Kitų metų rudenį vyksiančių rinkimų kampanija, atrodo, nestokos rėksmingumo dėl čia jau įvardyto personažo dalyvavimo. Milijardierius ir televizijos žvaigždė D. Trumpas (žurnalas „Forbes“ jo turtą vertina 4,1 mlrd. JAV dolerių), ignoruodamas politinį korektiškumą, dabartinius šalies lyderius išvadino kvailiais ir atsainiai pripažino, kad jam nepatikusias moteris yra vadinęs riebiomis kiaulėmis ir bukomis kalėmis.
Apie kuklumą negali būti nė kalbos, kai D. Trumpas pareiškia, jog JAV turi 19 trln. dolerių skolą ir šaliai reikalingas toks žmogus kaip jis, kad sutvarkytų visą jovalą. Paprašytas pakomentuoti savo pasažą apie tai, esą gudri Meksikos vyriausybė imigrantų pavidalu į JAV siunčia padugnes ir taip jų atsikrato, prašymą ignoravo. Ir dar vienas perliukas apie užsienio politiką: „Jei vyktų Irano išpardavimas, jūs, vaikinai, turite suskubti jį pirkti, nes Iranas brangs keturis kartus.“
Svečius į savo vestuves pirko
Statybos verslo magnatas rinkimų kovai pažadėjo išleisti 1 mlrd. JAV dolerių. Dėl čia minėtų ir kitų skandalingų pasakymų su maždaug 20 proc. palankumo balsų jis kol kas gerokai atsiplėšė nuo kitų 16 respublikonų kandidatų. Tikras šios partijos galvos skausmas yra ir tai, kad D. Trumpas atsisako pažadėti nedalyvauti rinkimų kampanijoje kaip nepriklausomas kandidatas, jei su respublikonais nenuskils.
Anksčiau D. Trumpas yra rėmęs Hillary Clinton ir dabar atlapaširdiškai prisimena jai pinigų davęs, o kai paprašė dabartinės demokratų pretendentės į prezidentus ateiti į jo vestuves, ši klusniai prisistatė. Pasak D. Trumpo, neturėjo kitos išeities. Taip pretendentas į galingiausios planetos demokratijos prezidentus nacionalinio kanalo tiesioginiame eteryje prisipažino, kad svečius į savo vestuves pirko.
Tikras D. Trumpo Achilo kulnas – užsienio politika. Las Vegase milijardierius pareiškė, jog pagrindinė santykių su Rusija problema ta, kad prezidentas Vladimiras Putinas negerbia Baracko Obamos, ir pakartojo (pirmą kartą tai pareiškė 2013 m. po vizito į Rusijoje surengtą konkursą „Mis Visata“), kad pats greitai rastų bendrą kalbą su Rusijos lyderiu.
D. Trumpas kartais net lyginamas su V. Putinu, pavyzdžiui, Jackas Shaferis iš „Politico“ rugpjūčio pradžioje pastebėjo, kad abu laikosi šovinistinių pažiūrų, yra narcizistiški, tiki stipria vykdomąja valdžia ir mano praleidę dieną veltui, jei ko nors neprigąsdino.
Dėl V. Putino milijardierius klysta – Rusijos prezidentas nesileidžia į sandorius su ryškiais verslininkais. Tereikia prisiminti oligarcho Boriso Berezovskio (Londone neaiškiomis aplinkybėmis gyvenimą baigusiam verslininkui priklausė frazė „Niekada nedarau milijonų ar dešimčių milijonų, tik milijardus“), Jevgenijaus Čičvarkino (didžiausią Rusijoje mobiliųjų telefonų pardavimo tinklą už nežinomą sumą buvo priverstas parduoti Kremliaus tarpininkui Aleksandrui Mamutui), buvusio „Yukos“ savininko Michailo Chodorkovskio istorijas – visi jie ir daug kitų nepriklausomą laikyseną sau leidžiančių klestinčių verslininkų buvo priversti palikti Rusiją.
Buvęs KGB agentas V. Putinas yra pilkas biurokratas, atstovaujantis beveidei valstybės mašinai, kurios neįmanoma apgauti ar aplošti.
Neprognozuojamas politinis klounas
Kas amerikiečiams kiek neįprasta, Europos gyventojams atrodo neįtikėtina, todėl pastariesiems nesuprantamas pabrėžtinis pretendento į JAV lyderius gyrimasis turtais arba bandymas suniekinti respublikoną senatorių Johną McCainą dėl to, kad šis pateko į nelaisvę Vietnamo kare. O juk karo lakūnui lūžo abi rankos ir koja, penkerius su puse metų vietnamiečiai jį kankino, bet būsimasis politikas atsisakė išankstinio išlaisvinimo, nes nenorėjo palikti kalinamų kovos draugų. Pulti tokį žmogų gali tik cinikas, ir juo tapo D. Trumpas. O juk 2008 m. prezidento rinkimuose milijardierius rėmė B. Obamai pralošusį J. McCainą. Nieko asmeniško, vien verslas?
Pasak vokiečių internetiniam leidiniui „Handelsblatt Global Edition“ dirbančio amerikiečių žurnalisto Christoferio Cermako, amerikiečiams patinka ryškios, net kontroversiškos asmenybės, o europiečiai vertina santūrius politikus. Aišku, Senasis žemynas turi savų radikalų, tokių kaip Marine Le Pen Prancūzijoje ar Graikijos premjeras Alexis Tsipras, bet jie turi aiškias politines programas, o to apie D. Trumpą nepasakysi. JAV jau kalbama apie Donaldo efektą prieš savą (kol kas?) respublikonų partiją, mat tai ypatingos griaunamosios galios politinis autsaideris.
D. Trumpas laikomas politiniu klounu. Kita vertus, politikos istorijoje apstu pralaimėjimų, kai priešininkas nebuvo deramai vertinamas, pavyzdžių. Net jei D. Trumpas nenusikapstys iki finalinio etapo, jo dalyvavimas rinkimuose turės įtakos abiem pagrindinėms JAV partijoms. Demokratai skandalingus milijardieriaus pareiškimus logiškai jau deleguoja visai Respublikonų partijai, maždaug, pažiūrėkite, kokie jie ksenofobai.
Milijardierius skolingas neliko – sumušė visus agresyvių išpuolių prieš dabartinę Baltųjų rūmų administraciją rekordus. Be to, kad ir kaip žiūrėsi, savo rėksminga kampanija D. Trumpas gali tikėtis iki 20 proc. balsų, kuriuos respublikonų rėmėjai atiduotų, pavyzdžiui, už Jebą Bushą, o tai atvertų kelią į pergalę demokratų kandidatui (greičiausiai H. Clinton).
Tai nėra pirmas milijardieriaus bandymas eiti į prezidentus. Pirmasis buvo dar 2000-aisiais, kai D. Trumpas kandidatavo kaip reformistų partijos atstovas. 2010 m. rugsėjį interviu televizijos kanalui „Fox News“ jis pareiškė rimtai svarstantis galimybę dalyvauti prezidentinėje kampanijoje, tą patį kartojo 2012-aisiais, tą kartą po dviejų mėnesių „dalyvavimo“ pareiškė, kad remia respublikoną Mittą Romney.
D. Trumpo pasitraukimas gerokai nuvylė tuometį Gruzijos lyderį Michailą Saakašvilį, nes jis, atrodo, puoselėjo viltis pergalės atveju Baltuosiuose rūmuose gauti patikimą rėmėją. Gruzijos prezidentas milijardierių vadino viena didžiausių asmenybių pasaulyje ir JAV ateitimi, o D. Trumpui pasitraukus pareiškė, kad Vašingtone ima trūkti politikų idealistų. Statybos verslo magnatas nutarė likti prie statybos ir pažadėjo suręsti porą dangoraižių „Trump Tower“ Tbilisyje ir Batumyje. Taigi bent tiek.
Moka milijardieriui, kad taptų jų projektų veidu
Kad ir kaip būtų, D. Trumpas – neabejotinai ryški asmenybė. Klestintis verslininkas, prodiuseris ir vedėjas realybės šou „The Apprentice“, kurio laimėtojui suteikia darbą su 250 tūkst. JAV dolerių metiniu atlyginimu vienoje savo įmonių. Polinkį į politikos vulgarinimą galbūt paaiškina supaprastintai populistinė gyvenimo filosofija. Visiems atvejams D. Trumpas turi tą patį atsakymą: „Viskas labai paprasta.“ Kyla benzino kainos? Tik todėl, kad niekas iš Vašingtono nepaskambina į Naftą eksportuojančių šalių organizaciją ir nepraneša arabams, kad amerikiečių jie daugiau neišrengs.
D. Trumpas griežtai pažvelgtų kokiam įtakingam saudui į akis ir pasakytų, kad jei nebus reaguota į JAV pageidavimus, jos išves iš Arabijos pusiasalio savo pajėgas. Ir kinų lyderių jis nekviestų oficialių pietų kaip B. Obama, veikiau jau pagrasintų jiems, kad kiniškoms prekėms nustatys 25 proc. muitą. Štai tokia satyrinė geopolitika. Jau geriau ji tokia ir liktų.
Kaip tikras verslo guru, D. Trumpas visada po ranka turi užrašų knygelę su šūkiais, tokiais kaip „Niekada neatostogaukite – aš net žaisdamas golfą užsiimu verslu“, „Dažniau žiūrėkite į veidrodį: privalote didžiuotis tuo, kas ten atsispindi. Jei atrodote nemaloniai, toks pats bus ir jūsų verslas“, „Antras pagal svarbumą įvykis kiekvieno vyro gyvenime – diena, kai jis perka jachtą, o pats didžiausias įvykis – diena, kai ją parduoda“, „Blogiausia, kas gali nutikti sandorį sudarančiam verslininkui, – leisti partneriams pajusti, kaip stipriai jis jo nori“. Ir t. t. Tačiau kas tinka verslui, nebūtinai tinka globaliai ir labai komplikuotai XXI a. geopolitikai.
Ir verslas D. Trumpui klostėsi banguotai. Kai „Fox“ rodytuose debatuose moderatoriai klausė apie keturių jo vardą turinčių bendrovių bankrotą, statybos verslo magnatas atrėmė, jog tai tik keturi sandoriai iš šimtų, kuriuos sudarė, ir jis, kaip savo interesus ginantis verslininkas, turi teisę naudotis bankroto įstatymais.
Kai jam primintas „Trump Entertainment Resorts“ bankrotas Atlantik Sityje 2009-aisiais, kai buvo prarasta beveik tūkstantis darbo vietų, verslininkas nesusiturėjo nepademonstravęs kapitalistinio apsukrumo: „Reikėjo trauktis iš Atlantik Sičio, kol viskas nežlugo. Aš ten uždirbau krūvą pinigų ir tuo didžiuojuosi.“
Iš tėvų vokiško ir škotiško kraujo paveldėjęs D. Trumpas po studijų Whartono verslo mokykloje prie Pensilvanijos universiteto (rinkosi tarp jos ir kino studijų) 1968-aisiais pradėjo dirbti klestinčioje tėvo nekilnojamojo turto bendrovėje. 1971-aisiais persikraustė į Manhataną, pasinaudojo Niujorko vyriausybės 40 metų suteikta mokesčių nuolaida, kad atgaivintų per finansų krizę bankrutavusį viešbutį „Commodore“ ir paverstų jį nauju viešbučiu „Grand Hyatt“. Vėliau ėmė statyti „Trump Tower“. Nekilnojamojo turto verslas Niujorke įsisuko.
1989-aisiais kilus finansų krizei, D. Trumpas nebeįstengė mokėti paskolų. 1991 m. iškilo ne tik verslo, bet ir asmeninio bankroto pavojus. Praradę šimtus milijonų dolerių, bankai ir obligacijų turėtojai vis dėlto sutiko su skolos restruktūrizavimu. Mainais už jos procentų sumažinimą bei lošimo namų „Trump Taj Mahal“ bankroto procedūros sustabdymą verslininkas perdavė 50 proc. savo akcijų obligacijų turėtojams.
1992 m. jam teko atsisveikinti su 49 proc. penkių žvaigždučių viešbučio „Trump Plaza“ Atlantik Sityje akcijų „Citibank“ bei kitų kreditorių naudai. 1994 m. verslo reikalams dar kartą pablogėjus, D. Trumpui teko atsisakyti skrydžių bendrovės „Trump Shuttle“.
1995-aisiais D. Trumpas viešbučius ir lošimo namus sujungė į bendrovę „Trump Hotels & Casino Resorts“. Kitais metais jos akcijų kaina Volstrite perkopė 35 mlrd. JAV dolerių, bet 1998-aisiais nukrito žemiau nei 10 mlrd., bendrovė veikė nepelningai ir vos pajėgė dengti beveik 3 mlrd. JAV dolerių siekiančios paskolos procentus. 2005 m. gegužę bendrovė buvo pervadinta „Trump Entertainment Resorts Holdings“, bet 2009-ųjų vasarį paskelbė apie bankrotą, D. Trumpas pasitraukė iš direktorių tarybos.
Verslo reikalams suprastėjus, skolininkai paprastai apkarpo D. Trumpo akcijų dalį arba perima visas ir pageidauja, kad jis darytų tai, ką sugeba geriausiai, – statytų. Daugelis nekilnojamojo turto projektų vykdytojų moka milijardieriui, kad taptų jų projektų veidu. „Forbes“ duomenimis, taip apiforminti 33 licencijuoti projektai, tarp jų – septyni viešbučiai.
Pradedant hipoteka ir baigiant stalo žaidimu
Vis dėlto D. Tumpas verslininkas išlieka stebėtinai aktyvus. „Trump Tower“ Čikagoje tebestatomas, nors neparduota 30 proc. pastato ploto. 2006 m. milijardierius įsigijo 5,7 ha Škotijoje, 5,7 km į šiaurę nuo Aberdyno, ir paskelbė, kad čia įrengs golfo kurortą už 1 mlrd. JAV dolerių. Projektui pasipriešino vietos bendruomenė ir aplinkosaugos aktyvistai, dabar jis svarstomas Škotijos parlamente. D. Trumpas golfo klubą ir lošimo namus stato ir Karibų jūros Kanuano saloje.
2004-aisiais bankroto aukcione už 40 mln. JAV dolerių įsigijo 4 tūkst. kv. m namą Palm Bičo pakrantėje (pastato rekonstravimo darbams vadovavo realybės šou „The Apprentice“ trečio sezono nugalėtoja Kendra Todd) ir 2008 m. parduotas už 100 mln. JAV dolerių – tai buvo brangiausia sodyba Jungtinėse Valstijose.
Už JAV ribų „Trump Tower“ yra Baku, Seule, Toronte, Dubajuje, Tbilisyje, Panamoje ir Dominikos Respublikoje. Milijardieriaus asmeninė rezidencija iš bronzos, aukso ir marmuro trijuose viršutiniuose Niujorko „Trump Tower“ aukštuose sudaro maždaug 3 tūkst. kv. metrų. Jam priklauso ir šeši golfo aikštynai Naujojo Džersio, Kalifornijos, Floridos, Vašingtono ir Niujorko valstijose.
Milijardieriui priklauso „National Broadcasting Company“, rengianti konkursus „Mis Visata“ ir „Mis Amerika“. Populiarūs prekių ženklai yra „Trump Mortgage“ (hipotekos bendrovė), „Trump Sales and Leasing“ (gyvenamųjų rezidencijų pardavimas), „Trump International Realty“ (gyvenamųjų rezidencijų ir komercinio nekilnojamojo turto brokerių įmonė), „GoTrump“ (turistams skirta interneto svetainė, šiuo metu parduodama), „Donald J. Trump Signature Collection“ (vyriški drabužiai, aksesuarai ir laikrodžiai), net 1989-aisiais sugalvotas stalo žaidimas „Trump“. Už valandos pranešimą mokykloje „The Learning Annex“ milijardieriui mokama 1,5 mln. JAV dolerių. Finansų klausimais jis yra konsultavęs garsų boksininką Micke’ą Tysoną ir buvo vedėjas ringe per jo kovą su Michaeliu Spinksu Atlantik Sityje.
Pitbuliški balsai – privaloma JAV politikos dalis
Johannas Hari 2011 m. gegužės 3 d. „The Independent“ numeryje publikuotame straipsnyje „D. Trumpo beprotybė atskleidžia tikrąją tiesą apie respublikonus“ gana kategoriškai nurodo, jog milijardierius yra dabartinės politikos simbolis, mat ją yra paralyžiavę korporaciniai pinigai. D. Trumpo misija tėra aptarnauti turčius. Dabar jis – respublikonas, bet konjunktūrai pasikeitus nesunkiai pereitų pas demokratus.
Milijardierius yra ne kartą viešai pareiškęs, kas prezidentinė kampanija ir jo realybės šou naujas sezonas jam vienodai svarbūs. Skirtumai tarp verslo ir politikos išsitrina. Kaip yra pastebėjusi Annenbergo komunikacijos mokyklos prie Pensilvanijos universiteto dėstytoja Barbie Zelizer, D. Trumpo rinkimų kampanija rodo, kaip turtai ima kištis į visuomenės gyvenimą be šios žinios.
Tarsi ramindami save, dauguma JAV analitikų teigia, jog D. Trumpas netaps Respublikonų partijos kandidatu, mat jo ksenofobiniams pasakymams, pavyzdžiui, atsitverti nuo Meksikos siena, tepritaria 16 proc. respublikonų. 74 proc. amerikiečių mano, kad meksikiečiai į JAV vyksta ieškoti uždarbio, ir 62 proc. tvirtina jokiomis aplinkybėmis nebalsuosią už D. Trumpą.
Milijardierių yra visokių. Billas Gatesas ar Warrenas Buffettas jau įnešė nemenką indėlį į žmonijos raidą. O tokie kaip D. Trumpas vaikosi pigios šlovės. Bet tai netoliaregiška, nes prezidentinė kampanija JAV ilga.
Tarkim, galima pelnyti trumpalaikę šlovę įžeidinėjant ispanakalbius amerikiečius, bet juk tai daugiau kaip 50 mln. žmonių. Išpuolis prieš jo autorių jau atsigręžė: su D. Trumpu nustojo bendradarbiauti televizijos kanalai „Univision“ ir „Televisa“, parduotuvių tinklas „Macy’s“, vienas turtingiausių planetos verslininkų meksikietis Carlosas Slimas, daugybė aktorių ir šou pasaulio atstovų. JAV labai garsus vyriausiasis virėjas ispanas José Andrésas, planavęs atidaryti restoraną viename D. Trumpo viešbučių, po pastarojo rasistinių pareiškimų ketinimą atšaukė.
Po Klivlande įvykusių diskusijų politikos apžvalgininkas Mattas Baiusas dabartinę trampomaniją pavadino fikcija, daug mažiau pasakančia apie elektorato nuotaikas, negu gali susidaryti iš pirmo žvilgsnio. D. Trumpas tėra dirgintojas, ne daugiau. Gal jis ir skirtas publikai elektorato kairėje siutinti, juo labiau kad pitbuliški balsai yra privaloma JAV politinio landšafto dalis bent nuo 1970-ųjų. Dabartinė situacija primena 1992 m., kai nepriklausomas kandidatas Rossas Perot sugebėjo ant pykčio bangos surinkti 18 proc. balsų ir prezidento rinkimuose liko trečias. Bet ne daugiau. Daug didesnė elektorato dalis vis tiek nori įtikinamų atsakymų į šiuolaikinio gyvenimo dilemas, net jei interneto dienoraščių ir socialinių tinklų laikais pyktis transliuojamas labai garsiai.