Antrąją E. Macrono vizito Kinijoje dieną Xi Jinpingas laikėsi savo ilgalaikės pozicijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir net neužsiminė, jog galėtų pasinaudoti savo įtaka, kad padėtų užbaigti karą.
Kaip rašo „Politico“, Prancūzijos prezidentas trečiadienį atvyko į Kiniją, tikėdamasis paskatinti Kiniją, kad ši panaudotų savo įtaka ir ryšiais su Rusija bei padėtų užbaigti karą, be to, ragino pasisakyti prieš Kremliaus grasinimą dislokuoti Baltarusijoje branduolinį ginklą.
Pasak prancūzų diplomato, žinančio apie derybas, per privatų susitikimą su Xi Jinpingu E. Macronas išreiškė Vakarų susirūpinimą dėl to, jog Pekinas gali pristatyti Rusijai ginklų, tačiau neatrodė, kad Prancūzijos lyderis labai daug pasiekė.
„Prezidentas paragino Xi netiekti Rusijai nieko, kas padėtų jos karui prieš Ukrainą. Xi atsakė, kad šis karas ne jo“, – pasakojo diplomatas.
Derybos, kurias Eliziejaus rūmų pareigūnas vis dėlto apibūdino kaip „atviras ir konstruktyvias“, truko pusantros valandos. Vėliau veiksmas persikėlė į ceremoniją, per kurią pareigūnai ir verslo atstovai pasirašė keletą sandorių.
Per spaudos konferenciją po uždarų pokalbių E. Macronas kreipėsi į Xi Jinpingą, prašydamas aiškiai pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
„Tai karas, kuriame dalyvaujame visi, nes [Jungtinių Tautų] Saugumo Tarybos narė nusprendė pažeisti JT Chartiją. Mes negalime su tuo taikstytis“, – kalbėjo Prancūzijos lyderis.
Savo pareiškime Xi Jinpingas pakartojo daugelį teiginių, išdėstytų vasarį Kinijos paskelbtame dokumente dėl karo Ukrainoje, kurį sukritikavo tarptautinė bendruomenė. Kinijos prezidentas kartojo, kad reikia atsižvelgti į „teisėtus visų šalių saugumo interesus“, o tokia pozicija labiau atitinka Rusijos argumentus.
Xi Jinpingas savo pareiškime po susitikimo pasisakė už derybų dėl karo Ukrainoje atnaujinimą bei pakartojo Kinijos poziciją, kad reikia laikytis santūrumo ir vengti visko, kas gali pabloginti padėtį arba leisti jai tapti nekontroliuojama.
Kaip nuolaida prancūzams, pasak „Politico“, bus suprantama tai, kad Xi Jinpingas pareiškė, jog kariaujančios šalys turi „apsaugoti aukas, įskaitant moteris ir vaikus“. Tai įvyko po to, kai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė Vladimiro Putino arešto orderį dėl jo vaidmens neteisėtai perkeliant ukrainiečių vaikus į Rusiją. Tiesa, Kinijos prezidentas savo komentare aiškiai neįvardijo Rusijos.
Prancūzų įstatymų leidėja Anne Genetet, kuri ketvirtadienį taip pat kalbėjosi su Kinijos pareigūnais, pripažino, kad Kinijos pozicijoje Ukrainos atžvilgiu „nebuvo jokių netikėtumų“, tačiau tvirtino, kad vis tiek naudinga padėti tam tikrus pagrindus šiuo klausimu.
„Tai pradžia. Bus daugiau pokalbių ir privačių akimirkų [tarp Xi ir Macrono]. Galbūt sulauksime kitų žinučių“, – kalbėjo ji.
Xi Jinpingas ir E. Macronas penktadienį vyksta į Kinijos miestą Guangdžou, kur surengs daugiau derybų ir privačią vakarienę.
