Policininkai įtarė jį prisidėjus prie nusikaltimo, nes jis neverkė, kaip kiti paaugliai, ir suėmė kartu su A. Breiviku.

Dabar išleistas į laisvę A. Džukajevas nori kreiptis į teismą ir reikalauti moralinės kompensacijos. Jo teigimu, kalėjime su juo elgėsi blogiau, nei su teroristais, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Policininkai sulaikė paauglį Utojos saloje ir pralaikė suimtą 17 valandų. Per visą laiką neinformavo jo tėvų, kurie ieškojo sūnaus tarp žuvusiųjų ir tikėjosi blogiausio.

„Stovėjau prie palapinės, paskui išgirdau šūvius. Visi pabėgau, o aš likau pažiūrėti, kas šaudo. Stovėjau prie palapinės ir mačiau, kaip Breivikas šaudo. Trys iš karto žuvo, supratau, kad jis tikrai žudikas. Jis taikėsi į mane, ėmiau bėgti. Su pažįstamu Almiru kartu pasislėpėm. Jis liko gyvas, abu kartu pasislėpėm“, – pasakojo A. Džukajevas kitame interviu.

Policija paaiškino, kodėl sulaikė paauglį. Jį parodė vienas iš likusių gyvųjų, nes jam pasirodė keista, kad per žudynes paauglys elgėsi šaltakraujiškai ir neverkė, kaip visi kiti. Tada dar nebuvo aišku, ar A. Breivikas veikė vienas, ar turėjo bendrininkų. Policininkai baiminosi, kad minioje gali slapstytis dar vienas žudikas ir imti šaudyti.

Pats A. Džukajevas paaiškino, jog atvyko iš Čečėnijos ir vaikystėje matė karą. „Po to, ką patyriau tėvynėje, esu psichologiškai užsigrūdinęs. Man, kaip vyrui, nepriimtina verkti“, – sakė čečėnas interviu „Romerikes Blad“. Jis pridūrė, kad Čečėnijoje žudynių nematė, bet matė lavonų. Jo tėvai nesmerkia policininkų, bet nesupranta, kodėl jiems nepranešė ir jie buvo priversti visą naktį ieškoti sūnaus tarp žuvusiųjų.

Policija teisinasi, kad situacija buvo neeilinė, o A. Džukajevas neturėjo asmens tapatybės dokumentų. Paauglys šią informaciją neigia. Jis sako pateikęs kreditinę kortelę, ant kurios užrašyta jo pavardė ir gimimo data. Paauglio nuomone, policininkus galėjo sutrikdyti šukuosena – nuotraukoje jo plaukai ilgi, o šiuo metu – nukirpti trumpai.