Jutau, jog privalau trauktis. Dvejus su puse metų dirbau RT („Russia Today“) korespondente – anglų kalba transliuojančioje tarptautinėje kabelinėje televizijoje, finansuojamoje Rusijos valdžios.

Kantrybė trūko televizijai ėmusis vykdyti Amerikos šmeižto ir Kremliaus aukštinimo programą. Minčių apie pasitraukimą turėjau ir anksčiau, tačiau pokyčiams vis neryždavau, nežinodama, ko noriu imtis toliau, savo istoriją Elizabeth Wahl pasakoja svetainei politico.com.

Nenorėjo išnykti tyliai

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pirmą kartą supratau, kokį pavojingą propagandos ginklą turi mano darbdaviai. Nebegalėjau ilgiau dalyvauti šiame farse. Nusprendžiau, jog kovo 5 diena bus mano paskutinė šioje televizijoje. Atėjus lemtingajai dienai, situacija Ukrainoje buvo tokia įtempta, o televizijos politika tokia pasibjaurėtina, jog nusprendžiau tai padaryti viešai – nenorėjau tyliai išnykti. Tą popietę galvoje sukosi daug minčių. Pavakario transliacijos metu tiesioginiame eteryje pasakodama apie įvykius Ukrainoje, tariau paskutinį žodį: „Negaliu dirbti televizijai, kurią finansuoja Rusijos valdžia, kuri garbina Vladimiro Putino veiksmus. Didžiuojuosi būdama amerikietė ir tikiu tiesos galia. Štai kodėl, vos pasibaigus laidai, išeinu iš darbo“.

Širdis daužėsi krūtinėje, paskubomis susirinkau visus daiktus. Žinių redaktorius pareiškė norįs su manimi persimesti keliais žodžiais. Paklausė, kodėl tai padariau – atsakiau, jog priežastis išsakiau laidos metu. Paaiškinau, jog apsisprendžiau dėl RT skleidžiamos propagandos apie Ukrainą. Tada išėjau, paėjau gerą gabalą kelio, prisėdau pirmame pasitaikiusiame restorane ir pabandžiau suvokti, kas ką tik nutiko.

Po 15 minučių suskambo mano telefonas.

Susigundė iššūkių pažadais

Dirbti RT žurnalistė pradėjo 2011 metų rugsėjį. Jaunos specialistės noras rengti reportažus „temomis, kurias masėms skirta žiniasklaida ignoruoja“ mažai turėjo bendro su tuo, kuo iš tikrųjų užsiėmė šis transliuotojas. Nepaisant negeros nuojautos, mergina sutiko dirbti.

Prieš tai ji kaupė patirtį vietos transliuotojų naujienų laidose, teko bendradarbiauti ir su didžiaisiais kanalais. RT naujienų redaktorius ją pastebėjo ir susirado pats – svetainėje „Youtube“ pamatė jos parengtą reportažą apie tragediją Fukušimoje.

Naujienų vadovas – pats rusas – jauną žurnalistę bandė įtikinti, jog ši televizija yra puikus alternatyvus naujienų šaltinis, drįstantis mesti iššūkį nusistovėjusioms žurnalistikos normoms. Televizijos šūkis skambėjo įkvepiančiai „Daugiau klausimų“. Derintis dėl darbo, Rusijos tema praktiškai nebuvo paliesta, nebuvo ir rodymų, jog naujienų turinį diktuoja Kremlius. E. Wahl klastos neperprato ir darbo pasiūlymą priėmė.

Tačiau kankino negera nuojauta – internete apie darbdavius informacijos praktiškai nebuvo, nepavyko susisiekti ir su ten dirbančiais asmenimis. Žurnalistė buvo girdėjusi, jog dalis transliuotojų ima valdžios pinigus, tačiau šio fakto nesureikšmino. Bandė save raminti, jog šaltasis karas jau seniai pasibaigęs – Amerika ir Rusija garsiai kalba apie santykių perkrovimą. Juk ne apie kokią Šiaurės Korėją kalbame. Be to, atsirado galimybė dirbti Vašingtone ir rengti reportažus tarptautinėmis temomis – pasiūlymas buvo viliojantis, ypač jaunai žurnalistei.

Įspėjo nuo pirmos dienos

Žurnalistės teigimu, pirmosios dienos buvo labai įdomios. Visa vadovybė buvo rusai, o eiliniai kolegos - amerikiečiai. Buvo tokių, kurie merginą įspėjo be reikalo nerodyti žurnalistinių principų ir neieškoti teisybės. E.Wahl nesuprato, jog jau pats metas sunerimti.

Pirmąją darbo savaitę žurnalistei teko judėjimo „Okupuokime Volstritą“ tema. Vos prasidėjus protestams, naujienų skyriaus vadovas rytiniame susirinkime pareiškė, jog šiai istorijai bus skiriamas ypatingas dėmesys. Taip ir buvo. Daugiausiai laiko mergina praleido kalbindama „Okupuokime Volstritą“ aktyvistus Vašingtono McPhersono aikštėje – dalis jų tikrai turėjo, kuo pasiskųsti: vis augantis pinigų vaidmuo politikoje, nepasotinami bankai, paprastus žmones slegiančios skolos. Tačiau dauguma tebuvo paprasčiausi hipiai. Savaime suprantama, reportažuose Amerika atrodė apgailėtinai – toks ir buvo RT tikslas. „Okupuokime Volstritą“ svarbiausia tema buvo ateinančias kelias savaites ir net mėnesius. Iš jos buvo išsunkta viskas, kas tik buvo įmanoma.
Tada prasidėjo neramumai Maskvoje – žmonės piktinosi dėl neskaidrios rinkimų baigties ir klestinčios korupcijos. Tačiau RT niekas apie tai nekalbėjo – amerikietė savo akimis pamatė, jog V.Putino asmuo čia neliečiamas.

RT keistai kalbėjo ir apie užsienio lyderius. Po Libijos diktatoriaus Muammaro Qaddafi mirties – žurnalistė buvo išdirbusi vos mėnesį – jai buvo skirta užduotis parengti reportažą apie tai, jog diktatorius buvo vienas geriausių Amerikos bičiulių. Reikėjo ilgo bei išsamaus reportažo su nuotraukomis ir vaizdo medžiaga. Šio pranešimo tikslas buvo akivaizdus – pademonstruoti amerikiečių dviveidiškumą: esą kaip jie drįsta kištis į šalies reikalus, jeigu pats senatorius Johnas McCainas kartą pietavo su Libijos vadovu? Prie šios temos buvo grįžtama ne kartą. Mahmoudas Ahmadinejadas? Vakarai paprasčiausiai ieško preteksto pradėti karą – neva bijo Irano branduolinių ambicijų. Basharas Assadas? Sirijos pilietinis karas RT puikiai pasitarnavo kaip priežastis apšmeižti JAV. Prisiminkime cheminio ginklo panaudojimą prie Damasko – esą tai tebuvo pretekstas Vašingtonui įsikišti ir nuversti režimą. Tuo metu RT puslapyje internete pasirodė iškalbingas straipsnis „Įrodymai, jog cheminio ginklo ataka Sirijoje tebuvo apgaulė“. Žurnalistė negalėjo patikėti, jog jos darbdavys šlovina bene žiauriausius žmones visame pasaulyje. Ir džiaugėsi, jog dirba su vietinės reikšmės naujienomis, bei pastebėjo tendenciją, jog praktiškai kiekviena istorija gali virsti šmeižtu prieš jos tėvynę.

Buvo skatinama erotika

Dar vienas nerimą kėlęs faktas – RT itin populiarus naujienų kanalas tų, kuriuos drąsiai galima vadinti ekstremistais. Tokių, kurie mano, jog Rugsėjo 11-osios įvykiai buvo pačių amerikiečių darbas. Kuo paveikesnę konspiracijos teoriją sukurpdavo RT žurnalistai, tuo nuoširdžiau džiaugėsi jų viršininkai iš Rusijos.

Abby Martin drąsa tiesioginio eterio metu išsakyti savo poziciją dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. E. Wahl labai didžiavosi savo kolege. Nebežinodami, ką daryti, vadovai nusprendė prisikalbėjusią žurnalistę išsiųsti į Krymą. Ji atsisakė – puikiai suprato, jog tos pasiūlymas tėra RT viešųjų ryšių triukas. Tuo pasinaudoto RT ir išplatino pareiškimą: „Priešingai nei visi mano, RT nespaudžia savo žurnalistų į rėmus, jie gali laisvai reikšti savo nuomonę. Ir ne tik privačiai, bet ir tiesioginiame eteryje. Taip ir buvo su A. Martin nuomone dėl Ukrainos“. Jau kitą dieną RT ėmėsi itin griežtų veiksmų – tokios akivaizdžios cenzūros ir propagandos E.Wahl teigia nemačiusi per visą savo gyvenimą. Tai buvo dar vienas postūmis trauktis ir padaryti tai viešai. Žurnalistė sako norėjusi, kad visi sužinotų tiesą.

Įdomus faktas: nors viskas, ką rodė ir kalbėjo RT, iš esmės buvo nukreipta prieš Vakarus, pornografijai ši taisyklė taikoma nebuvo. Erotika buvo atvirai skatinama. Ieškoma pretekstų pakalbinti pornografijos žvaigždes. E.Wahl spėja, jog pagrindinis tokios strategijos tikslas buvo gerinti žiūrimumą. Visi gerai žinojo, jog televiziją daugiausiai internetu žiūri jauni vyrai.

Gavo nurodymą ignoruoti įvykius Ukrainoje

Žurnalistė pasakoja apie paskutines darbo dienas ir spaudimą situaciją Ukrainoje nušviesti taip, jog V.Putinas atrodytų didvyris. Teisintis, jog tai „tik darbas“, nebegalėjo. Pasirodžius pranešimams apie ginkluotus asmenis Ukrainos oro uostuose, gautas nurodymas jų nepaisyti arba neigti. Rusijos karius Kryme liepti vadinti „savigynos būriais“. Įtampa augo. E. Wahl prisimena, jog buvo verčiama kalbinti tik prorusiškai nusiteikusius svečius, liepta teigti, jog naujoji Ukrainos valdžia – neonacių atmaina. Situacija buvo itin sudėtinga, tačiau faktas lieka faktu – Rusija įsiveržė į Ukrainos teritoriją ir apie tai melavo.

Russia Today
E. Wahl nusprendė, jog negali dirbti televizijai, kuri meluoja, siekdama pateisinti karinę Rusijos intervenciją į kitą šalį. Mintis apie pasitraukimą nedavė ramybės kelis mėnesius, o dabar riba buvo peržengta.

Tą trečiadienį mergina skrupulingai susiplanavo visą dieną. Laukė interviu su skandalingai pagarsėjusiu buvusiu kandidatu į JAV prezidento postą Ronu Paulu. Visų suplanuotų aštrių klausimų žurnalistė jam neuždavė. Maža to, pateikė kelis savus, pavyzdžiui, ką JAV darytų Rusijos invazijos atveju. Koks būtų Vašingtono atsakas? Vėliau žurnalistė pamatė, jog, montuojant interviu, tų nepatogių klausimų neliko.

E. Wahl galutinai nusprendė mesti darbą ir žiūrovams paaiškinti savo sprendimo priežastis. Tą ir padarė.

Atsakas į žurnalistės poelgį pranoko visus lūkesčius. Ji sulaukė lavinos prašymų duoti interviu – tiek iš nacionalinių, tiek iš tarptautinių transliuotojų. Jos pasisakymo įrašas žaibiškai pasklido internete. Jauna moteris teigia sulaukusi tūkstančių palaikymo žinučių iš viso pasaulio.
Būta ir bjaurių reakcijų. Oficialus RT atsakas skelbė, jog žurnalistės veiksmai – „reklaminis triukas“. Kritikai ją taip pat kaltino parsidavus „populiariajai žiniasklaidai“.