Vasario viduryje Estijos užsienio žvalgybos tarnyba savo metinėje ataskaitoje pranešė, kad Kinijos užsienio investicijų naudojimas politiniais tikslais „didina grėsmes Estijos saugumui“. Ataskaitoje, kurios formuluotė pasirodė daug kritiškesnė nei ankstesniais metais, teigiama, kad „Kinijos „pagrindinis tikslas yra taikyti savo pačios pasaulėžiūrą bei standartus.“
Kinijos ambasada Taline paskelbė beprecedentį pareiškimą, kuriame ragina ištaisyti „klaidingas formuluotes“ ir „likviduoti neigiamą poveikį“, teigiama vasario 14 dienos Kinijos ambasados tinklalapyje.
Ataskaitos dalis apie Kiniją „atspindi neišmanymą‚ prietarus, taip pat Šaltojo karo laikų mentalitetą“, savo pareikšime skelbia Kinijos ambasada.
„Nepaisant perspektyvių tebepalaikomų santykių tarp Kinijos ir Estijos, šioje ataskaitoje Kinija pristatoma kaip grėsminga šalis, remiantis iš piršto laužtomis istorijomis, iškreiptais faktais ar piktavališka kritika“, – rašoma pareiškime.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsali visuomeniniam transliuotojui ERR pareiškė nepripažįstantis kinų pretenzijų; pasak jo, užsienio žvalgybos tarnybos įvertinimas „paremtas jos pačios kompetencija bei ekspertize.“
Stiprėjantys prekybiniai ryšiai tarp dviejų šalių neseniai ėmė trūkinėti, kai Estija prisijungė prie savo pagrindinės sąjungininkės, Jungtinių Valstijų, ir uždraudė „Huawei“ technologijų prieigą prie savo 5G tinklų, nepaminėdama tiesiogiai kinų bendrovės.
Galimybė, kad kinai finansuos ilgiausio pasaulyje Helsinkį ir Taliną jungiančio povandeninio geležinkelio tunelio projektą, taip pat kelia susirūpinimą Estijos valdžiai.
Kinijos ambasada Lietuvoje, Vilniuje, kiek anksčiau vasario pradžioje atmetė panašaus pobūdžio šalies žvalgybos tarnybos pranešimą ir išsakė „rimtą nepasitenkinimą“ dėl kaltinimų.
Ambasada paragino Lietuvos valdžią atsisakyti, jos žodžiais, „Šaltojo karo mentaliteto“ ir „nulinės sumos lošimo“ mąstysenos“ ir siekti abipusio saugumo bendradarbiaujant“, teigiama pranešime.
