vyriausybės tinklalapyje.„Šiandien apie 4 val. (vietos ir Lietuvos laiku) ginkluoti asmenys užėmė Krymo Ministrų Tarybos ir Aukščiausiosios Rados pastatus. Kol kas negalime pasakyti, kas tie žmonės; derybos su jais prasidės 9 valandą. Aš dalyvausiu derybose. Operatyviai informuosime Krymo gyventojus apie visus įvykius, kurie klostysis šiandien. Padėtis kontroliuojama; vyksta derybų procesas“, – A.Mohyliovas sakė Krymo radijui ir televizijai.Ministrų Tarybos pirmininkas nurodė, kad užpuolikai išvedė į lauką žmones, kurie buvo tuose pastatuose, kai jie buvo užimti. Prieš tuos žmones nebuvo smurtaujama.Pastatus saugojusiems teisėsaugos pareigūnams užpuolikai grąžino tarnybinius ginklus. Dėl susiklosčiusios padėties Simferopolyje buvo paskelbta nedarbo diena. Siekiant sureguliuoti šią padėtį, Krymo valdžios pareigūnai įkūrė specialų štabą.A.Mohyliovas paragino gyventojus nesiartinti prie užimtų pastatų ir išlaikyti ramybę, o visas politines jėgas – užtikrinti, kad mieste neprasiveržtų smurtas.„Mums svarbiausia užkirsti kelią konfliktams, kurių buvo vakar (per demonstrantų susirėmimus) prie Krymo Aukščiausiosios Rados pastato. Dėl to (raginu) išlaikyti ramybę; esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad Krymo valdžia sureguliuos šią padėtį be padarinių mūsų piliečiams“, – sakė regiono vyriausybės vadovas.

Atsisakė bendrauti su žiniasklaidaUkrainos pietinio autonominio Krymo regiono parlamento pastatą ketvirtadienį paryčiais užėmę nežinomi ginkluoti asmenys nepanoro bendrauti su žiniasklaida.Kaip pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, grupė žurnalistų priėjo prie regioninio parlamento pagrindinio įėjimo ir paprašė užpuolikų išdėstyti savo reikalavimus bei atskleisti, kas jie tokie.Tačiau pastatą kontroliuojantys asmenys nieko neatsakė ir pareikalavo, kad žurnalistai pasitrauktų nuo įėjimo.Demonstruodami, kad yra ryžtingai nusiteikę, jie taip pat susprogdino kurtinamąją granatą. Žurnalistai skubiai atsitraukė, o pastatą apsupę milicijos pareigūnai nuvedė juos toliau už savo užtvarų.Parlamento pastato vestibiulyje matėsi sudaužytos stiklinės pertvaros ir suręsta improvizuota barikada. Įėjimas buvo užblokuotas.

Premjeras: Krymo administracinius pastatus kontroliuoja prorusiškų „savigynos būrių“ nariaiGinkluoti prorusiški aktyvistai ketvirtadienį užėmė Ukrainos pietinio autonominio Krymo regiono parlamento ir vyriausybės pastatus, patvirtino regiono premjeras.Kaip nurodė Anatolijus Mohyliovas, maždaug 50 ginkluotų asmenų užėmė pastatus naktį ir iškėlė ant jų Rusijos Federacijos vėliavas, taip pat neleido vyriausybės darbuotojams patekti vidun.Vietos valdžia ketina „imtis priemonių“, pridūrė A.Mohyliovas, nepateikdamas daugiau detalių.

Ukrainos premjeras naujosios vyriausybės narius vadina „politiniais kamikadzėmis“Ukrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) Politinės tarybos pirmininkas Arsenijus Jaceniukas, trečiadienį išrinktas naujuoju premjeru, pareiškė, kad į ministrų kabineto komandą susibūrė „kamikadzės“.„Galiu iš anksto pasakyti, koks likimas laukia visų kabineto narių – tai politiniai kamikadzės“, – sakė paskirtasis premjeras, kuris cituojamas jo partijos išplatintame pranešime spaudai.„Iždas tuščias, jo skolos – 75 mlrd. dolerių. Bendra Ukrainos skolinių įsipareigojimų suma siekia 130 mlrd. dolerių. Viso dydžio pensijos nemokamos jau daugiau nei mėnesį, aukso ir valiutos atsargos išgrobstytos. Dabar darome viską, kad suvaldytume situaciją, ir mes ją suvaldysime. Neturime kito varianto“, – pažymėjo A.Jaceniukas.Jis taip pat pranešė, kad ketvirtadienį bus pristatyta naujosios vyriausybės veiksmų programa.„Ji bus trumpa, bet aiški. Pirmas ir pagrindinis uždavinys – išsaugoti ir išgelbėti šalį“, – pažymėjo A.Jaceniukas.

Krymo vyriausybinius pastatus užėmė rusakalbių „savigynos“ atstovaiKrymo parlamento ir vyriausybės pastatus kontroliuoja šio pietinio Ukrainos regiono rusakalbių gyventojų „savigynos“ nariai, pranešė vietos šaltiniai.Kaip nurodo naujienų agentūra „Interfax“, visame Krymo pusiasalyje prorusiški savanoriai formuoja savigynos būrius, kurie vyksta į šio autonominio regiono sostinę Simferopolį.Anksčiau buvo pranešta, kad Krymo regioninio parlamento ir vyriausybės pastatus ketvirtadienį paryčiais užėmė nežinomi ginkluoti asmenys.Daugiau – čia.

A. Jaceniukas: niekas daugiau nenorėjo būti premjeruKandidatas į premjerus Arsenijus Jaceniukas ant Maidano scenos, kur trečiadienio vakarą buvo išsirikiavę kandidatai į ministrų kabinetą, pabuvo tik dešimt minučių ir atrodė nusivylęs.„Ministras pirmininkas dabar yra politikas kamikadzė. Imu valdyti šalį, kuri yra išvogta. Nepamenu nei vieno premjero, kuriam būtų kliuvusi tokia padėtis. Būti premjeru niekas nepanoro – štai kur problema. Pakalbėti norinčių daug, o atsakomybės prisiimti niekas nesutinka“, – sako partijos „Tėvynė“ lyderis A. Jaceniukas.Visiškai priešinga reakcija buvo prie scenos pasirodžius šokolado magnatui Petro Porošenko. Žmonės ragino jį lipti ant scenos, tačiau nei jis, nei UDAR lyderis Vitalijus Klyčko nepasirodė.Plačiau skaitykite – čia.

Rusija imasi žmogaus teisių UkrainojeRusijos žmogaus teisių gynėjai nori per kelis mėnesius įvertinti situaciją, kaip saugomos piliečių teisės Ukrainos teritorijoje, praneša liga.net.Žmogaus teisių taryboje prie Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukurta laikina darbo grupė, kuri kontroliuos, ar laikomasi žmogaus teisių Ukrainos teritorijoje. Plačiau – čia.

Kerry ragina Rusiją laikytis pažado dėl Ukrainos vientisumoJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) trečiadienį paragino Rusiją laikytis savo žodžio ir gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą, kai Maskva pranešė stiprinanti saugumo priemones Krymo pietuose.„Mes pareiškiame tiesiai, kad kiekviena šalis turi gerbti čia teritorinį vientisumą, Ukrainos suverenumą. Rusija sakė, kad taip ir elgsis, o mūsų nuomone, svarbu, kad Rusija laikytųsi savo žodžio“, – sakė J.Kerry, pabrėždamas, kad Vašingtonas nepalaikąs konfrontacijos per šiuos politinius poslinkius.

Trijų Vidurio Europos šalių ministrai vykstą į KijevąVengrijos, Slovakijos ir Čekijos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį apsilankys Kijeve, kur tikisi susitikti su naująją vyriausybe, pranešta trečiadienį Budapešte.Trečiadienį vakare Kijeve buvo žadėta paskelbti Ukrainos naujosios vyriausybės sudėtį po kelis mėnesius trukusių protestų, galiausiai nuvertusių prorusiškąjį prezidentą Viktorą Janukovyčių, kai šis atsisakė pasirašyti asociacijos su ES sutartį.Minėti trys užsienio reikalų ministrai „rytoj vakare vyks į Kijevą, tikintis, kad naujai Ukrainos vyriausybei susiformavus, jie susitiks su naująją vyriausybę“, – sakė Vengrijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Kaberas Kaleta.„Jei to (naujos vyriausybės) dar nebus, jie apsilankys Radoje“, – pridūrė jis.Minimi trys ministrai yra šie: vengras Janosas Martonyi (Janošas Martonis), slovakas Miroslavas Lajcakas (Miroslavas Laičakas) ir čekas Lubomiras Zaoralekas.Kelionės detalės dar tikslinamos, bet po Kijevo jie turėtų skristi į šalies rytus – Donecką, kur gal pavyks „susitikti su Rusijos bendruomenės atstovais“, pažymėjo K.Kaleta.J.Martonyi ir M.Zaoralekas dar ketina apsilankyti Užkarpatėje, kur gyvena nemažai vengrų.Vengrijos užsienio reikalų ministerija antradienį nerimavo, kad vengrų mažuma esa payrė smurto iš radikalaus dešiniojo judėjimo „Pravyj sektor“ (Dešinysis, arba teisus sektorius) šalininkų.

Ukrainos prezidento pareigas laikinai einantis Aleksandras Turčinovas atleido Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pirmininką bei jo pavaduotojus ir užsienio žvalgybos vadovus. UST pirmininko pavaduotoju paskirtas Andrėjus Levusas.Taip pat atleistas Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas bei UST antiteroristinio centro vadovas.

Ukraina: protestai Kryme aprimo, parlamentinė sesija neįvykoPranešama, kad situacija šalia Krymo aukščiausios tarybos (parlamento) pastato Simferopolyje aprimo, o planuotas nepaprastasis susirinkimas dėl pusiasalio statuso Ukrainoje neįvyko, nes nesusidarė reikiamas parlamentarų kvorumas.Vietoje planuotos sesijos buvo surengta Krymo aukščiausios tarybos diskusija dėl politinės situacijos Ukrainoje.Regioninio parlamento pirmininkas Volodimiras Konstantinovas prieš planuotą susirinkimą patikino, atsiskyrimo nuo Ukrainos scenarijus nebus svarstomas, o spaudoje pasirodžiusios spekuliacijos šiuo klausimu tėra provokacija."Krymo parlamentas nekelia atsiskyrimo nuo Ukrainos klausimo, - sakė V. Konstantinovas, paraginęs žmones laikytis ramybės. - Tai provokacija, kuria siekiama diskredituoti pačią instituciją".Paskelbus informaciją, kad nepaprastasis susirinkimas neįvyks, Krymo totorių lyderis Rifatas Čiubarovas paskelbė "Krymo pergalę" ir paragino savo rėmėjus palikti protestų vietą. Krymo rusų bendruomenės atstovas pareiškė, kad pusiasalio "Mečetės, Bažnyčios ir Sinagogos" turėtų būti saugomos "bendromis pastangomis".ELTA anksčiau informavo, kad trečiadienį priešais parlamento pastatą Krymo Simferopolio protestavo iškart dvi grupės - prorusiškai nusiteikę asmenys ir naują Ukrainos valdžią palaikantys Krymo totoriai bei nacionalistai. Abi grupės apsimėtė akmenimis ir buteliais, grupelė radikalų bandė įsiveržti į parlamento pastatą. Įvykio vietoje rastas vienas lavonas, manoma, kad auka mirė nuo ūmaus miokardo infarkto.Šalia parlamento pastato nugriaudėjusio sprogimo priežastis kol kas nenustatyta.

Ukraina prašys tarptautinės pagalbos Janukovyčiaus sąskaitoms atsektiUkraina skubiai susisieks su tarptautinėmis organizacijomis ir oficialiai paprašys padėti atsekti nuverstojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir jo aplinkos kontroliuojamas sąskaitas, trečiadienį pranešė generalinio prokuroro pareigas einantis Olehas Machnyckis.Kaltindamas V. Janukovyčių ir jo padėjėjus „ne milijonų, o milijardų“ dolerių vagyste, O. Machnyckis pranešė nurodęs policijai ir žvalgybos agentūroms sudaryti V.Janukovyčiaus padėjėjų ir užsienio sąskaitų ir su jomis susijusių sąskaitų sąrašą.„Šiandien mes ruošiame prašymus tarptautinėms organizacijoms surasti tas sąskaitas“, – sakė prokuroras.O. Machnickis taip pat pareiškė, kad visi per ketverius V.Janukovyčiaus prezidentavimo metus sudaryti ekonominiai sandoriai bus nuodugniai peržiūrėti dėl galimos korupcijos.Paklaustas apie stambiausius komercinius sandorius, kuriuos pasirašė V. Janukovyčiaus vyriausybė, tarp jų ir skalūninių dujų paieškos sandorius, numatančius produkcijos pasidalinimą su bendrovėmis „Chevron“ ir „Shell“, jis atsakė: „Mes patikrinsime viską: visas buvusio režimo schemas“.Jeigu bus rasta neteisėtų sandorių, jie bus atšaukti, sakė jis.„Atliekame šiuos patikrinimus, nes visa buvusio režimo veikla buvo paremta korupcija“, – kalbėjo prokuroras.Tarp pareigūnų, dėl kurių, pasak O. Machnickio, pradėtas tyrimas, yra ministras pirmininkas Mykola Azarovas ir V.Janukovyčiaus štabo viršininkas Andrijus Kliujevas.Nuverstasis Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius tebėra savo šalyje, sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Mykola Golomča trečiadienį, bet jis nepatikslino, kur konkrečiai yra buvęs lyderis, dingęs praėjusį savaitgalį.„Mes turime informacijos, rodančios, kad Janukovyčius vis dar yra Ukrainoje“, – sakė jis žurnalistams Kijeve.

NATO palaiko Ukrainos teritorinį vientisumąNATO gynybos ministrai trečiadienį paskelbė remią Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, kai nuvertus prezidentą Viktorą Janukovyčių kilo abejonių dėl šios šalies ateities.„Suvereni, nepriklausoma ir stabili Ukraina, tvirtai pasiryžusi tapti demokratiška ir teisine valstybe, yra svarbiausia euroatlantiniam saugumui“, – sakoma ministrų pareiškime, paskelbtame per jų susitikimą Briuselyje.„NATO šalys ir toliau palaikys Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, demokratinę raidą bei sienų nepažeidžiamumo principą kaip svarbiausius stabilumo ir saugumo veiksnius centrinėje ir rytų Europoje bei visame žemyne“, – nurodoma NATO gynybos ministrų pareiškime.

Janukovyčius įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, sako generalinis prokurorasUkrainos nuverstasis prezidentas Viktoras Janukovyčius įtrauktasį tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, trečiadienį pranešė generalinis prokuroras Olehas Machnyckis.Ukrainos naujoji valdžia sako, kad šeštadienį po tris mėnesius trukusių gatvių protestų parlamento nuverstas ir besislapstantis V.Janukovyčius yra ieškomas dėl „masinių žudynių“, susijusių su protestuotojų, kurie buvo nušauti kovinėmis kulkomis, mirtimi.

Rusijos karinis laivynas imasi „saugumo priemonių“ Kryme, sako gynybos ministrasRusija imasi saugumo priemonių savo Juodosios jūros karinio laivyno saugumui Ukrainos Krymo pusiasalyje užtikrinti, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Sergejus Šoigu.„Mes atidžiai stebime, kas vyksta Kryme, kas vyksta aplink Juodosios jūros laivyną. Imamės priemonių Juodosios jūros laivyno objektų, infrastruktūros ir arsenalų saugumui užtikrinti“, – sakė S.Šoigu, kurį cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“.Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Simferopolyje prorusiški separatistai ir Ukrainos naujųjų lyderių šalininkai Krymo totorių bendruomenės nariai trečiadienį stojo vieni prieš kitus prie Krymo regiono parlamento pastato.Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas turi bazę Krymo pusiasalio Sevastopolio mieste. Šis regionas, kurio gyventojų dauguma yra rusakalbiai, buvo prijungtas prie Ukrainos šeštajame dešimtmetyje, kai ji dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje.Sevastopolyje, kuriame Juodosios jūros karinis laivynas glaudžiasi nuo caro laikų, pastarosiomis dienomis vyko kelios prorusiškos demonstracijos, antradienį prie miesto tarybos pastato mitingavo šimtai žmonių.

Krymo Aukščiausios Tarybos neeilinis plenarinis posėdis trečiadienį neįvyks, pranešė Krymo totorių Medžliso vadovas Refatas Čubarovas, išėjęs iš parlamento rūmų pas mitinguotojus.Jis paragino visus protesto dalyvius organizuotai grįžti namo.„Labai organizuotai, nežiūrint į tai, kad čia pasitaiko provokatorių, grįžkite namo. Jūs padarėte labai daug – jūs neleidote kilti konfliktui. Mes jums sakome, kad Krymas laimėjo“, – pareiškė jis.„Grįžkite namo, eikite pas savo kaimynus – Ukrainos rusus, kitų tautybių žmones, sakykite jiems, kad nereikia jokių savigynos būrių. Kartu su jais saugokite cerkves ir mečetes, stebėkite kapines, drauge aprūpinkite mokyklas. Darykite viską kartu“, – pridūrė R.Čubarovas.Vėliau jis perdavė žodį „Batkivščyna“ frakcijos Krymo deputatui Andrijui Senčenkai, kuris pareiškė, kad dabar svarbiausia – nepasiduoti provokacijoms jokiose nacionalinėse Krymo gyvenvietėse.Kalbėdamas apie Krymo vadovybės ateitį jis sakė: „Mes rasime formulę suformuoti Krymo valdžią taip, kad ji būtų labiau subalansuota ir geriau suprantama žmonėms, tačiau tuo pat metu reikia kontroliuoti kiekvieną tos valdžios žingsnį, ir tada ji tikrai dirbs gindama tautos interesus“.Vėliau R.Čubarovas ir A.Senčenka paragino mitingo dalyvius skirstytis.Dalis susirinkusiųjų pradėjo po truputėlį išsivaikščioti, tačiau didžioji mitinguotojų dalis liko. Jie būriavosi grupelėmis, bendravo tarpusavyje. Iš pradžių atrodė, kad susistumdymai ir šūkių skandavimai baigėsi.

Simferopolyje nugriaudėjo sprogimas, protestuotojai konfliktuoja tarpusavyjeUkrainos Krymo pusiasalyje netoli regiono parlamento Simferopolyje nugriaudėjo sprogimas, per prorusiškai nusiteikusių ir naują Ukrainos valdžią palaikančių protestuotojų susidūrimus žuvo mažiausiai vienas žmogus, BBC.ITAR-TASS duomenimis, prieš parlamento pastatą susirinko mažiausiai 7 tūkst. žmonių. Valdžios pasikeitimą Ukrainoje palaikantys Krymo totoriai šaukė "Alachas yra didis!", nacionalistai skandavo "Šlovė Ukrainai!" ir "Krymas ne Rusija!", o prorusiškai nusiteikę mitingo dalyviai atsakė šūksniais "Rusija!".

Federacijos Tarybos pirmininkė: Rusija negali panaudoti jėgos UkrainojeRusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė trečiadienį atmetė prielaidas, jog Maskva gali panaudoti karinę jėgą Ukrainoje."Toks scenarijus neįmanomas, - žurnalistams sakė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko. - Rusija pareiškė ir patvirtina savo poziciją, jog mes neturime teisės, negalime kištis į suverenios valstybės vidaus reikalus."Ji pridūrė, kad nepritaria pasiūlymui supaprastinta tvarka išdavinėti Rusijos pasus Kryme gyvenantiems rusams."Tokią iniciatyvą laikau nesavalaike. Tokie pasiūlymai turėtų būti nuodugniai apgalvoti ir pasverti", - sakė V.Matvijenko, pridūrusi, kad toks žingsnis "kol kas netikslingas".

ES kol kas nenurodo finansinės pagalbos Ukrainai masto ir datųEuropos Komisija „skubos režimu, visu greičiu“ svarsto įvairias finansinės pagalbos Ukrainai suteikimo galimybes pačioje Komisijoje ir su svarbiausiais proceso veikėjais, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly.Konkrečių datų ir finansinės pagalbos dydžio pareigūnas nenurodė.„Mes aiškiai pasakėme, kad norime padėti ir palaikyti Ukrainą pereinamuoju laikotarpiu, kai ji susiduria su ekonominiais sunkumais. Mes turime terminus – trumpalaikį, vidutinį ir ilgalaikį etapus. Šiuo metu negalime nurodyti jų datų, negalime konkrečiai pasakyti, kada bus šie periodai, bet ties tuo dirbame“, – O.Bailly sakė spaudos konferencijoje Europos Komisijoje Briuselyje, atsakydamas į klausimą apie finansinės pagalbos Ukrainai terminus.Pasak O.Bailly, EK taip pat bendradarbiauja su svarbiausiais partneriais, kurių turi ir Briuselis, ir Kijevas.„Mes taip pat sakėme, kad svarbiausi veikėjai, tokie kaip Rusija, turi būti įtraukti į sprendimo paiešką. Negaliu patvirtinti įvairių variantų ir sumų“, – pabrėžė EK atstovas.Europos Sąjungos diplomatijos vadovės Catherine Ashton atstovė pridūrė, kad Europa toliau deda „būtinas pastangas“ ir visi dirba „skubos režimu“.

Simferopolyje: Rusijos ir ES šalininkų susidūrimasSimferopolyje prie Rados pastato susidūrė du tūkstantiniai mitingai. Vienoje varikadų pusėje - Rusijos šalininkai, kitoje - už Ukrainos integraciją į ES pasisakanti minia. Apie 15.30 val. Lietuvos laiku jau buvo sunku atskirti, kas yra kas. Ukrainos ir Rusijos vėliavomis apsiginklavę mitinguotojai svaidėsi priešingomis skanduotėmis, įvyko ne vienas susitumdybas. Pranešama, jog abi pusės svaidosi buteliais, akmenimis, pagaliais. Vis dėlto masiškesnių susidūrimų kol kas nematyti.

Atliktos kratos V. Janukovyčiaus biuruose, nacionaliniame bankeUkrainoje vykdant tyrimą nušalintojo prezidento atžvilgiu dėl įtarimų „tyčiniu nužudymu“, trečiadienį buvo atliktos kratos Viktoro Janukovyčiaus biuruose ir kituose pastatuose, tarp jų - nacionaliniame banke, pranešė generalinė prokuratūra.Savo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime prokuratūra nurodo: „Vykdant kriminalinį tyrimą ... buvo atliktos kratos prezidento administracijos, nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos, nacionalinio banko ir buvusios Janukovyčiaus rezidencijos patalpose“.

NATO ragina gerbti Ukrainos teritorinį vientisumąBriuselyje antradienį tradicinį susitikimą pradedantys NATO šalių gynybos ministrai ketina didelį dėmesį skirti padėčiai Ukrainoje.Prieš prasidedant susitikimui NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) paragino gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą. Lietuvos diplomatai sako, kad NATO susitikime tikisi išgirsti Kijevo poziciją iš atvykstančio Ukrainos gynybos viceministro"Ukrainos žmonės turi nuspręsti, kokia turėtų būti jų šalies ateitis. Laikome savaime suprantamu dalyku, kad visos šalys gerbia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą ir tai yra žinia, kurią mes taip pat perdavė tiems, kas gali būti su tuo susijęs", - žurnalistams sakė A.F.Rasmussenas, paklaustas, ar dėl Ukrainos asmeniškai kalbėjosi su Rusijos pareigūnais.Lietuvos ambasadorius NATO Kęstutis Jankauskas Lietuvos žurnalistams sakė, kad susitikimas su į Briuselį atvykstančiu Ukrainos pirmuoju gynybos viceministru Oleksandru Oliynyku leis geriau apčiuopti, ko iš NATO tikisi naujoji šalies valdžia."Manau, kad visų pirma mes turime išgirsti iš Ukrainos vyriausybės atstovų, ko jiems reikėtų. Išgirskime jų nuomonę ir tada žiūrėsime, kaip mes tai galime padaryti, kaip galime reaguoti", - sakė jis."Nespekuliuokime, kas galėtų būti, jei galėtų būti. Šiandien mes to nematome ir labai tikėkimės, kad ir nepamatysime", - paklaustas, ar NATO šalių ministrai tarsis dėl reagavimo į galimą Rusijos kariuomenės įvedimą į Krymą, sakė ambasadorius.Iš Lietuvos į NATO ministrų susitikimą atvyko viceministras Marijus Velička. Ministras Juozas Olekas su vizitu lankosi Japonijoje.Prorusiški separatistai ir Ukrainos naujųjų lyderių šalininkai trečiadienį stojo vieni prieš kitus prie Krymo regiono parlamento, prieš debatus dėl politinių permainų, nuvertusių prezidentą Viktorą Janukovyčių.Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, daugiausia – totorių, kurie yra autochtonai iš esmės prorusiškame Krymo pusiasalyje, susirinko prie parlamento paremti "Euromaidano" judėjimo, kuris Kijeve po tris mėnesius trukusių protestų nuvertė V.Janukovyčių.Abi stovyklos, kurias skiria milicijos linijos, susibūrė prie parlamento, kuris, spaudžiamas prorusiškų jėgų, vėliau trečiadienį surengs neeilinę sesiją krizei aptarti.Krymą Ukrainai 1954 metais atidavė tuometinis sovietų lyderis Nikita Chruščiovas. Šis pusiasalis, kurio uostamiestyje Sevastopolyje yra dislokuota dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno, yra vienintelis Ukrainos regionas, kuriame pagal gyventojų skaičių dominuoja etniniai rusai.Krymas dabar yra paskutinis didelis opozicijos naujajai politinei tvarkai Kijeve bastionas ir naujieji Ukrainos lyderiai reiškia susirūpinimą dėl ten matomų separatizmo ženklų.

V. Putino įsakas ginkluotosioms pajėgoms – būti pasiruošus bombarduotiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įsakė Gynybos ministerijai skubiai surengti šalies ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties kompleksinį patikrinimą Vakarinėje ir Centrinėj karinėse apygardose, nurodė gynybos ministras Sergejus Šoigu.„Pagal Rusijos Federacijos prezidento įsaką šiandien 14 val. (Maskvos, 12 val. Lietuvos) laiku netikėtai paskelbta kovinė parengtis Vakarinėje karinėje apygardoje, taip pat kariniuose daliniuose, dislokuotuose jo teritorijoje, Centrinės karinės apygardos 2-ojoje armijoje, oro erdvės ir kosminės gynybos, oro desanto pajėgų, tolimosios ir karinės transporto aviacijos vadovybėje“, – S.Šoigu sakė per pasitarimą Gynybos ministerijoje.Daugiau – čia.

Kryme – įtampaProrusiški separatistai ir Ukrainos naujųjų lyderių šalininkai trečiadienį stojo vieni prieš kitus prie Krymo regiono parlamento, prieš debatus dėl dramatiškų politinių permainų, nuvertusių prezidentą Viktorą Janukovyčių.Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, daugiausia – totorių, kurie yra autochtonai iš esmės prorusiškame Krymo pusiasalyje, susirinko prie parlamento paremti „Euromaidano“ judėjimo, kuris Kijeve po tris mėnesius trukusių protestų nuvertė V.Janukovyčių.Abi stovyklos, kurias skiria milicijos linijos, susibūrė prie parlamento, kuris, spaudžiamas prorusiškų jėgų, vėliau trečiadienį surengs neeilinę sesiją krizei aptarti.Daugiau – čia.

Buvę Ukrainos prezidentai: Rusija kišasi į politinį Krymo gyvenimąTrys buvę Ukrainos prezidentai – Leonidas Kravčukas, Leonidas Kučma ir Viktoras Juščenka – pareiškė apie tiesioginį Rusijos kišimąsi į politinį Krymo gyvenimą.„Rusija, kuri visą laiką kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus vadino mūsų tarptautinių partnerių bandymus sureguliuoti situaciją politiniu keliu, dabar pati griebėsi tiesioginio kišimosi į Krymo politinį gyvenimą“, - sakoma bendrame trijų eksprezidentų pareiškime, kurio tekstą naujienų agentūrai „Interfax“ perdavė V.Juščenkos spaudos sekretorė Irina Vanikova.Buvusių šalies lyderių nuomone, „pavojingus receptus“ siūlantys politikai atitinkamos veiklos aktyvavimo atveju turi pajusti Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Ukrainos generalinės prokuratūros reakciją į separatizmo apraiškas.„Bet kokia propagandinė kampanija, nukreipta į šių nuotaikų stiprinimą, turi taip pat būti įvertinta teisėsaugos organų, pagal Ukrainos įstatymus. Spekuliacijos apie rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus, priešiškumo tarp Ukrainos regionų kurstymas jų kultūrinės ir istorinės įvairovės pagrindu, ukrainiečių kalbos žeminimas ir atvira nepagarba Ukrainos valstybės simboliams turi sulaukti deramo įvertinimo“, - pabrėžia pareiškimo autoriai.Jie įsitikinę, kad „Rusija drauge su Didžiąja Britanija ir JAV yra Ukrainos suvereniteto garantas pagal tarptautinius susitarimus“.„Rusijos pareiškimai dėl visų tarptautinių teisinių įsipareigojimų Ukrainai laikymosi nepriklausomai nuo parlamento ir vyriausybės konfigūracijos turi būti patvirtinti atitinkamais Rusijos veiksmais, pagarbos ukrainiečių liaudies ir ukrainiečių valdžios sprendimams pademonstravimu, bet kokių konfliktų etniniu pagrindu visų pavojingų pasekmių atsakomybės suvokimu“, - pareiškia trys buvęs Ukrainos prezidentai.

JAV stiprina savo ambasados apsaugą KijeveAmerikos jūrų pėstininkai buvo pasiųsti į Ukrainą sustiprinti JAV ambasados Kijeve apsaugos, pranešė Valstybės departamento atstovė Jen Psaki.Ji nenurodė, kiek jūros pėstininkų atvyko į Kijevą, tačiau pabrėžė, jog Amerikos diplomatų saugumas visame pasaulyje yra Valstybės departamento prioritetas.Komentuodama JAV valstybės sekretoriaus pirmojo pavaduotojo Williamo Burnso vizitą Kijeve, J.Psaki sakė, kad tos kelionės tikslas nėra kokio nors veiksmų plano pateikimas naujajai Ukrainos valdžiai, o konsultacijos dėl tolesnių žingsnių ir padėties vertinimas po to, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas po tris mėnesius šalyje vykusių audringų protestų.Jungtinės Valstijos palaiko planuojamas Ukrainos derybas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl finansinės pagalbos Kijevui, tačiau, Vašingtono nuomone, pirmiausiai reikia įvertinti šalies ekonomikos padėtį ir poreikius, pažymėjo J.Psaki.Komentuodama Ukrainos planus gegužės 25 dieną surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, Valstybės departamento atstovė sakė, kad JAV „palaiko Ukrainos žmonių raginimus surengti rinkimus gegužę“.

A. Kliujevas oficialiai atleistas iš pareigųUkrainos prezidento pareigas einantis Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas oficialiai atleido iš pareigų nuversto lyderio Viktoro Janukovyčiaus administracijos vadovą Andrijų Kliujevą, nurodoma trečiadienį paskelbtame įsake.A.Kliujevas atsistatydinimo raštą įteikė vasario 23 dieną, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė jo atstovas Artiomas Petrenka.Jis taip pat patvirtino informaciją, jog A.Kliujevas buvo pašautas šturmuojant jo namą viename Kijevo priemiestyje.„A.Kliujevas tikrai buvo sužeistas – kiek žinau, pavojaus gyvybei nėra“, – sakė A.Petrenka.O.Turčynovas taip pat atleido iš pareigų valstybės kanclerį Andrijų Kravecį.Kaip nurodoma laikinojo prezidento oficialiame tinklalapyje, tas įsakas buvo pasirašytas ir paskelbtas trečiadienį.

O. Turčynovas perėmė vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigasUkrainos prezidento pareigas einantis Aukščiausios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas trečiadienį perėmė šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas, nurodoma jo oficialiame tinklalapyje paskelbtame įsake.„Pagal Ukrainos konstitucijos 106-ojo straipsnio 17 punkto pirmąją dalį ir 112-ąjį straipsnį nuo šios dienos priimu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas“, – sakoma dokumente.Vasario 22 dieną Aukščiausioji Rada nušalino nuo pareigų prezidentą Viktorą Janukovyčių ir paskelbė, kad pirmalaikiai šalies vadovo rinkimai vyks gegužės 25 dieną. Už tą nutarimą balsavo 328 deputatai 450 vietų turinčiame parlamente.

Į Ukrainos premjero postą pretenduoja A. Jaceniukas ir P. Porošenka, sako UDAR atstovasĮ Ukrainos premjero postą pretenduos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) parlamentinės frakcijos lyderis Arsenijus Jaceniukas, sakė UDAR („Smūgio) frakcijos lyderio pavaduotojas Vitalijus Kovalčukas.„Šiandien aptarinėjama Arsenijaus Jaceniuko kandidatūra“, - antradienį, po Maidano šalininkų tarybos ir politinių partijų atstovų bendro pasitarimo žurnalistams sakė V.Kovalčukas.Jis pažymėjo, kad A.Jaceniukas pasitarimo metu neatšaukė savo kandidatūros. Be to, per pasitarimą buvo akcentuojama, kad į premjero postą gali pretenduoti ir deputatas Petro Porošenka, bet jis „niekaip nepakomentavo savo požiūrio į tai“.UDAR frakcijos lyderio pavaduotojo nuomone, pagrindinis išbandymas būsimos vyriausybės nariams bus situacijos stabilizavimas ir tvarkos įvedimas Ukrainoje.Pasak V.Kovalčuko, per pasitarimą taip pat buvo keliamas klausimas dėl viso Ukrainos politinio elito liustracijos.

Ministerija: Kijevas bus pasirengęs visapusiškam dialogui su Rusija Ukraina bus pasirengusi atnaujinti visapusišką dialogą Ukrainos ir Rusijos tarpvalstybinės komisijos institucijose, kai tik bus suformuota nauja ukrainiečių vyriausybė, sakoma pranešime, kuris antradienį buvo paskelbtas Ukrainos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.„Iš naujo patvirtiname savo lojalumą Ukrainos ir Rusijos santykiams remiantis visiškai nauju, išties lygiu ir kaimynišku pagrindu, kuris buvo pabrėžtas Ukrainos prezidento pareigas einančio Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo kreipimesi į Ukrainos žmones“, - nurodė ministerija.Ukraina yra suinteresuota tarptautine parama jos pastangoms dėl ekonomikos stabilizavimo ir galimų pavojų šalies teritoriniam vientisumui bei suverenumui prevencijos, sakoma pranešime.„Ukraina akcentuoja Rusijos Federacijos, kaip Budapešto memorandumo dalyvės, užsienio reikalų ministro pareiškimą, kuriame deklaruojamas užsienio kišimosi į Ukrainos vidaus reikalus neleistinumas ir sąlygų Ukrainos, kaip Europos šeimos dalies, vystymuisi sukūrimo svarba“, - nurodoma jame.Aukščiausioji Rada, būdama vienintelė įstatymų leidybos ir teisėtos valdžios institucija, ėmėsi atsakomybės dėl normalizavimo ir priėmė savo pagrindinius sprendimus konstitucine Ukrainos liaudies deputatų, kurie atstovauja visoms parlamentinėms politinėms jėgoms, balsų dauguma, nurodė ministerija.„Ukrainos Aukščiausiosios Rados priimtų sprendimų teisėtumą pripažino daugelis tarptautinių mūsų valstybės partnerių“, - pažymima pranešime.

Paskelbė kandidatų į ministrų kabinetą atrankos kriterijusUkrainos visuomeninio judėjimo „Maidanas“ tarybos paskirti trys atstovai kontroliuos, ar formuojamos naujos vyriausybės nariai atitinka buvusių opozicijos protestuotojų iškeltus kriterijus, trečiadienį pranešė vienas šio judėjimo narys po pasitarimo su politinių partijų atstovais.Buvęs vidaus reikalų ministras ir Maidano tarybos narys Jurijus Lucenka, kuris buvo išrinktas vienu iš tų pasiuntinių, nurodė, kad iš būsimų ministrų bus reikalaujama turėti darbo atitinkamoje srityje ir vadovavimo patirties, taip pat nebūti susijusiems su korupcija arba žmogaus teisių pažeidimais.„Siekiant atrinkti kandidatus, trims pilietinės visuomenės aktyvistams – Viktorijai Siumar, Zorianui Škiriakui ir Jurijui Lucenkai – buvo patikėta bendradarbiauti su Maidano (liaudies pasitikėjimo) taryba, kad vyriausybės (nariai) būtų patikrinti pagal šiuos kriterijus“, – sakė J.Lucenka, vadovaujantis judėjimui „Trečioji respublika“.Jis pripažino, kad „Maidano kriterijai – šiek tiek neaiški sąvoka“, tačiau aiškino, jog bus atsižvelgiama į siūlomų vyriausybės narių „pasiruošimą vykdyti proeuropietiškas reformas, pasiaukojimą, darbą ne sau, o šaliai“.J.Lucenka pridūrė, kad buvo nutarta, jog vyriausybės politikai bus atsakingi už šalies finansus ir ekonomiką, o socialinės ir humanitarinės krypties ministerijoms vadovauti bus patikėta visuomeninio sektoriaus atstovams.„Turime laiko iki pietų, kad būtų sudarytas sąrašas“, – pabrėžė J.Lucenka.

Bus paskelbta naujos vyriausybės sudėtisUkrainos protesto judėjimo šalininkų taryba ir politinių partijų atstovai susitarė, kad į naują šalies vyriausybę pateks visuomenės atstovų, o naujo ministrų kabineto sudėtis bus trečiadienio vakarą paskelbta Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu, pranešė vienas įstatymų leidėjas.„Rytoj 17 val. (vietos ir Lietuvos) laiku turime surengti dar vieną eilinį posėdį ir 19 val. išeiti bei pristatyti tą vyriausybę Nepriklausomybės Maidane“, – partijos UDAR deputatas Valerijus Packanas antradienio vakarą sakė televizijai „5-asis kanalas“ po Maidano tarybos ir partijų atstovų pasitarimo.Daugiau – čia.

Likviduojamos „Berkut“ pajėgosUkrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pasirašė įsakymą, kuriuo likviduojamos „Berkut“ specialiosios pajėgos. Apie tai jis paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. „Berkut” nebėra. Pasirašiau 2014 metų vasario 25 d. įsakymą Nr.144 dėl jo likvidavimo. Detalės bus pateiktos per specialią spaudos konferenciją” – teigiama A. Avakovo puslapyje.

Ukrainos generalinis prokuroras paskelbė Janukovyčiaus paieškąPaskelbta Viktoro Janukovyčiaus paieška, pateikus įtarimus pagal Baudžiamojo Kodekso straipsnį apie tyčinį nužudymą, pareiškė generalinio prokuroro pareigas antradienį pradėjęs eiti Olehas Machnickis.„Galiu pranešti, kad pranešta apie įtarimus buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui. Paskelbta jo paieška. Straipsnis – masinės žmonių žudynės, 115 straipsnis, (tyčinis nužudymas) sunkinančiomis aplinkybėmis“, – sakė O.Machnickis žurnalistams Kijeve.Jis pabrėžė, kad paiešką atlieka Ukrainos saugumo tarnybos ir Vidaus reikalų misterijos operatyviniai padaliniaiPaklaustas, ar paskelbta buvusio generalinio prokuroro Viktoro Pšonkos ir VRM vadovo Vitalijaus Zacharčenkos paieška, O.Machnickis atsakė: „Iškelta byla dėl nužudymų, joje figūruoja apie 50 asmenų, dabartiniu metu; galbūt bus ir daugiau“.

Ukrainos prezidento pareigas einantis Turčynovas pradėjo pasirašyti įsakusUkrainos prezidento pareigas einantis Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pasirašė įsaką dėl Oleho Machnickio paskyrimo eiti Ukrainos generalinio prokuroro pareigas.Šis įsakas buvo pasirašytas pirmadienį, vasario 24 dieną, ir paskelbtas prezidento tinklalapyje antradienį.Aukščiausioji Rada pirmadienį pritarė siūlymui skirti frakcijos „Svoboda“ deputatą O.Machnickį eiti generalinio prokuroro pareigas.Įsakas įsigalioja nuo jo priėmimo.O. Machnickis gimė 1970 metų kovo 15 dieną Lvovo tarnautojų šeimoje. Baigė Lvovo universiteto teisės fakultetą. Dirbo tyrėju prokuratūroje, vėliau advokatu. Partijos „Svoboda“ narys nuo 2004 metų.O. Turčynovas pirmadienį taip pat pasirašė įsaką atleisti Serhijų Kuliką iš Ukrainos valstybinės apsaugos tarnybos vadovo pareigų.

Aukų skaičius išaugo iki 83. Pirmadienį ligoninėje mirė dar vienas Maidano aktyvistas, rašo news.liga.net.

ES pareigūnas: sankcijos Ukrainos pareigūnams bus signalas kitiemsEuropos Sąjungos įvestos sankcijos dėl žmogaus teisių pažeidimų ir žmonių žūties Ukrainoje turi būti ženklas tiems, kurie ateityje bandys elgtis panašiai, antradienį pareiškė Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje vadovo pavaduotojas Svenas-Olovas Karlssonas.„Visos Europos Sąjungos narės sutaria dėl to, kad įvykiai Ukrainoje yra nepriimtini. Sankcijos – tai vienas instrumentų, kuriuos mes turime, viena iš galimybių daryti įtaką sprendžiant sudėtingą situaciją. Suprantama, kad žmonės pasistengs išvengti tokių priemonių. Bet mums svarbu duoti signalą kitiems, kad tokio pobūdžio elgesys yra neleistinas, kad šių žmonių pasekėjai nebandytų elgtis panašiai“, – sakė S.O.Karlssonas Sankt Peterburge žurnalistams.Jis taip pat pažymėjo, kad, pasikeitus padėčiai, sankcijos kai kuriems atskiriems pareigūnams gali būti panaikintos.

C. Ashton žada paramą Ukrainai ir prašo Rusijos palaikymoEuropos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė antradienį pažadėjo Ukrainos naujiesiems lyderiams tvirtą tarptautinę pagalbą, įskaitant paramą kovai su ekonomikos krize, taip pat paragino Rusiją leisti Kijevui žengti „keliu, kurį jis pasirinks“.ES diplomatijos vadovė Catherine Ashton, tapusi pirmąja aukšto rango užsienio pareigūne, apsilankiusia Kijeve po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo, pabrėžė, kad svarbu išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, siųsdama signalą Maskvai vienašališkai nesikišti ir neaštrinti krizės kaimyninėje šalyje.„Esame čia, kad pasakytume, jog norime palaikyti ir padėti jūsų šaliai išlikti stipriai ir žengti į priekį keliu, kurį ji pasirinks“, – C.Ashton sakė žurnalistams antrąją derybų dieną Kijeve.„Taip pat manome, kad labai svarbu pasiųsti žinią apie Ukrainos teritorinį vientisumą, vienybę ir nepriklausomybę“, – pridūrė ji.C.Ashton nepateikė jokių detalių apie potencialią užsienio finansinę pagalbą Kijevui, sakydama, kad ES dirbs su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), tačiau pastarasis pats spręs, kokios paramos reikia Ukrainai.„Jie patys priims sprendimą; jie turi savas taisykles ... tačiau jie yra svarbi dėlionės dalis, mėginant suteikti pagalbą“, – aiškino Europos diplomatė.Pasak jos, Ukrainai reikia padėti išpildyti trumpalaikius finansinius įsipareigojimus, taip pat užtikrinti ilgalaikių investicijų.

Šūviais sužeistas buvęs V. Janukovyčiaus administracijos vadovasBuvęs Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus padėjėjas Andrejus Kliujevas, kuris, kaip teigė naujoji šalies valdžia, pabėgo kartu su nuverstu lyderiu, buvo pašautas į koją, antradienį pranešė jo atstovas.Jo atstovas Artiomas Petrenka nurodė, kad „patikimas šaltinis“ jam sakė, jog į A.Kliujevą, kuris iki V.Janukovyčius nušalinimo šeštadienį ėjo prezidento administracijos vadovo pareigas, buvo šauta dukart.Daugiau – čia.

„Berkut“ kovotojams – pasiūlymas iš Rusijos„Teisingosios Rusijos“ lyderis Sergejus Mironovas pasiūlė įdarbinti „Berkut“ kovotojus Rusijos Vidaus reikalų ministerijoje, o po šešių mėnesių suteikti jiems Rusijos Federacijos pilietybę, skelbia „RIA Novosti“. S. Mironovo manymu, Viktoras Janukovyčius „išdavė savo tautą“, nes „pro savo rūmų langus žiūrėjo, kaip žudomi beginkliai vaikinai iš „Berkut“, ir nieko nedarė. Daugiau – čia.

V. Klyčko sieks Ukrainos prezidento postoUkrainos partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko patvirtino siekiantis šalies prezidento posto per pirmalaikius rinkimus.„Balotiruosiuosi į Ukrainos prezidento postą, nes esu tvirtai įsitikinęs, kad Ukrainoje reikia keisti visas žaidimo taisykles. Turi būti teisingumas. Tikrai žinau, kad tai įmanoma padaryti“, – buvęs pasaulio bokso čempionas antradienį sakė žurnalistams Kijeve.Pirmalaikiai prezidento rinkimai vyks gegužės 25 dieną, o pasiruošimai priešrinkiminei kampanijai prasidėjo nuo antradienio.V.Klyčko taip pat pareiškė, kad formuojant naująją Ukrainos nacionalinės vienybės vyriausybę bus atsižvelgiama į kandidatų profesionalumą ir moralines savybes.„Vyriausybė bus formuojama pagal esminiu principus: pirmiausiai pagal profesionalumą ir moralines savybes. Šiandien padėtis ekonomikoje kritinė, ir turime labai ribotą laiką, per kurį galime išeiti iš šios padėties“, – aiškino UDAR lyderis.V.Klyčko pridūrė, kad neįžvelgia sau vietos vyriausybėje. Jis pažymėjo, kad formuojant ministrų kabinetą nebuvo iš anksto nustatyta, kiek jame vietų turės kiekviena parlamentinė partija.

Ukrainos parlamentas nori, kad Janukovyčių teistų Tarptautinis Baudžiamasis TeismasUkrainos parlamentas antradienį balsavo už tai, kad pabėgęs prezidentas Viktoras Janukovyčius būtų teisiamas už „rimtus nusikaltimus“ Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT), kai bus sučiuptas.Didžiule persvara parlamento patvirtintoje rezoliucijoje šeštadienį nušalintas ir dabar besislapstantis V.Janukovyčius susiejamas su milicijos smurtu prieš protestuotojus, kuris nulėmė daugiau kaip 100 žmonių iš Ukrainos ir kitų valstybių mirtį.Rezoliucijoje sakoma, kad buvęs vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka ir buvęs generalinis prokuroras Viktoras Pšonka, kurie taip pat yra ieškomi, irgi turėtų būti nusiųsti teisti Hagoje įsikūrusiame TBT.Už pareiškimą TBT dėl to, kad Ukraina pripažįsta TBT jurisdikciją dėl nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos įvykdė Ukrainos aukšto rango pareigūnai ir kurie nulėmė ypač sunkias pasekmes ir masinį Ukrainos piliečių žudymą per taikias protesto akcijas nuo 2013 metų lapkričio 21-osios iki 2014 metų vasario 24-osios, antradienį balsavo 324 deputatai.Parlamento pareiškime pažymima, kad per tris mėnesius Ukrainoje teisėsaugos organai, veikę pagal aukščiausio rango pareigūnų įsakymus, neproporcingai taikė fizinio spaudimo priemones, specialiąsias priemones ir ginklus taikių akcijų Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose dalyvių atžvilgiu.Visi šie veiksmai, pažymima pareiškime, nulėmė daugiau kaip 100 Ukrainos ir kitų šalių piliečių nužudymą. Buvo sužeista daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, kurių 500 šiuo metu yra sunkios būklės.Pareiškime taip pat sakoma, kad taikiems piliečiams buvo taikomi kankinimai - vandens patrankos, kai oro temperatūra buvo žemiau 10 laipsnių šalčio.Taip pat pažymima, kad parlamentas pagal Romos statutą pripažįsta TBT jurisdikciją.

Ukrainos lyderis ragina ES atnaujinti derybas dėl Asociacijos sutarties Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton) pirmadienį per susitikimą aptarė būdus, kaip normalizuoti politinę ir ekonominę situaciją Ukrainoje, sakoma šios šalies parlamento pareiškime.O.Turčynovas siekė, kad ES nedelsdama atnaujintų derybas su Ukraina dėl Asociacijos sutarties, tarp kurios nuostatų bus visapusiška laisvosios prekybos zona ir liberalizuotas vizų režimas tarp Ukrainos ir ES.„Tebetęsiamas Ukrainos kursas siekti europinės integracijos ir finansinės pagalbos iš ES yra svarbūs faktoriai užtikrinant stabilų, demokratinį Ukrainos vystymąsi“, - sakė jis.C.Ashton išreiškė paramą Ukrainai ir sutiko su O.Turčynovo nuomone, kad finansinė ES pagalba yra būtina šaliai dėl jos deklaruotų tikslų.Tuo tarpu du deputatai pirmadienį pateikė parlamentui rezoliucijos projektą dėl derybų su ES atnaujinimo ir dviejų savaičių termino vyriausybei susitarti dėl sutarties pasirašymo procedūros ir laiko.Asociacijos sutarties projektą, kurį Ukraina ir ES iš pradžių parafavo 2012 metų kovo 30 dieną, sustabdė buvusio Ukrainos premjero Mykolos Azarovo vyriausybė, kelios dienos prieš tai, kai sutartis turėjo būti pasirašyta per viršūnių susitikimą Vilniuje 2013 metų lapkričio pabaigoje. Tas sprendimas išprovokavo Ukrainoje masinius protestus.Pirmadienio rezoliucijos projekto autoriai Iryna Heraščenko iš partijos UDAR („Smūgis“) ir Borysas Tarasiukas iš partijos „Batkivščyna“ taip pat pasiūlė konstitucijos pataisas dėl didesnių nepriklausomybės garantijų teisėjams, įstatymo projektą dėl prokuratūrų ir kitus įstatymo projektus, kurių ES nori kaip sąlygų Asociacijos sutarčiai.Pagal siūlomą rezoliuciją vyriausybei būtų nurodyta siekti finansinės pagalbos iki stojimo į ES – tokios, kokią Bendrija teikia šalims kandidatėms, - ir imtis priemonių įgyvendinti ES sąlygas dėl vizų režimo su Ukraina liberalizavimo.

ES ragina Rusiją elgtis supratingai ir kaimyniškai Ukrainos atžvilgiuRusija turėtų elgtis su Ukraina kaip su gera kaimyne ir leisti jai eiti savo pasirinktu keliu po tris mėnesius užsitęsusių neramumų ir konflikto, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Catherine Ashton.C.Ashton, kuri tapo pirmąja aukšto rango užsienio pareigūne, aplankiusia Kijevą po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo, sakė, jog ES supranta, kad Ukraina turi išlaikyti glaudžius ryšius su savo kaimyne Rusija, tačiau taip pat turėtų būti pasiųsta tvirta žinia dėl šalies teritorinio vientisumo.Per spaudos konferenciją ji sakė „tvirtai palaikanti“ naujuosius Ukrainos lyderius, taip pat paragino juos suformuoti „visus įtraukiančią“ vyriausybę ir sutelkti dėmesį į neatidėliotinas šalies ekonomikos problemas.Tačiau C.Ashton nepateikė jokių detalių apie potencialią užsienio finansinę pagalbą Kijevui, sakydama, kad ES dirbs su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), tačiau pastarasis pats spręs, kokios paramos reikia Ukrainai.

Ukrainos lyderis sušaukė pasitarimą dėl „pavojingų separatizmo ženklų“Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienį susitiks su teisėsaugos struktūrų vadovais tartis dėl „pavojingų separatizmo ženklų“ kai kuriuose regionuose, kai buvo nuverstas prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.O.Turčynovas, kuris taip pat yra parlamento pirmininkas, apie tai informavo Aukščiausiosios Rados deputatus, tačiau nepateikė daugiau detalių.Kai kurie parlamento nariai perspėjo dėl Ukrainos skilimo pavojaus, nes rytiniai ir pietiniai šalies regionai, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, smarkiai susirūpinę dėl jų palaikomo V.Janukovyčiaus nuvertimo.

„Alfa“ būrio vadas įsitikinęs: jo kovotojų rankos krauju nesuteptosUkrainos saugumo tarnybos specialiojo būrio „Alfa“ vadovas Olegas Prisiažnas inicijuoja tarnybinį tyrimą. Su tokiu prašymu jis jau kreipėsi į Ukrainos saugumo tarnybos vadovą Valentiną Nalivaičenką, skelbia glavcom.ua.„Dalinys veikė griežtai laikydamasis įstatymų, „Alfa“ vyrų rankos krauju tikrai nesuteptos“, - teigia O. Prisiažnas, kurį cituoja 5-asis kanalas.Priminsime, jog, oficialiais Ukrainos sveikatos ministerijos duomenimis, vasario 18-22 dienomis Kijeve nuo šautinių žaizdų mirė 82 žmonės. Medikų pagalbos prireikė beveik 700 žmonių, iš kurių 405 buvo paguldyti į ligoninę. Kaip teigia Maidano aktyvistai, žuvusiųjų skaičius gali viršyti ir 100.Remiantis aktyvistų pasakojimais, protestuotojai buvo negailestingai apšaudyti. Visi žuvusieji buvo sužeisti širdies plote arba gavo kulką į galvą.http://www.youtube.com/watch?v=PBXBfLVqTXs

A. Jaceniukas: Ukrainos vyriausybė turi būti formuojama sparčiai ir skaidriaiUkrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) parlamentinės frakcijos lyderis Arsenijus Jaceniukas antradienį pareiškė, kad naujoji nacionalinės vienybės vyriausybė turi būti suformuota greitai ir be jokių užkulisinių manevrų.„Pagrindinis principas – jokių užkulisinių manevrų formuojant naują vyriausybę“, – jis sakė per plenarinį parlamento posėdį Kijeve.Pasak A.Jaceniuko, į vyriausybę turėtų patekti vadinamojo Maidano protestų judėjimo aktyvistai, tokie kaip Olehas Musijus, Olha Bohomolec, Ihoris Lucenka.„Batkivščyna“ lyderis pabrėžė, kad jo partija visiškai sutinka su vyriausybės formavimo principais, kuriuos siūlo Maidano aktyvistai.Jis pabrėžė, kad naują vyriausybę būtina sudaryti kuo greičiau ir kad esant sudėtingai ekonomikos padėčiai naujasis kabinetas „neturėtų galvoti apie reitingus, politinę veiklą; (jis turėtų galvoti) tik apie viena – kaip ištraukti šalį iš ekonomikos duobės“.

Nuo Ukrainos parlamento pastato nupjauta žvaigždėAnt smailės virš Ukrainos Aukščiausiosios Rados pastato kupolo buvusios žvaigždės antradienį ryte nebėra.„Noriu jums pranešti svarbią informaciją: žvaigždės ant Aukščiausiosios Rados jau nebėra“, - antradienį per parlamento posėdį paskelbė partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis Olehas Tiahnybokas.Žvaigždė buvo ant smailės, varpų vainiko viduryje. Kaip praneša korespondentai, buvo nupjauta tik žvaigždė.

Ukrainos parlamentas atidėjo vyriausybės suformavimą iki ketvirtadienioUkrainos parlamentas antradienį atidėjo planus balsuoti dėl naujos nacionalinės vienybės vyriausybės suformavimo iki ketvirtadienio, siekdamas pratęsti konsultacijas.„Balsavimas dėl nacionalinės vienybės vyriausybės turėtų įvykti ketvirtadienį“, – Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas, taip pat einantis šalies prezidento pareigas, sakė deputatams.Anksčiau buvo planuota, kad balsavimas dėl vyriausybės vyks per antradienio posėdį.

Per susirėmimus Kijeve nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki 713Iki vasario 24-osios vidurnakčio pagalbos į medikus kreipėsi 713 žmonių, nukentėjusių per pastarosios savaitės susirėmimus Kijeve, o 479 iš jų buvo paguldyti į ligonines, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.Vasario 24 dieną, nuo 6 val. iki 24 val., pagalbos į medikus kreipėsi 38 žmonės, kurių 32 buvo paguldyti į ligonines.„Nuo priešpriešos pradžios mirė (žuvo) 82 žmonės“, - sakoma antradienį ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Prasideda pirmalaikių prezidento rinkimų kampanijaUkrainoje nuo antradienio prasideda pasiruošimai pirmalaikiams prezidento rinkimams, kurie vyks gegužės 25 dieną.Pagal pasiruošimo rinkimams planą nuo antradienio prasideda kandidatų balotiravimosi laikotarpis, kuris truks iki kovo 30 dienos. Kandidatus gali siūlyti partijos arba jie gali balotiruotis savarankiškai. Kiekvienas kandidatas turi sumokėti piniginį užstatą – 2,5 mln. grivinų (apie 720 tūkst. litų).Galutinis terminas, iki kurio kandidatai gali pateikti registracijos dokumentus Centrinei rinkimų komisijai (CRK) – balandžio 4-oji.CRK iki kovo 15 dienos turi įsteigti 225 rinkimų apylinkių komisijas. Kiekvienoje komisijoje turi būti ne mažiau negu 12 asmenų, o kiekvienam kandidatui gali atstovauti du nariai. Didžiausias apylinkės komisijos narių skaičius nėra ribojamas.Aukščiausioji Rada vasario 22 dieną priėmė nutarimą dėl pirmalaikių prezidento rinkimų, kai šalies vadovas Viktoras Janukovyčius šeštadienį paryčiais pabėgo iš Kijevo po beveik tris mėnesius trukusių masinių protestų visoje Ukrainoje. Jo dabartinė buvimo vieta iki šiol nežinoma.Labiausiai tikėtinais kandidatais į prezidento postą laikomas buvęs sunkiasvorių bokso pasaulio čempionas ir partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko, vienas iš protestų judėjimo (Maidano) rėmėjų, verslo magnatas Petro Porošenka, Ukrainos televizijos „5-ojo kanalo“ savininkas, taip pat partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) parlamentinės frakcijos vadovas Arsenijus Jaceniukas ir nacionalistinio judėjimo „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis Olehas Tiahnybokas.Tarp tikėtinų kandidatų taip pat minima „Batkivščyna“ lyderė Julija Tymošenka, šeštadienį paleista iš kalėjimo, tačiau jos advokatas Serhijus Vlasenka sakė, kad ji kol kas nepadarė jokių pareiškimų apie ketinimus balotiruotis.

Informacijos apie V. Janukovyčiaus paiešką negavo nė viena teisėsaugos institucijaInformacijos apie Viktoro Janukovyčiaus paiešką negavo nė viena Ukrainos teisėsaugos institucija. Valstybinė pasienio apsaugos tarnyba taip pat neturi duomenų, kad Ukrainos pareigūnams būtų uždrausta išvykti iš šalies. Pareiškimai dėl V. Janukovyčiaus paieškos iki šiol sklandė tik internete. Daugiau – čia.

J. Tymošenko išvyks gydytis į VokietijąIš kalėjimo paleista Ukrainos opozicijos lyderė Julija Tymošenko išvyks gydytis į Vokietiją ateinantį mėnesį, šaliai tebesistengiant išspręsti didžiausią krizę per nepriklausomybės laikotarpį, sakoma jos tinklalapyje paskelbtame pranešime.Daugiau – čia.

„Berkut“ kariai atleidimo prašė klūpėdami ant keliųKelios dešimtys Lvovo „Berkut“ darbuotojų pirmadienio, vasario 24 dienos, vakare dalyvavo Lvovo aikštėje šalia paminklo Tarasui Ševčenkai surengtame mitinge.Vietos žiniasklaidos teigimu, pakilę ant specialiai pastatytos scenos jėgos struktūros darbuotojai paprašė susirinkusiųjų atleidimo, skelbia newsru.com.Daugiau – čia.

Ukrainos Vidaus reikalų ministerijoje – kadrų kaitaIš Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atleistas milicijos generolas leitenantas Valerijus Koriakas. Jis vadovavo Kijevo milicijai, todėl manoma, kad yra prisidėjęs prie Maidano išvaikymo. Žinią apie kadrų kaitą ministerijoje pranešė jos spaudos tarnyba, skelbia unian.net.Be Valerijaus Koriako pirmadienį, vasario 24 dieną, iš VRM buvo atleisti septyni žmonės. Šeši asmenys buvo paskirti į naujas pareigas.Iš pareigų atleistas Vidaus saugumo departamento vadovas, milicijos generolas leitenantas Aleksandras Tulajevas; milicijos generolas leitenantas Viktoras Babenka, vadovavęs Dnepropetrovsko srities milicijai; milicijos generolas Valerijus Kovša, kuris buvo Ukrainos VRM Kijevo miesto vyriausiosios valdybos vadovas; generolas majoras Vasilijus Barcaba, vadovavęs Užkarpatės srities milicijai; generolas majoras Vladimiras Lipandinas, vadovavęs Čerkasų srities milicijai; taip pat iš pareigų atleistas milicijos generolas majoras Vladimiras Astapkovičius, kuris vadovavo Valstybinės automobilių inspekcijos departamentui.Vasario 24 dieną į naujas pareigas paskirtas milicijos pulkininkas Vladimiras Ošovkis, kuris vadovaus Visuomenės saugumo departamentui. Valstybinės automobilių inspekcijos departamento naujuoju vadovu tapo Anatolijus Sirenka. Vitalijus Jalovenka paskirtas Vidaus saugumo departamento direktoriumi. Milicijos pulkininkas Georgijus Goguadzė užėmė Dnepropetrovsko srities vyriausiosios valdybos vadovo pareigas. Milicijos pulkininkas Leonidas Boika vadovaus Čerkasų srities vyriausiajai valdybai. Milicijos pulkininkas Jurijus Morozas tapo Ukrainos VRM Kijevo miesto vyriausiosios valdybos vadovu.

Ukraina: pirmalaikiams prezidento rinkimams skirta 218 mln. doleriųUkrainos parlamentas pirmalaikių prezidento rinkimų organizavimui nurodė skirti 218 mln. dolerių, rinkimų kampanija prasidės vasario 25 dieną.Sprendimui pritarė 352 Aukščiausiosios Rados nariai, parlamento biudžeto komiteto vadovas Jevgenijus Geleris teigė, kad reikiamos lėšos bus rastos perskirsčius kitas išlaidas.Vasario 22 dieną Ukrainos parlamentas nuo valdžios nušalino prezidentą Viktorą Janukovyčių ir gegužės 25 dieną paskyrė pirmalaikius prezidento rinkimus.Kol kas neaišku, kas dalyvaus būsimuose rinkimuose, tačiau į laisvę išėjusi buvusi premjerė Julija Tymošenko pareiškė, kad šio posto nesieks.„Kažkas pranešė, kad J. Tymošenko sieks prezidento posto. Tai netiesa. Toks pareiškimas nebuvo padarytas“, - spaudos atstovams sakė opozicijos lyderės teisininkas Sergejus Vlasenka.

Ukrainos parlamentas atleido konstitucinio teismo teisėjusUkrainos parlamentas dėl priesaikos sulaužymo atleido konstitucinio teismo teisėjus, kuriuos savo laiku buvo paskyręs. Už atitinkamą rezoliuciją pirmadienį balsavo 307 deputatai. Kad teisėjai būtų atleisti, reikėjo 226 balsų.Parlamento nuomone, konstitucinio teismo teisėjai, 2010-ųjų rugsėjį panaikindami 2004 metų konstitucijos redakciją, sulaužė priesaiką. Nauja konstitucija leido prezidentui Viktorui Janukovyčiui pačiam formuoti vyriausybę.

Britų užsienio reikalų ministras ketina užsukti į Ukrainą „netrukus“Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) pirmadienį pareiškė, kad „netrukus“ apsilankys Ukrainoje, ir pažymėjo, jog sukilimą patyrusiai šaliai skubiai reikia finansinės pagalbos savo ekonomikai paremti.W.Hague'as sakė kalbėjęs telefonu su savo kolega Rusijoje Sergejumi Lavrovu ir nurodė, kad šis neminėjęs karinės intervencijos. Britų ministras ragino bendradarbiauti Europos Sąjungai ir Rusijai.„Ukrainos finansinė padėtis yra labai rimta, be pagalbos iš išorės ji būtų nestabili“, – sakoma W.Hague'o pranešime parlamentui.W.Hague'as nurodė, kad vėliau pirmadienį išvyks į Vašingtoną derybų su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).Anot jo, TVF turi geriausias galimybes nedelsiant suteikti finansinę ir techninę paramą, bet W.Hague'as pabrėžė, kad pagalbos skyrimas priklausys nuo ekonominės ir politinės reformos Ukrainoje.Ukrainos naujoji valdžia pirmadienį paprašė Vakarų skubiai suorganizuoti finansinę pagalbą, nes reikia 35 mlrd. dolerių nemokumui atitolinti, kai Rusija grasina ekonominėmis bausmėmis.Anot W.Hague'o, būtu „klaidinga“ laikyti Ukrainą vieta, kur vyksta „konkurencija tarp Rytų ir Vakarų“.Paklaustas, ar S.Lavrovas garantavo, kad Kryme bazę turintis rusų karo laivynas Juodojoje jūroje nesiims karinių veiksmų, W.Hague'as atsakė: „Ponas Lavrovas nekėlė karinės intervencijos į Ukrainą klausimo“.„Bet kokia užuomina apie tai akivaizdžiai nenaudinga nei Rusijai, nei Ukrainai“, – pridūrė britų ministras.

Šoką patyrusius ukrainiečius konsultuos Lietuvos psichologaiŠią savaitę į Kijevą išvyksta dar viena Lietuvos medikų grupė. Šįkart į Ukrainos sostinę siunčiami psichologai, pirmadienį pranešė Lietuvos ryto televizija.Pasak Kijeve dirbančių lietuvių, sužeistiems protestuotojams ir aukų artimiesiems būtina psichologų pagalba. Kruvinų neramumų nusiaubtoje šalyje apstu siaubą išgyvenančių žmonių.Dar šeši Lietuvos medikai šeštadienį jau išvyko į Kijevą, kur teiks pagalbą per protestus sužalotiems žmonėms. Medikų misijos organizatoriai taip pat paragino gyventojus aukoti kraujo sužeistiesiems.Nacionalinis kraujo centras renka norinčiųjų padėti sužeistiesiems Ukrainoje kraują, tačiau negarantuoja, kad jis bus ten gabenamas.Centro direktorė Joana Bikulčienė BNS sakė, kad per šeštadienį kraujo ukrainiečiams paaukojo 58 asmenys.„Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą ruoštis, tai mes ir ruošiamės. Šeštadienį mes padarėme solidarumo su Ukraina akciją ir 58 žmonės neatlygintinai aukojo kraujo“, - teigė Nacionalinio kraujo centro vadovė.

Ukrainoje parlamentas paskyrė Maidano komendantą Kubivą Nacionalinio banko vadovu, o Nalyvaičenką - vadovauti Saugumo tarnybaiUkrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį paskyrė buvusį „Kredobank“ valdybos vadovą, liaudies deputatą (frakcija „Batkivščyna“) Stepaną Kubivą, kuris buvo ir Maidano komendantas, vadovauti Ukrainos nacionaliniam bankui.Už šį sprendimą balsavo 310 liaudies deputatų.Prieš tai Rada priėmė Nacionalinio banko ankstesnio vadovo Ihorio Sorkino atsistatydinimą, kurį palaikė 352 parlamentarai.Dar vienu balsavimu Aukščiausioji Rada Ukrainos saugumo tarnybos vadovu paskyrė frakcijos UDAR deputatą Valentyną Nalyvaičenką. Už šį sprendimą balsavo 333 deputatai.V.Nalyvaičenkos kandidatūrą balsavimui pateikė Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas kaip valstybės vadovo pareigas einantis asmuo.V.Nalyvaičenka vasario 22 dieną buvo paskirtas įgaliotiniu Ukrainos saugumo tarnybos veiklai kontroliuoti.

ES: Sutartį su Ukraina bus galima pasirašyti, bet tik po rinkimųEuropos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy patvirtino, kad Briuselis pasirengęs palaikyti Ukrainą ir pasirašyti su Kijevu Asociacijos sutartį.„Aš sveikinu Ukrainos liaudies valią gyventi laisvoje, nepriklausomoje ir vieningoje šalyje, palaikančioje tvirtus ryšius su Europos Sąjunga. Mes esame pasirengę pasirašyti Asociacijos sutartį ir palaikyti Ukrainą šiuo sudėtingu laikotarpiu“, – sakoma H. Van Rompuy pranešime, paskelbtame pirmadienį Briuselyje.Taip pat pažymima, kad Europos Sąjungoje atidžiai stebima padėties raida. „Mūsų aukščiausioji atstovė (Catherine Ashton) yra Kijeve“, – priminė H. Van Rompuy.Tuo pačiu metu Europos Komisijos atstovas pareiškė, kad ilgai laukta Ukrainos ir Europos Sąjungos sutartis negali būti pasirašyti iki šalyje numatytų gegužės mėnesio rinkimų.„Prekybos ir investicijų sutartis lieka ant stalo“, – sakė Komisijos atstovas Olivier Bailly, kalbėdamas apie plataus masto politinę ir prekybos sutartį, dėl kurios prasidėjo tris mėnesius trukę neramumai Ukrainoje.„Esame pasiruošę pasirašyti šią sutartį, kai Ukraina bus pasiruošusi“, – sakė jis.Spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą, ar ES pasirašys istorinę Ukrainą prie Vakarų priartinsiančią sutartį su dabar formuojama laikinąja vyriausybe, O.Bailly atsakė: „Ne. Manau, kad turime sulaukti, kai pereinamasis laikotarpis pasieks savo paskutinį tašką“ – gegužės 25 dieną numatytus rinkimus.„O kai turėsime vyriausybę, būsime pasiruošę vėl tai aptarti“, – sakė jis.Vis tik Komisijos atstovas pridūrė, kad šis atidėliojimas „nereiškia, jog dabartinė vyriausybė nėra teisėta“.Briuselis norėtų pasirašyti sutartį su vyriausybe, kuri bus suformuota po rinkimų, siekdama „užtikrinti, kad tai bus visiškai suverenus sprendimas“, sakė O.Bailly.Nuverstajam prezidentui Viktorui Janukovyčiui lapkritį netikėtai atsakius šios sutarties, šalyje prasidėjo protestai, kurie privedė iki praėjusios savaitės kruvinų įvykių.O.Bailly taip pat sakė, kad ES yra pasiruošusi padėti Ukrainai įveikti jos ekonominius sunkumus, „jeigu bus reformų programa“.

Atvykusi į Kijevą C. Ashton nuskubėjo į susitikimą su O. TurčynovuEuropos Sąjungos išorės politikos vadovė Catherine Ashton, pirmadienį atskridusi į Kijevą, iš karto nuvyko į susitikimą su Aukščiausiosios Rados pirmininku Oleksandru Turčynovu.Vėliau numatyti susitikimai su buvusia premjere Julija Tymošenko ir kitai Ukrainos valdžios atstovais, pranešė savo tinklaraštyje tinkle „Twitter“ C.Asghton atstovė Maja Kocijančič.

Aukščiausioji Rada svarstys dvi galimas pirmalaikių parlamento rinkimų datasUkrainos Aukščiausioje Radoje užregistruoti du pasiūlymai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų datos.Jokiai frakcijai nepriklausantis deputatas Viktoras Baloha savo projekte siūlo pirmalaikius Rados rinkimus rengti 2014 metų birželio 22 dieną.Kitame projekte parlamento rinkimai numatomi 2014 spalio 26 dieną. Šį siūlymą pateikė jokiai frakcijai nepriklausantis deputatas Nikolajus Rudkovskis.Pirmalaikių parlamento rinkimų reikalauja Maidano dalyviai.

Žurnalistai apsilankė V. Janukovyčiaus žmonos Liudmilos namuose, tačiau į vidų įleisti nebuvo.https://www.youtube.com/watch?v=jCbKOZFTk8U

O. Pšonkos darbovietėje Donecke – šventosios Olgos ikonos, paveikslai ir statulosBuvusio Ukrainos generalinio prokuroro žmonos Olgos Pšonkos biure Donecke – koplytėlė, skirta šventajai Olgai, auksu puoštos jos statulos ir visur iškabinėtos ikonos. „Novosti Donbassa“ žurnalistai pirmadienį lankėsi Donecko prekybos ir pramonės rūmuose, kur ilgą laiką dirba buvusio šalies generalinio prokuroro sutuoktinė, skelbia novosti.dn.ua.Pačios O. Pšonkos kabinete žurnalistai nerado – jis buvo tuščias.Priminsime, jog sausio 28 dieną Donecko srities taryba ketino prašyti Ukrainos Aukščiausiosios Rados generalinio šalies prokuroro sutuoktinę apdovanoti Aukščiausiosios Rados garbės raštu.http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=KlCQ0ba2c6k

Donecke iš Kijevo grįžę „Berkut“ kariai sutikti kaip didvyriai. „Ačiū, vaikinai!“ ir „Šanuoliai“ – tokiais šūksniais „Berkut“ pasitiko Donecko gyventojai.http://www.youtube.com/watch?v=dWwuEkqSMGc

J. Tymošenko reikalauja, kad naujajame ministrų kabinete būtų Maidano atstovųUkrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko pasisako už tai, kad naujoji vadovybė būtų formuojama iš pilietinės visuomenės atstovų, tarp kurių būtų ir Maidano dalyvių.„Reikalauju, kad naujoji vadovybė būtų suformuota iš pilietinės visuomenės atstovų, kurie nugalėjo kruviną režimą“, – sakoma J.Tymošenko pareiškime, kurį pirmadienį išplatino „Batkivščyna“ spaudos tarnyba.Jos nuomone, bet kokios kalbos apie tai, jog Maidane nėra profesionalų, galinčių vesti šalį pirmyn, yra nepriimtinos.„Partija „Batkivščyna“ ir aš asmeniškai reikalausime, kad visi Maidano didvyriai rastų savo vietą vykdomojoje valdžioje. Aš jau esu pateikusi savo pasiūlymus opozicijos lyderiams. Bet kadangi keletas Maidano atstovų dar nedavė savo sutikimo, nenoriu skelbti jų pavadžių“, – sakoma J.Tymošenko pareiškime.

Kryme nugriautas dar vienas Lenino paminklas.

Pirmadienį Aukšiausioji Rada planuoja svarstyti klausimą dėl „Berkut“ likvidavimo.

Lenkija ragina Ukrainą nukreipti dėmesį į šalies ekonomiką, o ne kerštąLenkijos ministras pirmininkas pirmadienį perspėjo ukrainiečius nekeršyti nuverstajam prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo aplinkai, o geriau nukreipti dėmesį į šalies ekonomikos atstatymą.Ukraina pirmadienį išdavė arešto orderį Viktorui Janukovyčiui dėl protestuotojų „masinių žudynių“ ir paprašė 35 mlrd. eurų pagalbos iš Vakarų krizės ištiktai šaliai apsaugoti nuo bankroto.„Didžiausias iššūkis, šiandien laukiantis Ukrainos, yra ne kerštas, o Ukrainos ekonomikos ir valstybės finansų gelbėjimas“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas žurnalistams Balstogėje, rytinėje Lenkijos dalyje.„Jeigu revoliucija turi duoti gerų vaisių, tai ji negali remtis keršto idėja“, – sakė D.Tuskas pridurdamas, kad „elgesys (Kijeve) turi būti iš vienos pusės labai padorus ir iš kitos pusės – labai atsakingas“.

V. Janukovyčius slapstosi Sevastopolyje, plauks į Rusiją?Nuo pareigų nušalintas ir paslaptingai dingęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius šiuo metu yra Rusijos karinėje bazėje Sevastopolyje, skelbia žiniasklaida, informuoja naujienų agentūra UNIAN.Kaip skelbia ATR televizijos žurnalistai, buvusiam Ukrainos prezidentui buvo paruoštas desantinis Rusijos Federacijos Juodosios jūros flotilės laivas, kuriuo buvęs Ukrainos vadovas plauks į Rusiją.Daugiau – čia.

Kijeve tvyro įtampaPirmadienį Ukrainos sostinėje Kijeve atsidarė dauguma parduotuvių ir viešojo maitinimo įstaigų, situacija šalia miesto geležinkelio stoties buvo rami, tačiau mieste tvyro įtampa.Beveik visos vardinių drabužių parduotuvės dideliame "Ukrainos" prekybos centre buvo atidarytos, tačiau pirkėjai jose nesilankė."Esate pirmasis šiandien užsukęs žmogus", - ITAR-TASS korespondentui sakė vienos parduotuvės pardavėja.Anot žurnalisto, žmonės aktyviai aptarinėja politinius įvykius šalyje, tačiau prisiartinus nepažįstamiems asmenims iškart nutyla.Pranešama, kad kijeviečiai dideliais kiekiais perka maisto produktus, baimindamiesi grivinos nuvertėjimo ir galimai augsiančių kainų. Taksi paslaugos mieste veikia normaliai, tačiau vairuotojai vis dar baiminasi važiuoti į miesto centrą.Centrinėje miesto dalyje dažnai pasirodo protestuotojų savisaugos grupių patrulių grupės iš Nepriklausomybės aikštės, tačiau policijos pareigūnų nematyti. Šalia Kijevo geležinkelio stoties naktį buvo girdėti automatinių ginklų šūviai, tačiau miesto policijos departamentas įvykio nekomentavo.

D. Medvedevas teigia abejojantis naujosios Ukrainos vadovybės legitimumuRusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė šiuo metu nematantis Ukrainoje legitimių partnerių dvišaliam dialogui.„Griežtai kalbant, šiandien ten nėra su kuo bendrauti. Daugelio jų valdžios organų legitimumas kelia didelių abejonių“, – D.Medvedevas sakė naujienų agentūrai „Interfax“ pasibaigusių žiemos olimpinių žaidynių sostinėje Sočyje.„Jeigu laikytume vyriausybe žmones, kurie dėvėdami juodas kaukes ir ginkluoti Kalašnikovo automatais laksto po Kijevą, su tokia vyriausybe mums dirbti būtų sudėtinga“, – ironizavo premjeras.D.Medvedevas pridūrė, jog jeigu Ukrainoje „atsiras normali šiuolaikiška valdžia, pagrįsta Ukrainos įstatymais ir konstitucija, būsime pasiruošė atnaujinti tokius santykius“.Premjeras pakartojo, kad abejoja dabartinių Ukrainos valdžios struktūrų legitimumu, tačiau pažymėjo, kad tai yra jo asmeninė nuomonė.„Kai kurie mūsų užsienio, Vakarų partneriai galvoja kitaip – jų nuomone, tie organai teisėti, – sakė D.Medvedevas. – Nežinau, kokią konstituciją ir kokius įstatymus jie skaitė, tačiau man atrodo, kad tai kažkokia suvokimo aberacija, kai tuo, kas legitimu, vadinama tai, kas iš esmės yra maišto rezultatas.“

J. Tymošenko nedarė pranešimo dėl ketinimų kelti savo kandidatūrą į prezidentus, sako advokatasBuvusi Ukrainos premjerė ir partijos "Batkivščyna" ("Tėvynė") lyderė Julija Tymošenko nedarė pareiškimo dėl savo ketinimų balotiruotis į prezidentus, kaip apie tai pranešė virtinė visuomenės informavimo priemonių."Kažkas išplatino pareiškimą dėl to, jog Julija Volodymyrivna esą pareiškė, kad ketina balotiruotis prezidento rinkimuose. Tai neatitinka tikrovės. Tokio pareiškimo nebuvo", - pirmadienį pareiškė jos advokatas Serhijus Vlasenka telekompanijai "Ukraina".Sekmadienį "Batkivščyna" išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, jog J.Tymošenko prašo nesvarstyti jos kandidatūros į premjero postą.

ES pripažįsta naujojo Ukrainos lyderio Turčynovo legitimumąEuropos Sąjunga (ES) pripažįsta laikinai Ukrainos valstybės vadovo pareigas einančio Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo legitimumą, pirmadienį nurodė Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly."Pripažįstame procedūrą, pagal kurią ponas Turčynovas buvo įgaliotas vykdyti jam patikėtas pareigas", - O.Bailly sakė Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje.

Ukrainos prezidento rinkimų kampanija automatiškai prasidės vasario 25 d.Pirmalaikių Ukrainos prezidento rinkimų kampanija automatiškai prasidės antradienį, vasario 25 dieną, pranešė Centrinė rinkimų komisija (CRK), pridūrusi, kad neprivalo paskelbti atitinkamo pranešimo per savo posėdį.„Rinkimų kampanija prasideda automatiškai, pagal Aukščiausiosios Rados nutarimą dėl Ukrainos prezidento pirmalaikių rinkimų datos paskyrimo gegužės 25 dieną. Dėl to CRK pirmadienį savo posėdyje neskelbs atitinkamo pareiškimo dėl rinkimų kampanijos pradžios“, – nurodė komisijos spaudos tarnyba.Anksčiau pirmadienį naujasis Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas sakė, kad „CRK reikės bent 1,9 mlrd. (apie 457 mln. litų) rinkimams surengti“.

„Ukraina galėtų tapti ES nare“Ukraina ateityje galėtų tapti Europos Sąjungos, jeigu įvykdytų jai Bendrijos keliamus reikalavimus, nurodė ES ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas.„Esame istorinėje kryžkelėje, ir Europa turi būti verta šio istorinio momento bei suteikti Ukrainai narystės perspektyva vidutiniame arba ilgajame laikotarpyje – jeigu (Kijevas) sugebės išpildyti stojimo sąlygas“, – O.Rehnas sakė Sidnėjuje, kur vyko Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimas.Kaip rašo Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“, O.Rehnas taip pat pažymėjo, jog ES pasiruošusi suteikti svarią finansinę pagalbą Ukrainai, kai joje bus suformuota nauja vyriausybė.

A. Jaceniukas: iždas išgrobstytas, šalis ties bankroto ribaUkraina neturi iš ko susimokėti skolas, šalis beveik neturi lėšų, būtinų normaliam valstybės darbui užtiktinti. Tai pirmadienį pranešė partijos "Batkivščina" lyderis Arsenijus Jaceniukas."Valstybinis iždas išgrobstytas, šalis beveik įstumta į bankrotą. Vykdyti skolos įsipareigojimų nėra iš ko", - pareiškė A. Jaceniukas per pirmadienį vykusį taikinamosios komisijos posėdį Aukščiausiojoje Radoje.Sekmadienį laikinai Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas ekonominę situaciją šalyje pavadino katastrofiška. "Iždo sąskaitoje apskritai nėra lėšų, yra didžiulių problemų, susijusių su pensijų fondu. Matote, kas vyksta su nacionaline valiuta, bankų sistema", - kalbėjo O. Turčynovas Aukščiausiojoje Radoje.Tuo tarpu laikinai Ukrainos vidaus reikalų ministro pareigas einantis Jurijus Kolobovas pirmadienį pranešė, kad situacija Ukrainos finansinėje sferoje dabar "sudėtinga, bet kontroliuojama". Pasak J. Kolobovo, šalies valdžia tikisi skubios paramos iš JAV, Europos Sąjungos ir tarptautinių finansinių organizacijų. Pirmąsias paskolas šalis tikisi gauti iš Lenkijos ir JAV jau per artimiausias dvi savaites."Finansinė parama Ukrainai 2014-2015 m. laikotarpiu gali siekti apie 35 mlrd. dolerių", pareiškė J. Kolobovas.

Opozicija: V. Janukovyčius slepiasi vienuolyneBuvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius slepiasi Maskvos ortodoksų patriarchato vienuolyne. Tokią informaciją žurnalistams perdavė opozicinės frakcijos „Tėvynė“ deputatas Aleksandras Briginecas, skelbia rus.newsru.ua.„Maskvos patriarchatas ir toliau Ukrainoje atlieka gana neigiamą vaidmenį. Reikėtų kelti bendros vietos cerkvės steigimo klausimą – ir imtis tokių veiksmų nedelsiant. V. Janukovyčius aptiktas viename iš Maskvos patriarchato vienuolynų – kartu su apsauga ir artimiausia aplinka. Iš viso su juo daugiau nei tūkstantis žmonių“, - socialiniame tinkle „Facebook“ parašė politikas.Daugiau – čia.

Ambasadorius: Ukrainos įvykių JAV nelaiko perversmuJungtinės Valstijos nesutinka su pozicija, kad Ukrainoje buvo įvykdytas perversmas, sekmadienį pareiškė JAV ambasadorius Kijeve Geoffrey Pyattas.Jis sakė žurnalistams Kijeve, kad Jungtinės Valstijos atmeta bet kokius pareiškimus, jog Ukrainoje buvo įvykdytas perversmas ir kad pastarieji įvykiai toje šalyje gali būti neteisėti dėl kišimosi iš užsienio.Kalbėdamas apie Maskvos poziciją dėl krizės Ukrainoje, G.Pyattas sakė, kad JAV ir Rusija laikosi skirtingų požiūrių į įvykius Kijeve.Tačiau Europa ir Jungtinės Valstijos ne mažiau nei Rusija suinteresuotos Ukrainos stabilumu ir griežtai smerkia bet kokius smurto prasiveržimus toje šalyje, pabrėžė ambasadorius.

Prokuroro namuose rasti dokumentai liudija, kad Ukraina buvo per žingsnį nuo masinių skerdyniųBesislapstantis ir, pasirodo, besaikę prabangą mėgstantis buvęs Ukrainos generalinis prokuroras Viktoras Pšonka reikalavo į Kijevą įvesti kariuomenę, remdamasis aktyvistų paskelbta informacija skelbia portalas lb.ua. Anot portalo, prabangiuose V. Pšonkos apartamentuose aktyvistai rado dokumentus, kurie liudija, jog prezidentas Viktoras Janukovyčius neramumų Kijeve metu gavo generalinio prokuroro raštišką prašymą įvesti nepaprastąją padėtį. O kartu – ir kariuomenę į Kijevą. Daugiau – čia.

Buvęs Ukrainos prezidentas jau tampa internautų pajuokų objektu:

Žurnalistai prabilo apie V. Janukovyčiaus meilužęViktoras Janukovyčius jau daug metų turi neoficialią žmoną – Liubov Poležai, kilusią iš Enakijevo. Moteris yra V. Janukovyčiaus virėjos sesuo, rašo newsru.ua. Apie tai savo paskyroje „Facebook“ skelbia „Ukrainskaja pravda“ žurnalistas Sergejus Leščenko.Daugiau – čia.

V. Janukovyčius galbūt pastebėtas KrymeUkrainos teisėsaugos agentūros pirmadienį nurodė neturinčios informacijos apie prezidento Viktoro Janukovyčiaus buvimo vietą, tačiau pranešama, kad nuverstas lyderis buvo pastebėtas Krymo mieste Sevastopolyje, kuriame bazuojasi Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas.Po to, kai praeitą penktadienį pasirašė susitarimą su opozicija, turėjusį užbaigti į kraujo praliejimą peraugusią priešpriešą, V.Janukovyčius pabėgo iš sostinės į rytų Ukrainą. Sienos apsaugos tarnyba nurodė, kad prezidentas šeštadienį mėgino išskristi iš Donecko, tačiau pareigūnai neleido to padaryti.Opozicijos įstatymų leidėjas Volodymas Kurenojus savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė turintis nepatvirtintos informacijos, jog V.Janukovyčius buvo suimtas Kryme.

Ukrainai reikia 35 mlrd. dolerių Ukraina pirmadienį pareiškė, kad jai skubiai reikės 35 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos iš užsienio ir paprašė Vakarų donorų per ateinančias dvi savaites surengti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų susitarta dėl Kijevo finansinio gelbėjimo plano.Laikinasis finansų ministras Jurijus Kolobovas savo pranešime nurodė, kad „planuojama makroekonominės pagalbos Ukrainai apimtis gali siekti apie 35 mlrd. JAV dolerių (25 mlrd. eurų arba 88 mlrd. litų)“ iki ateinančių metų pabaigos.

Ukrainos Vidaus reikalų ministras paskelbė, kad buvusiam šalies prezidentui Viktorui Janukovyčiui išduotas arešto orderis.

Aktyvistai Maidane nežada skirstytisŠiuo metu Kijeve esantis „Žinių radijo“ žurnalistas Ridas Jasiulionis pirmadienį pranešė, kad situacija Maidane rami, žmonių aikštėje nėra daug. Visgi jo tikinimu, aktyvistai nežada apleisti aikštės, nes esą tikrai ne visi jų keliami reikalavimai yra įgyvendinti.Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos parlamentas iki antradienio gali sudaryti valdančiąją koaliciją ir išrinkti premjerąUkrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) įstatymų leidėjas Serhijus Sobolevas prognozuoja, kad iki antradienio Aukščiausioje Radoje bus suformuota valdančioji koalicija ir išrinktas premjeras.„Mūsų frakcijos pasitarimas vyks rytoj (pirmadienį) 14 valandą (vietos ir Lietuvos laiku). Labiausiai tikėtina, kad parlamente tęsis balsavimas dėl įstatymų ir nutarimų. Manau visai realu, kad (koalicijos suformavimas ir premjero paskyrimas) įvyks antradienį“, – jis sekmadienį sakė žurnalistams Kijeve.S.Sobolevas neatskleidė jokių pretendentų į premjero postą vardų, apie kuriuos diskutavo dabartinė parlamento dauguma, sakydamas, kad konsultacijos tebevyksta ir jis negalintis jų sužlugdyti.Deputatas užsiminė, kad buvusios premjerės Julijos Tymošenko kandidatūra nebuvo aptariama.Jis pridūrė, kad nebus įmanoma priimti naujos konstitucijos iki prezidento rinkimų.„Ji netgi fiziškai negali būti priimta prieš prezidento rinkimus. Tam reikalingos dvi Aukščiausiosios Rados sesijos“, – aiškino S.Sobolevas.Įstatymų leidėjas pridūrė, kad parlamento laukianti svarbiausia užduotis – parengti naujos konstitucijos projektą ir balsuoti dėl jo po prezidento rinkimų.

Rusija: Ukrainos opozicija pažeidė sutartį ir užgrobė valdžiąRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, sekmadienį kalbėdamasis su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry pareiškė, kad nuversto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus priešininkai nesilaikė taikos sutarties, kurią jie pasirašė penktadienį, ir užgrobė valdžią.Kaip praneša Rusijos URM, antrąkart per dvi dienas kalbėdamasis su J.Kerry, S.Lavrovas sakė, jog „dabar svarbiausia, jog būtų visiškai išpildyta“ sutartis, sudaryta tarpininkaujant trims Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovams.„Ukrainos opozicija nukrypo nuo tos sutarties, faktiškai užgrobdama valdžią Kijeve, atsisakiusi nusiginkluoti ir toliau kliaudamasi smurtu“, – ministerija citavo S.Lavrovo žodžius.S.Lavrovas „atkreipė dėmesį į faktą, jog ant tų dokumentų yra kelių Vakarų šalių atstovų parašai ir kad Jungtinės Valstijos oficialiai sveikino jų pasirašymą“, sakoma ministerijos pranešime.Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys, kuris irgi prisidėjo tarpininkaujant tame procese, Ukrainos taikos sutarties nepasirašė.Ją pasirašęs V.Janukovyčius pabėgo iš sostinės, o įstatymų leidėjai nubalsavo už jo nušalinimą ir paskyrė laikiną šalies vadovą.Tie dramatiški įvykiai lydėjo du mėnesius trukusią priešpriešą, prasidėjusią, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti politinės asociacijos ir prekybos sutartis su ES bei pareiškė, jog Ukraina sieks glaudesnių ryšių su Maskva. Atsakydama Rusija pasiūlė Kijevui 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketą.

Rusija savo ambasadorių Kijeve atšaukė į Maskvą „konsultacijoms“Rusija atšaukia savo ambasadorių Ukrainoje į Maskvą „konsultacijoms“, sekmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija po to, kai po dramatiškų įvykių Kijeve savaitgalį buvo nušalintas prorusiškas lyderis Viktoras Janukovyčius ir jo sąjungininkai, o jų vietą užėmė proeuropietiškos opozicijos lyderiai.„Dėl situacijos eskalacijos Ukrainoje ir būtinybės išanalizuoti esamą situaciją iš visų pusių, buvo nuspręsta atšaukti Rusijos ambasadorių Ukrainoje (Michailą) Zurabovą į Maskvą konsultacijoms“, - nurodė Užsienio reikalų ministerija pranešime, kuris buvo išplatintas vėlai sekmadienį.

Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.

Ukraina

Įvertink šį straipsnį

Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.

(0 žmonių įvertino)

Žinomas fotografas D. Ščiuka pasidalijo įspūdingomis atostogų nuotraukomis: vaizdai atima žadą

Švenčių stalui: žymus konditeris Th. Lauvray pristato tortų, pyragų ir pyragaičių TOP 5

Lottie Moss – apie nuogybes, kurios uždirba milijonus, ir žiaurius mados pasaulio užkulisius: norėčiau pasakyti tai aštuoniolikmetei sau (1)

Top naujienos

Verslas

Karas Ukrainoje. Kuleba apie iš Kinijos gautus signalus: Kremlius piktinasi ^{Ukrainos kariai vienu šūviu okupantams pridarė didžiulių nuostolių}

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 560 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų...

Sveikata

Dėl gresiančio pavojaus gyvybei uždraudė vienus vaistus, skirtus kosuliui, peršalimui ir gripui gydyti

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), remdamasi Europos Komisijos (EK) sprendimu, naikina...

Iš esmės

Video

Prabilo Ukrainos vidaus pajėgų snaiperiai: buvo trečioji šalis

Žinomas fotografas D. Ščiuka pasidalijo įspūdingomis atostogų nuotraukomis: vaizdai atima žadą

Švenčių stalui: žymus konditeris Th. Lauvray pristato tortų, pyragų ir pyragaičių TOP 5

Lottie Moss – apie nuogybes, kurios uždirba milijonus, ir žiaurius mados pasaulio užkulisius: norėčiau pasakyti tai aštuoniolikmetei sau (1)

Top naujienos

Grasinimai trauktis į šešėlį finansų ministrės nejaudina: mokesčių reformos pagal tokius žmones nekuriamos (2)

Įvertino bandomojo matematikos egzamino rezultatus: pernykštė tragedija pasikartos

Rygoje sugriuvo penkiaaukštis pastatas (1)

Karas Ukrainoje. Kuleba apie iš Kinijos gautus signalus: Kremlius piktinasi ^{Ukrainos kariai vienu šūviu okupantams pridarė didžiulių nuostolių}

Dėl gresiančio pavojaus gyvybei uždraudė vienus vaistus, skirtus kosuliui, peršalimui ir gripui gydyti

Transliacija / Iš esmės. Amerikos generolas sukritikavo Lietuvos gynybos stiprinimą. Ar išgirsime?

Lauko reklamos efektas: jos nesinori išjungti, o gudrūs technologiniai sprendimai leidžia pasiekti net sėdinčius namie

Karo ekspertai: rusai bando pakartoti tai, kas praeityje labai pasiteisino (1)

Legendinei Uljanai Semionovai amputuota koja – prikaustyta prie neįgaliojo vežimėlio

„Regitros“ egzamino dėl instruktoriaus kaltės neišlaikęs vyras: jie jaučiasi neliečiami ir nebaudžiami (2)

Būsimi vairuotojai bus supažindinami su transporto priemonių keliamu pavoju aplinkai

Kiek kainuoja renginys viename prabangiausių Lietuvos viešbučių: galite likti maloniai nustebę

Ką balandį žiūrėti per Netflix ir kitus kanalus: laukiantiems didžiųjų naujienų bus į ką akis paganyti

Landsbergis: European unity is the best antidote to Putin’s nuclear blackmail

VSAT head: reports on possible flights to Minsk from Iran are worrying

Prabilo Ukrainos vidaus pajėgų snaiperiai: buvo trečioji šalis

Nuorodos kopijavimas