Kalbėdamas sostinėje Pranciškus gyrė rumunų emigrantų „aukojimąsi“ ir ragino tikinčiuosius atmesti „neapykantos kultūrą“.
Tūkstančiai žmonių Bukarešto alėjose džiaugsmingai šaukė, mojavo ir fotografavosi, kai pontifikas važiavo pro šalį savuoju papamobiliu.
Daugelis televizijos kanalų tiesiogiai transliavo jo viešnagės vaizdus. Ceremonijas taip pat buvo galima gatvėse įrengtuose dideliuose ekranuose.
„Tegyvuoja popiežius!“
Prie Šv. Juozapo katalikų katedros, kur dešimtys tūkstančių tikinčiųjų susirinko dalyvauti mišiose, žmonės mojavo vėliavomis ir skandavo „Tegyvuoja popiežius!“
Per trijų dienų vizitą šalyje, kurioje dauguma gyventojų yra ortodoksai, 82 metų popiežius tikriausiai kalbės apie nacionalizmą skatinančias problemas, tokias kaip skurdas, taip pat santykius tarp religinių bendruomenių.
Sakydamas vieną iš kalbų Pranciškus pagerbė „aukojimąsi, patirtą daugybės Rumunijos sūnų ir dukterų“. Dėl didelio nedarbo ir skurdo milijonai žmonių išvyko iš šalies, iki šiol susiduriančios su didelėmis socialinėmis ir politinėmis problemomis, nors 2007 metais Rumunija tapo ES nare.
Pasak pontifiko, daugybei rumunų išvykus ieškotis darbo užsienyje, „daug kaimų liko be gyventojų“.
Jis taip pat privačiai susitiko su ortodoksų patriarchu Danieliumi, nors jųdviejų santykiai buvo gana įtempti. Abu dvasininkai meldėsi vienas šalia kito, vienas – lotyniškai, kitas – rumuniškai.
Pontifikas anksti penktadienį išskrido iš Fiumičino oro uosto Romoje, prieš tai dar susitikęs su 15 benamių rumunų, gyvenančių Italijos sostinėje.
Bukarešto oro uoste jį pasitiko proeuropietiškų pažiūrų prezidentas Klausas Iohannisas ir apie 200 džiūgaujančių vaikų. Dauguma jų buvo apsirengę baltai ir mojavo vėliavėlėmis.
Po pokalbio su K. Iohannisu pontifikas susitiko su pirmąja Rumunijos premjero postą užėmusia moterimi – Viorica Dancila.
Nerami istorija
Prieš 20 metų Rumunijoje apsilankęs popiežius Jonas Paulius II buvo šiltai sutiktas dėl savo numanomo vaidmens, paspartinusio komunistinių režimų griūtį.
Tačiau santykiai tarp rumunų ortodoksų ir graikų apeigų katalikų, kurių šalyje yra tik apie 150 tūkst., buvo įtempti nuo dešimtmečius trukusio komunistų valdymo po Antrojo pasaulinio karo.
Šios mažytės bendruomenės turtas buvo konfiskuotas, o jos religiniai lyderiai – kalinti.
Tačiau graikų apeigų katalikai atsilaikė ir iki pat diktatūros žlugimo 1989-aisiais slapta rengdavo pamaldas.
Pontifikas beatifikuos septynis vyskupus, kankintus ir mirusius kalėjime. Šis žingsnis atveria kelią jų paskelbimui šventaisiais.
Jis taip pat pakeliaus po šalį ir susitiks su įvairių tikėjimų ir etninių bendruomenių žmonėmis. Rumunijoje yra 18 oficialiai pripažintų etninių mažumų.
Kelionės vinis bus šeštadienį vyksiančios mišios Šumuleu Čuko šventovėje vengriškojoje vaizdingo Transilvanijos regiono dalyje.
Dešimtys tūkstančių žmonių tikriausiai dalyvaus ceremonijoje, per kurią Pranciškus padovanos aukso rožę, papuošiančią didelę medinę Švč. Mergelės Marijos statulą, laikydamasis pontifikų viešnagių svarbiose Marijos šventovėse tradicijos.
Per savo viešnagę prieš du dešimtmečius popiežius Jonas Paulius II sutiko su ortodoksų reikalavimais lankytis tik Bukarešte ir nevykti į Transilvaniją, kur gyvena dauguma šalies katalikų. Tad daugeliu atžvilgių Pranciškus užbaigia nebaigtą Jono Pauliaus II maršrutą.
Kaip ir tada, santykius temdo komunistų laikais konfiskuoto ir ortodoksams perduoto Katalikų Bažnyčios turto klausimas. Vatikano atstovas Alessandro Gisotti sakė, kad nėra jokių planų viešai aptarinėti šį ginčą, bet neatmetė tokios galimybės privačių derybų metu.
Pranciškaus kelionė taip pat bus galimybė „pasiųsti žinią daugeliui katalikų vengrų, kad jie savo širdis, protus ir vartus laikytų atvirus kitiems“, religinių naujienų tinklalapyje „Cruxnow“ rašo religijos ekspertė Claire Giangrave.
„Iššūkis popiežiui – pabrėžti ortodoksų bendruomenei, kad Romos Bažnyčia nenori jos „lotynizuoti“, – sakė vyskupas Pascalis Gollnischas, Rytų šalių bažnyčias remiančias Prancūzijos labdaros organizacijos „Oeuvre d'Orient“ direktorius.
„Vienybė, kurios siekiama, nėra institucinė: nesiekiama visų krikščionių sutelkti po katalikų vėliava – veikiau siekiama, kad kiekvieni pripažintų vieni kitus krikščioniais“, – naujienų agentūrai AFP sakė dvasininkas.