Atėjo metas grąžinti skolą planetai?
Prelilimanriai sutarta iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ES sumažinti 55 proc., lyginant su 1990 m. lygiu. „Dėl tikslo sutariama, o velnias slypi detalėse“, – apie karštas diskusijas EP pasakoja europarlamentaras Liudas Mažylis. Pasak politiko, daugiausia prieštarų sukėlė pasirinkta 55 proc. išraiška: „Ilgus mėnesius buvo svyruojama tarp 50–55 – 60–65 procentų. Radikaliausi ir fundamentaliausi buvo žalieji.“ Vis dėlto, ir užsibrėžti 55 proc., sako L. Mažylis – didelis iššūkis.
„Iki šiol galiojo 2014 – aisiais nustatytas 40 proc. tikslas. Jei pažiūrėtume tempą – per pastaruosius 30 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pavyko sumažinti 25 proc., o dabar, per nepilnus 9 metus, turėsime sumažinti dar 30 proc.“ Europos Parlamentas dėl šio teisės akto greičiausiai balsuos plenarinėje sesijoje birželį.
Kiek visa tai Europai kainuos? Anot L. Mažylio, žvelgiant į artimiausių septynerių metų finansinę perspektyvą, tampa akivaizdu, jog kovai su klimato kaita teks skirti 30 proc. viso numatyto biudžeto.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako besitikintis, kad esamas pirminis susitarimas nebesikeis, nes klimato kaitos poveikis darosi vis agresyvesnis: „Mus pasiekė žinia apie didžiausią atskilusį ledo gabalą nuo Antarktidos. Štai jums ir klimato kaitos poveikis, kaskart vis didesnis ir didesnis gabalas nuo Antarktidos atitrūksta, matome ir visus kitus pokyčius.“ Susitarimą dėl minėtų 55 proc. P. Auštrevičius vadina dovana sau ir grąžinamą skolą planetai.
Ar pokyčiai plonins lietuvių kišenes? Pajus ir verslas, ir vartotojas
Lietuvą ir kitas valstybes, sako L. Mažylis, tokie pokyčiai juntamai palies: „Tai turės poveikį patiems įvairiausiems sektoriams. Žinoma, didžiosios trąšų gamyklos, naftos perdirbimo įmonės. Čia – ir žemės ūkiui iššūkiai, ir miškų klausimas. Visa eilė teisės aktų, kuriuos Lietuva turės patikslinti, priimti ir galų gale visa tai turės teisiškai įpareigojantį poveikį.“
Antrina ir P. Auštrevičius – susitarimas palies ir gamintojus, ir vartotojus: „Nepamirškime, kad už visa tai vienaip ar kitaip susitaikyti ar apmokėti turės galutinis vartotojas. Kalbame ne tik apie žalesnę, švaresnę elektros gamybą, mažiau taršius automobilius, bet ir apie žiedinę ekonomiką, antrinį, tretinį atliekų panaudojimą, o tai reiškia, kad be vartotojo, kuris ir yra žmogus planetoje, sunku pasiekti šį rezultatą.“
Tiek EP, tiek tarp institucijų, sako P. Auštrevičius, vyko daug ginčų dėl to, kaip užsibrėžtus tikslus reikės pasiekti: kraštutiniai dešinieji siūlė nepriiminėti jokių įsipareigojimų, neva visa tai – netikra ir nederėtų savęs įstatyti į tokius rėmus.
„Šiai politinei grupei priklauso ir vienas politikų, visai neseniai kalbėjusių Vingio parke. Štai kokius atstovus mes kviečiamės į Lietuvą, kurie ne tik žmonių santykių, bet ir klimato kaitos atžvilgiu turi visiškai chaotiškus pasiūlymus “, – neatskleisdamas kolegos pavardės prasitaria P. Auštrevičius.
Iki 2050 – ųjų – itin svarbūs tikslai: parama Lietuvai gali siekti 274 mln. Eur
Jei 55 proc. susitarimas bus patvirtintas, kiekviena valstybė narė turės parengti nacionalinį planą. Taip pat, sako P. Auštrevičius, siekiant nenukrypti nuo planų, bus sukurta nepriklausoma ekspertų taryba, kuri vertins šiuos planus.
Visa tai – didelis žingsnis, siekiant 2050 – ųjų scenarijaus: Europos klimato teisės akte nustatomas tikslas iki 2050 m. Europos Sąjungoje užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Klimato kaitos ir aplinkosaugos uždaviniai dabar yra vieni svarbiausių ES , o pagrindinis Žaliojo kurso tikslas - pasiekti, kad iki 2050 m. ES ekonomika taptų klimatui neutralia. Pirmą kartą savo iki 2050 m. klimato atžvilgiu neutralios ES viziją Komisija pateikė dar 2018 - aisiais Paryžiaus susitarime.
Anot Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, ES paskelbus planus iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika, Lietuvai iš viso gali būti skirta apie 274 mln. Eur ES paramos. Tam, kad galėtų pasinaudoti šia parama iš ES 2021–2027 metų Teisingos pertvarkos fondo, šalis turi parengti teritorinį teisingos pertvarkos planą.
Planeta susirūpinę ir europiečiai: absoliuti dauguma keičia savo kasdienius įpročius
Tikslams gelbėti planetą aktyviai pritarė ir patys europiečiai: 2019 m. EP tyrimas atskleidė, kad 93 proc. ES piliečių mano, jog klimato kaita yra rimta problema, net 79 % ją laiko labai rimta problema. Taip pat 92 proc. respondentų galvoja, kad svarbu, jog jų šalies vyriausybė nustatytų plataus užmojo tikslus didinti suvartojamos atsinaujinančiosios energijos kiekį.
Absoliuti dauguma apklaustųjų (92 proc.) sutiko su tuo, jog išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti kuo labiau sumažintas, kartu kompensuojant likusius išmetamuosius teršalus tam, kad iki 2050 m. ES ekonomika taptų neutrali klimato požiūriu.
Tas pats tyrimas rodo ir tai, kad europiečiai nelaukia tik įstatyminės duoklės, o ir patys keičia savo rutiną klimato labui: 93 proc. respondentų ėmėsi bent vieno konkretaus kovos su klimato kaita veiksmo, visų pirma mažina savo išmetamas atliekas ir atiduoda jas perdirbti (75 proc. respondentų) ir, kai įmanoma, naudoja mažiau vienkartinių daiktų (62 proc.).
