Prezidentui Joveneliui Moise'ui pavyko išlaikyti valdžios kontrolę šioje Karibų jūros valstybėje, kai buvo atidėti 2018 metais turėję įvykti parlamento rinkimai ir kilo ginčų, kada turėtų baigtis jo kadencija.
Be rugsėjį paskirtų prezidento, parlamento ir vietos valdžios rinkimų, J. Moise'as norėjo, kad birželio 27 dieną piliečiai balsuotų dėl salos-valstybės naujos konstitucijos.
Praėjusį mėnesį jis pažadėjo neatsakyti planų surengti tokį plebiscitą, nepaisant tarptautinės kritikos, kad procesas nėra pakankamai „įtraukus, skatinantis dalyvavimą ar skaidrus“ nuo politinio nesaugumo ir nusikalstamų grupuočių smurto kenčiančioje šalyje.
Tačiau pirmadienį išplatintame oficialiame pareiškime nurodoma, kad sprendimą nukelti referendumą nulėmė „sunkumai“, su kuriais susidūrė rinkimų taryba, mėgindama „surasti ir apmokyti visus laikinus darbuotojus“, kurie padėtų organizuoti balsavimą pandemijos sąlygomis.
Nauja data bus paskirta, kai bus gauta „sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijų ir rinkimų institucijos vadovų techninių patarimų“, rašoma pareiškime.
Gegužės 24 dieną Haityje dėl išaugusio COVID-19 atvejų skaičius buvo paskelbta nepaprastoji epidemiologinė padėtis.
Virusas tėra priedanga?
Tačiau opozicijos įstatymų leidėjas Jerry Tardieu įsitikinęs, kad koronavirusas tebuvo pretekstas, o patį referendumą pavadino „antikonstituciniu ir neteisėtu“.
Kai kurie vyriausybės kritikai kaltino rinkimų tarybą pasisavinus valstybės lėšas, atkreipdami dėmesį, kad pinigai jau buvo išleisti mokymams.
„Manau, kad tai yra pinigų plovimo operacija: jie žinojo, kad to nepadarys, tačiau pinigai vis tiek buvo išskirti praėjusį ketvirtadienį“, – pirmadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė buvęs senatorius Youri Latortue.
„Visi, kas švaistė valstybės lėšas šiame ydingame procese, nepaisydami perspėjimų... gali būti teisiami už grobstymą“, – pareiškė į politiką neseniai pasukęs verslininkas Reginaldas Boulosas.
Balsavimo organizavimas jau sukėlė nemažai iššūkių dėl šalyje prastėjančios saugumo padėties.
Savaitgalį tankiai apgyvendintame sostinės Port o Prenso rajone kilus susirėmimams tarp dviejų konkuruojančių grupuočių, šimtai gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio netoliese esančiose bažnyčiose bei sporto salėse.
Neramų rajoną, kur retai patruliuoja policija – nors ši teritorija yra vos už kelių šimtų metrų nuo prezidentūros – dabar daugiausia valdo ginkluoti nusikaltėliai, nuolat kovojantys tarpusavyje dėl kontrolės.
Kadangi ten nutiestas svarbus greitkelis, smurtas apsunkino susisiekimą su Haičio pietine dalimi, o Jungtinės Tautos išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl „daugybės mirčių“.
J. Moise'as, išprovokavęs pasipiktinimą ir reikalavimus atsistatydinti dėl jo vyriausybės nesugebėjimo suvaldyti nusikaltėlių smurtą, yra paskyręs jau šeštą premjerą per pastaruosius ketverius metus.
Be politinės krizės, pastaraisiais mėnesiais padaugėjo pagrobimo reikalaujant išpirkos atvejų – tai dar vienas augančios ginkluotų gaujų įtakos pavyzdys šioje Karibų valstybėje.
Šalį taip pat kamuoja nuolatinis skurdas, ją dažnai užklumpa stichinės nelaimės.