Pranciškus paskelbė metus truksiantį Gailestingumo jubiliejų, siekdamas pabrėžti pagrindinį savo pontifikato naratyvą: kad Katalikų Bažnyčia turi parodyti savo gailestingąją ir atvirąją pusę, užuot moralizavusi ir teisusi.
Pasibaigus mišioms Šv.Petro aikštėje argentinietis pontifikas, stovėdamas priešais puošnias Šventąsias duris, ištarė lotyniškus žodžius „Haec porta Domini. Aperite mihi Portas Iustitiae“ – „Štai Viešpaties durys. Atidarykite man teisingumo duris“, tada atidarė jas pastumdamas.
Pontifikas žengė per atvertas duris per ceremoniją, simbolizuojančia tikinčiojo gyvenimo kelią ir aukas, kurios turi būti atliktos, siekiant pelnyti Dievo malonę. Antrasis per duris žengė atsistatydinęs popiežius emeritas Benediktas XVI, ramsčiuodamasis lazdele ir lydimas jį prilaikančio dvasininko.
Prognozuojama, kad apie 10 mln. tikinčiųjų žengs per tas duris per ateinančius 12 mėnesių, atlikdami piligrimystės ritualą, kurio tradicija gyvuoja šimtmečius.
„Kiek daug nusižengiame Viešpačius ir jo malonei, kalbėdami, kad už nuodėmes baudžiama jo teisingumu, prieš paminėdami, kad už jas atleidžiama Jo gailestingumu“, – Pranciškus sakė maždaug 50 tūkst. žmonių, lietingą dieną dalyvavusių mišiose, skirtose gruodžio 8-ąją švenčiamai Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventei.
„Turime gailestingumą kelti prieš teisingumą, o bet kokiu atveju Dievo teisingumas visada bus jo gailestingumo šviesoje“, – pridūrė pontifikas sakydamas homiliją per Gailestingumo jubiliejaus pradžios ceremoniją.
Apie 5 000 policininkų, karabinierių ir karių buvo papildomai sutelkti aplink Romą, o virš miesto buvo paskelbta neskraidymo zona, siekianti apsaugoti maldininkus, plūstančius į Vatikaną pėsčiomis, automobiliais, traukiniais ir lėktuvais.
„Dievas visada atleidžia“
Šv.Petro bazilikos Šventosios durys, esančios į dešinę nuo jos pagrindinio įėjimo, yra papuoštos 16 bronzinių panelių, vaizduojančio žmogaus nuodėmių atleidimą gailestingumu.
„Turime suvokti žinią, kad Dievas visada mums atleidžia – būtent šią žinią mums pateikia popiežius“, – sakė iš Buenos Airių atvykusi maldininkė Maria Sila (Marija Sila), laukdama prasidedančių mišių.
Bažnyčia jubiliejus paprastai skelbia kas 25–50 metų, o daug šimtmečių ši tradicija skatino tikinčiuosius vykti piligriminės kelionės į Romą ir pelnyti indulgenciją – nuodėmių atleidimą – ir sutrumpinti buvimą Skaistykloje.
Kitaip negu Martino Lutherio (Martino Liuterio) laikais, dabar jubiliejaus indulgencijos yra nemokamos: jas pelno visi, praėję Šventąsias duris.
Vėliausias jubiliejus buvo paskelbtas 2000 metais tuomečio popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II, Bažnyčiai žengiant į trečiąjį tūkstantmetį. Tąsyk Romą aplankė apie 25 mln. piligrimų, o mieste ta proga buvo vykdomi milijonus dolerių kainavę renovacijos projektai.
Pranciškus, visuomet pabrėžiantis kuklumą, norėjo, kad Bažnyčios jubiliejus taptų daug paprastesniu ir labiau prieinamu. Jis atliko precedento neturintį žingsnį, liepęs visoms pasaulio katedroms atidaryti savo Šventąsias duris, kad paskatintų tikinčiuosius minėti jubiliejų namuose, o ne keliauti į Romą.
Vis dėlto Italijos pareigūnai nepraleido progos skirti milijonų eurų dešimtims viešųjų projektų visoje sostinėje, iš kurių praktiškai nei vienas nebuvo užbaigtas.
Pranciškus jubiliejų paskelbė minėdamas savo pontifikato antrųjų metų sukaktį, sakydamas, kad nori „suteikti kiekvienam mūsų laikų vyrui ir kiekvienai moteriai“. Tokia pozicija atitinka jo nuostatą, kad Bažnyčia turi tapti „lauko ligonine“ sužalotoms sieloms, kuris sužeistieji yra gailestingai priimami ir mylimi, o ne teisiami.
„Būti gailestingumo liudininke“
Jubiliejus, kuris tęsis iki ateinančių metų lapkričio 20-osios, buvo paskelbtas pontifiko, kad Bažnyčia „padarytų labiau regimą savo misiją būti gailestingumo liudininke“.
Pranciškus gailestingumo idėją laiko esminga savo pontifikato dalimi ir aiškina, jog tai nėra vien abstrakti samprata.
Rugsėjį jis netikėtai paskelbė, kad per Gailestingumo jubiliejų kunigams bus suteikti ypatingi įgaliojimai suteikti išrišimą moterims, kurioms buvo atlikti abortai.
Apie 800 kunigų visame pasaulyje bus paskirti „gailestingumo misionieriais“, kuriems bus patikėta skatinti aukštesnio lygio išpažintis tarp tikinčiųjų. Šiai misijai bus pasirenkami dvasininkai, kurie yra iškalbūs pamokslininkai, suprantantys žmogiškąsias silpnybes ir gebantis klausytis išpažinčių taip, kad išpažįstantis nuodėmes, anot Pranciškaus, nesijaustų „tarsi kankinimų kambaryje“.
Visos šios pastangos atspindi Pranciškaus misiją – pakeisti Bažnyčios įvaizdį, kad ji būtų mažiau kategoriška ir supratingesnė, – nors kai kada tam įnirtingai priešinasi tradicijų sergėtojai, nusistatę prieš bet kokius Bažnyčios mokymo pakeitimus opiomis temomis, tokiomis kaip homoseksualumas, skyrybos arba gyvenimas nesusituokus.
Tradiciškai katalikai maldininkai būdavo skatinami nuvykti į Romą, kur galėdavo tikėtis nuodėmių atleidimo, perėję Šventąsias duris jubiliejiniais metais.
Pranciškus faktiškai panaikino šį 700 metų gyvavusį paprotį, nurodęs visoms pasaulio katedroms atverti savo Šventąsias duris. Tai įvyks sekmadienį, kai pats popiežius atidarys Šventąsias duris vienuose iš pagrindinių Romos maldos namų – Laterano Šv.Jono bazilikoje.
Judriose Romos gatvėse, kurias užplūdo maldininkų minios, baiminamasi potencialių išpuolių, todėl per jubiliejaus laikotarpį bus imtasi precedento neturinčių saugumo priemonių.
„Nėra jokios konkrečios grėsmės, bet kontekstas yra keliantis nerimą“, – sakė Romos prefektas Franco Gabrielli – pareigūnas, kuriam patikėta užtikrinti, kad jubiliejus praeitų sklandžiai ir saugiai.