Dingusių jūreivių artimieji šį pranešimą sutiko su sielvartu ir pykčiu, nes dar buvo vilties, kad povandeninis laivas bus rastas po to, kai jis neatplaukė į savo bazę Mar del Platoje numatytu laiku, lapkričio 17-ąją, praėjus dviem dienoms po numanomo sprogimo.
„Anomalus, vienkartinis, trumpas, smarkus ir nebranduolinis įvykis, atitinkantis sprogimą“ buvo užfiksuotas netrukus po vėliausio ryšio seanso su povandeniniu laivu „ARA San Juan“, karinio laivyno atstovas kapitonas Enrique Balbi sakė per spaudos konferenciją Buenos Airėse.
Blėstant daug dienų tvyrojusioms netikroms viltims kai kurie įgulos narių artimieji kaltina laivyną nuslėpus informaciją ir melavus jiems visą pastarąją savaitę.
„Jaučiuosi apgauta“, – sakė Itati Leguizamon, kurios vyras Germanas Suarezas buvo „San Juan“ akustikas.
„Mums nepasakė, kad jie žuvo. Tačiau mums pasakė, kad jie – trijų tūkstančių metrų gylyje!“ – pridūrė I. Leguizamon, kitiems šeimų nariams piktai šūkaujant.
„Mums melavo“, – sakė moteris, dirbanti advokate.
Kūkčiojanti Jessica Gopar, kurios vyras buvo „San Juan“ elektrikas, sakė, kad „mums ką tik pranešė, jog povandeninis laivas sprogo“.
„Jis buvo mano gyvenimo meilė; iki santuokos buvom susižadėję septynerius metus, – J. Gopar kalbėjo apie savo vyrą Fernando Santilli. – Ir kaip dabar galiu pasakyti sūnui, kad jis nebeturi tėvo?“
Pirmosiomis paieškų dienomis dviejų Argentinos laivų užfiksuoti povandeniniai garsai buvo pripažinti sukeltais jūrinių gyvūnų. Vilčių teikę palydovų priimti signalai taip pat pasirodė esantys nesusiję su dingusiu „San Juan“.
„San Juan“ yra vienas iš trijų Argentinos laivyno povandeninių laivų. Šis 65 metrų ilgio dyzelinis-elektrinis laivas pastatytas 1983-aisiais Vokietijoje, „Thyssen Nordseewerke“ statykloje. 2007–2014 metais jis buvo remontuojamas, ir jo eksploatavimas pratęstas 30 metų.
Lapkričio 15-ąją laivas pranešė apie akumuliatorių gedimą ir nurodė grįžtantis į Mar del Platą, bet nelaimės signalo nepasiuntė, pranešė karinis laivynas.
E. Balbi trečiadienį pripažino, kad povandeninio laivo ir jo įgulos padėtis atrodo blogėjanti.
Tačiau tąsyk jis atsisakė įvardyti, kas sukėlė „hidroakustinę anomaliją“, užfiksuotą vandenyne praėjus beveik trims valandoms po vėliausio ryšio seanso su „San Juan“. Šio garso šaltinis buvo maždaug už 50 km į šiaurę nuo vėliausios žinomos laivo buvimo vietos.
E. Balbi aiškino, kad informacija apie neįprastą triukšmą buvo gauta tik trečiadienį, kai šiuos duomenis perdavė Jungtinės Valstijos ir „kai buvo patikrinta visa informacija iš visų agentūrų, pranešančių apie tokius hidroakustinius įvykius“.
Kariškis pridūrė, kad į paviršių tikriausiai neiškils jokių nuolaužų, nes povandeninio laivo korpusas veikiausiai „sugniužo“ dideliame gylyje.
Mar del Platoje įsikūrusio Hiperbarinės medicinos centro direktorius Gustavo Mauvecinas sakė, kad vandenilio nuotėkis iš akumuliatorių „visuomet sukelia problemų povandeniniuose laivuose su elektros varikliais“.
„San Juan“ energijos kaupyklą sudaro „500 tonų rūgštinių švino akumuliatorių, išskiriančių vandenilį, jeigu akumuliatorius per daug įkraunamas. Vandenilio sąveika su deguonimi yra sprogstama“, aiškino jis.
Galingas sprogimas
„Mano nuomone, po tokio sprogimo sunku tikėtis, kad kas nors liko gyvas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas povandeninio laivo kapitonas.
Laikraštis „La Nacion“ nurodė, kad viena iš avarijos priežasčių galėjo būti akumuliatorių trumpasis jungimas. Tai gali paaiškinti ir „San Juan“ nesugebėjimą užmegzti ryšio ir faktą, kad nebuvo laiko pasiųsti elektros signalą.
Laivas anksčiau buvo pranešęs apie akumuliatorių gedimą, vėliau galėjusį tapti sprogimo priežastimi.
„Dėl didelio gedimo akumuliatoriai galėjo išskirti vandenilio. Vandenilio koncentracijai (ore) viršijus tam tikrą lygį, (mišinys) tampa sprogus“, – sakė minėtas buvęs povandeninio laivo vadas, prašęs neviešinti jo vardo.
Buvęs „San Juan“ pasinėrimo vadas Horacio Tobiasas sakė, kad incidentas galėjo būti „toks staigus, kad jie nebūtų turėję laiko suvokti, kas atsitiko“.
Pasak pareigūnų, jeigu „San Juan“ korpusas nebūtų pažeistas, jo viduje esančių deguonies atsargų įgulai būtų pakakę septynias dienas. Savaitės laikotarpis nuo vėliausio kontakto sukako trečiadienį 7 val. 30 min. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku.
Argentina vadovauja tęsiamai paieškų jūroje ir iš oro operacijai. Jai padeda kelios šalys – Brazilija, Didžioji Britanija, Čilė, Kolumbija, Prancūzija, Vokietija, Peru Rusija, JAV ir Urugvajus.
Rusija, pasiuntusi savo okeanografinių tyrimų laivą, tapo naujausia prie operacijos prisidėjusia šalimi.
Gynybos ministerija Maskvoje nurodė, kad laivas „Jantar“ plaukia į paieškų zoną nuo Afrikos vakarinių krantų, paliepus prezidentui Vladimirui Putinui.
Paieškos vykdomos teritorijoje aplink vėliausią žinomą „San Juan“ buvimo vietą, maždaug už 400 km nuo Argentinos krantų, bet jas trikdo nepalankūs orai.
Trečiadienio vakarą kalbėdamasis su Argentinos prezidentu Mauricio Macri V. Putinas išsakė „palaikymo žodžių dėl padėties su povandeniniu laivu „San Juan“, nurodė Kremlius.
Kaip skelbia Rusija, jos pasiųstas laivas „turi du giliavandenius nardymo aparatus, leidžiančius vykdyti paieškas iki 6 000 metrų gylyje“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas irgi išreiškė palaikymą, savo „Twitter“ žinutėje parašęs: „Tegul Dievas būna su jais ir Argentinos žmonėmis!“