Leidinyje rašoma, kad valdininkai mėgina pasiekti ryžtingesnių veiksmų, tačiau mato, kad B. Obama užsispyręs ir vengia naujų rizikų paskutinių prezidentavimo metų išvakarėse.
Straipsnio autoriaus Michealio Crawley teigimu, dėl V. Putino vykdomo eskalavimo du esminiai V. Obamos užsienio politikos galvos skausmo šaltiniai – iš naujo agresyviai elgtis pradėjusi Rusija ir pilietinis karas Sirijoje – apsijungė ir tapo bendra pulsuojančia migrena.
M. Crawley teigia, kad B. Obamos administracijos darbuotojams pasiūlyta imtis naujų metodų dėl Sirijos ir Rusijos rengimo. Šiam tikslui pasiekti rekomenduojama nupūsti dulkes taip pat ir nuo senųjų planų, nors itin didelių vilčių, kad šios pastangos bus naudingos, nepuoselėjama.
Straipsnio autorius taip pat teigia, kad dalies B. Obamos aplinkos netenkina dabartinės jo administracijos silpnumas ir neryžtingumas. Dėl karinio Rusijos įsiveržimo į Siriją ji neteko impulso, gauto pasirašius branduolinį susitarimą su Iranu, o rezonansinis Pentagono planų dėl ganėtinai taikiai nusiteikusių Sirijos sukilėlių rengimo ir aprūpinimo žlugimas dar labiau sustiprino nepasitenkinimą.
Tarp tų, kurie siekia ryžtingesnės reakcijos į V. Putino veiksmus Sirijoje, atsidūręs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, šalies gynybos ministras Ashtonas Carteris, Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Johnas Brennanas, valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos klausimais Victoria Nuland, Nacionalinio saugumo tarybos narė Rusijai ir Eurazijai Celeste Wallander ir JAV gynybos ministro pavaduotojo padėjėja gynybiniais su Rusija, Ukraina ir Eurazija susijusiais klausimais Evelyk Farkas.
„Politico“ primena, kad panašių konfliktų tarp B. Obamos ir aukštas pareigas einančių valstybės tarnautojų, atsakingų už nacionalinį saugumą, buvo ir anksčiau. 2012 m. pabaigoje B. Obama vetavo planą dėl nuosaikiosios Sirijos opozicijos rengimo ir apginklavimo.
Vis dėlto Sirijos prezidentui Basharui al Assadui panaudojus prieš savo konkurentus cheminį ginklą B. Obama palaimino šio plano realizavimą, bet šiuo metu šio plano apimtys ir vėl mažinamos. Šių metų pradžioje B. Obama pasipriešino idėjai organizuoti mirtinų ginklų tiekimą į Ukrainą baimindamasis, kad V. Putinas reaguodamas į tokį sprendimą ir vėl ims aštrinti situaciją.
„Su administracijoje vykstančiomis diskusijomis susipažinę šaltiniai teigia, kad artimoji B. Obamos aplinka vakariniame Baltųjų rūmų sparne atlieka plytų sienos, saugančios jį nuo tų, kurie su juo nesutinka, vaidmenį“, - rašo „Politico“.
Kaip teigiama šiame leidinyje publikuotame straipsnyje, pagrindiniai B. Obamos patarėjai, įskaitant patarėją nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice ir Baltųjų rūmų administracijos vadovą Denisą McDonoughą, palaiko B. Obamos nerimą dėl JAV veiksmų Sirijos ir Rusijos atžvilgiu eskalavimo, todėl ir nesiima jokių veiksmų, kurie galėtų priversti B. Obamą suabejoti jo paties giliais įsitikinimais.
