Anot D. Pušilino, Ukrainos prezidento pasiūlyme nėra nieko naujo, nes analogišką idėją jau buvo iškėlęs jo pirmtakas Petro Porošenka.

„Jis, kaip ir Porošenka, kliedi idėja keisti su Ukraina susijusius esminius punktus. Perimti sienų kontrolę, o tada – viskas, mes toliau patys tvarkysimės (...) arba rinkimus surengsime, ir viską ten padarysime, iš esmės viskas bus labai gerai. Tik kam gerai? Donbaso žmonėms? Lauks skerdynės, esu tuo tikras“, – pareiškė D. Pušilinas.

Kaip teigia „Donecko liaudies respublikos“ vadovas, V. Zelenskis, skirtingai nei P. Porošenka, „gana naiviai“ kalba apie būtinybę keisti Minsko susitarimus. D. Pušilinas svarsto, ar galima Ukrainos prezidento siūlymą keisti Minsko susitarimus laikyti raginimu jų iš viso atsisakyti. „Kaip vertėtų tai vertinti? Mes taip ir suprantame – suprantame, kad V. Zelenskis atsisako. Nuolat kartoja, kad jis įsipareigojęs, bet iš tikrųjų, kai sako, kad susitarimus reikia keisti, ką tai gali reikšti – žinoma, paprasčiausią atsisakymą jų laikytis“, – samprotauja D. Pušilinas.

Denisas Pušilinas

„Bijo kulkos į nugarą“

Maža to, D. Pušilinas pareiškė, esą V. Zelenskis nereaguoja į „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ vadovų raginimus susitikti, nes „bijo kulkos į nugarą“.

Anot D. Pušilino, be Kijevo ir Donbaso dialogo taika praktiškai neįmanoma. Kaip teigia „Donecko liaudies respublikos“ vadovas, abejų respublikų vadovai siūlė V. Zelenskiui susitikti: „Mes, savo ruožtu, padarėme viską, kas mūsų galioje. Aš ir („Luhansko liaudies respublikos“ vadovas) Leonidas Ivanovičius (Pasečnikas) siūlėme: susitikime prie sienos, kur tik panorėsite. Suprantame, kad Zelenskiui gali būti baisu. Baisu ne todėl, kad iš mūsų pusės gali kas nors nutikti. Greičiausiai Zelenskis bijo gauti kulką į nugarą“.

D. Pušilinas aiškina, kad taip gali nutikti dėl „labai įkaitusių“ aplinkybių, įskaitant ir radikalių jėgų keliamą pavojų.

D. Pušilinas toliau tęsė kaltinimų laviną – pasak jo, jau seniai tiek buvęs prezidentas P. Porošenka, tiek ir pats V. Zelenskis užsiima „Donbaso atstūmimu“.

„Tai kaip dabar jie gali taip kalbėti, kai tiek iš Donbaso visko išsiurbė. (...) Be jokių abejonių, jeigu jis žengtų tokį žingsnį, jam greičiausiai vertėtų saugotis, kaip jau sakiau, kad negautų kulkos į nugarą“, – mano „Donecko liaudies respublikos“ vadovas.

D. Pušilinas tikina esą tiek „Donecko liaudies respublika“, tiek „Luhansko liaudies respublika“ labai gerai supranta V. Zelenskio nerimą.

„Jeigu baisu, pabandykim kitą formatą. Pabandykim vaizdo konferenciją, debatus, galima ir viešus. Mes esame pasiruošę“, – tikina D. Pušilinas.

Zelenskis: neketinu kalbėtis su teroristais

Balandžio pabaigoje interviu laikraščiui „Financial Times“ Ukrainos prezidentas pasisakė už tai, kad būtų peržiūrėti Minsko susitarimai dėl karo šalies rytuose sureguliavimo ir išplėstas vadinamasis Normandijos formatas, įtraukiant į jį JAV, Kanadą ir Jungtinę Karalystę.

Duodamas interviu V. Zelenskis paragino „išplėsti Normandijos grupę“, pareiškęs, kad „ją turėtų perkrauti Jungtinės Valstijos, be to, prie jos turėtų prisijungti Didžioji Britanija ir Kanada“.

Šiuo metu vadinamajam Normandijos ketvertui priklauso Ukraina, Vokietija, Prancūzija ir Rusija.


Be to, anot V. Zelenskio, reikia peržiūrėti Minsko susitarimus dėl padėties Ukrainos rytuose sureguliavimo, „kad būtų padarytas galas karui Donbase“.

„Dabar dalyvauju procese, kuris buvo parengtas dar prieš man ateinant. Minsko procesas šioje situacijoje turėtų būti lankstesnis. Jis turėtų tarnauti šios dienos, o ne vakardienos, tikslams, – sakė prezidentas. – Yra du variantai: galime pakeisti Minsko formatą, pakoreguoti jį. Arba galime pasitelkti kažkokį kitą formatą. Greitis yra svarbu. Šio proceso sparta reikšminga, nes kasdien netenkame žmonių.“

Volodymyras Zelenskis

Per interviu V. Zelenskis taip pat sakė teigiamai vertinantis galimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV vadovo Joe Bideno susitikimo perspektyvas.

„Esu tikras, kad jie negalės išeiti iš susitikimo tuščiomis rankomis. Jei viršūnių susitikimas įvyks, kažkoks rezultatas, bent jau nedidelis, bus“, – kalbėjo jis.

Tuo pat metu Ukrainos vadovas pareiškė, kad nori susitikti su V. Putinu. Tačiau, anot V. Zelenskio, jis nesutiko su Rusijos prezidento siūlymu pirmiausia jam surengti derybas su atskirų Donecko ir Luhansko sričių rajonų atstovais.

„Neketinu kalbėtis su teroristais, tai tiesiog neįmanoma“, – sakė jis.

Praėjusį antradienį V. Zelenskis paragino savo šalies armiją neprarasti budrumo ir sakė, kad nors Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienų, jos gali sugrįžti „bet kurią akimirką“.

Nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą, Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje. Rusija pastarosiomis savaitėmis prie Ukrainos šiaurinių ir rytinių sienų, taip pat Kryme buvo sutelkusi iki 100 tūkst. savo karių, todėl kilo susirūpinimas dėl galimos didelės eskalacijos.

Tačiau balandžio 23 d. Maskva paskelbė, kad pradėjo savo pajėgų atitraukimą, o Kijevas ir NATO sveikino šias naujienas.

„Faktas, kad kariai atsitraukia, nereiškia, jog armija neturėtų būti pasirengusi karių sugrįžimo prie mūsų sienų galimybei“, – sakė V. Zelenskis, lankydamas ukrainiečių pozicijas netoli Krymo.

Pasak jo, Rusijos kariai galėtų sugrįžti bet kurią akimirką. Pentagono atstovas Johnas Kirby praėjusią savaitę sakė, kad Vašingtonas užfiksavo dalies rusų pajėgų judėjimą tolyn nuo Ukrainos sienų, bet pridūrė, kad dar „per anksti pasakyti“, ar Rusija atitraukia visas pajėgas.

Pernai liepą paskelbtas ugnies nutraukimas šiemet žlugo sausį smarkiai suintensyvėjus susirėmimams tarp Ukrainos pajėgų ir separatistų.

Praėjusį antradienį Ukrainos armija pranešė, kad separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje vienas Kijevo vyriausybės pajėgų karys žuvo ir dar trys buvo sužeisti šalia jų automobilio detonavus nenustatytam sprogstamajam įtaisui.

Ukrainoje nuo šių metų pradžios per kruviną konfliktą su prorusiškais separatistais žuvo mažiausiai 31 ukrainiečių karys. Palyginimui, per visus ankstesnius metus jų žuvo 50. Separatistai sako, kad žuvo 22 jų kovotojai.

Bendrai konfliktas jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių. Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (311)