Apie tai skelbia cnn.com.

Praėjusią savaitę amerikiečių krepšininkų veiksmai sukėlė diskusijas – jie žaidė krepšinio rungtynes sausakimšame Pchenjano stadione. Šiame siurrealistiniame renginyje D. Rodmanas vadovavo choro atliekamam kūriniui „Happy Bithday“, kuris buvo skirtas Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui).

D. Rodmanas kritikuojamas dėl to, kad per savo plačiai nušviečiamus vizitus nekalba apie žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Korėjoje. Šioje atsiskyrusioje šalyje buvusi NBA žvaigždė lankėsi jau ne kartą, todėl spėjo užmegzti draugiškus santykius su Kim Jong Unu.

„Apgailestauju dėl to, kas vyksta Šiaurės Korėjoje, tam tikrose situacijose, - sakė D. Rodmanas CNN, kai atskrido iš Pchenjano į Pekino oro uostą. - Nesu Dievas, nesu ambasadorius, esu niekas. Aš tik noriu parodyti pasauliui, kad sporte mes galime sutarti. Tai ir viskas!“

Sportininkas nesukonkretino, ką turi omenyje kalbėdamas apie „tam tikras situacijas“ Šiaurės Korėjoje, kurioje nuolat vykdomi žiaurūs žmogaus teisių pažeidimai. Manoma, kad politiniuose lageriuose laikoma apie 200 tūkstančių žmonių.

„Aš myliu Ameriką“

D. Rodmanas Šiaurės Korėjoje
Kim Jong Uną, kuris neseniai skyrė mirties bausmę savo dėdei, D. Rodmanas apibūdina kaip savo draugą ir „labai puikų žmogų“. Jis tvirtina, kad jautėsi laimingas žaisdamas krepšinį su šiaurės korėjiečiais ir jiems stebint. Sportininkas tikina, kad jis ir jo kolegos žaidėjai bandė „nuveikti kažką gero pasaulio labui“. Šis D. Rodmano požiūris jau pramintas „krepšinio diplomatija“.

Krepšininkas prisipažino, kad jį liūdina tai, jog „visi bando tai sumenkinti, daryti man spaudimą“. „Nežinau kodėl, - tikino aukštaūgis. - Nepadariau nieko blogo. Nieko blogo!“

Sportininkas atmeta užuominas, kad jis išdavė savo šalį susidraugaudamas su diktatoriumi, kurio režimo retorika apibūdina Jungtines Valstijas kaip mirtiną priešą.

„Aš myliu Ameriką Aš myliu savo šalį, - tikino D. Rodmanas. - Niekada nepakenkčiau savo šaliai“.

Pinigų iš Šiaurės Korėjos negavo

Vienas kartu su D. Rodmanu į šią kelionę vykusių kolegų Charlesas Smithas tikino, kad buvusiems NBA žaidėjams represyvinis Šiaurės Korėjos režimas pinigų už tai nemokėjo.

„Tikrai ne. Manau, kad esu pakankamai sumanus, jog suprasčiau dinamiką, ypač imant dolerius iš Šiaurės Korėjos. Ne, mums Šiaurės Korėja nieko nemokėjo“, - pareiškė Ch. Smithas, duodamas išskirtinį interviu „New Day Sunday“.

Po devynių sezonų 1997 metais iš NBA pasitraukęs Ch. Smithas teigė, kad krepšinio ambasadoriais tapusiems buvusiems NBA žaidėjams kelionės išlaidas padengė viena Airijos interneto lažybų bendrovė ir dokumentinio filmo kūrėjai.

Praėjusį mėnesį airių bendrovė „Paddy Power“ pranešė atšaukianti savo pavadinimą iš D. Rodmano projekto. Tai padaryti ją paskatino Kim Jong Uno dėdei Jang Song Thaekui (Čan Son Tekui) įvykdyta mirties bausmė. Tačiau ji taip pat patikino, kad laikysis „sutartinių įsipareigojimų“ komandai.
Kalbėdamas Pekino oro uoste, Ch. Smithas tikino, kad esmė slypi ne piniguose. Jis tai vertina kaip galimybę apsilankyti atsiskyrusioje šalyje bei apsikeisti kultūrine informacija su kitais sportininkais ir tos šalies piliečiais. Buvusi NBA žvaigždė šios kelionės nevertina kaip gimtadienio dovanos Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui.

„Buvo nustatyta tokia data. Aš nežinojau, kad jo gimtadienis. Kai sužinojau, kad tai jo gimtadienis, man buvo nesvarbu“, - aiškino Ch. Smithas.


Nelaisvėje laikomas amerikietis

Ch. Smithas tikino užjaučiantis D. Rodmaną, paprašiusį jo padėti organizuoti šią kelionę. „Mačiau didėjantį spaudimą. Mačiau, kaip jis keičiasi ir buvo labai sunku jį ir visus išlaikyti kartu, kai prasidėjo diskusijos dėl kelionės į Šiaurės Korėja“, - toliau aiškino Ch. Smithas.

Buvusių NBA žaidėjų kelionė sulaukė kritikos dar ir dėl to, kad Šiaurės Korėja nelaisvėje tebelaiko JAV pilietį Kennetha Bae, kuris pernai metais buvo nuteistas 15 metų darbo stovyklose. Jis apkaltintas „priešiškų veiksnų“ planavimu siekiant nuversti vyriausybę.

Kai kurie apžvalgininkai svarstė, ar žaidėjai pasisakys už jo išlaisvinimą, tačiau jie to nepadarė. Bent jau viešai.

„Mes ten vykome ne dėl to. Mes vykome ten daryti tai, ką paprastai darome. Būti skirtingų kultūrų ambasadoriais ir panaudoti krepšinį kaip tiltą mainams“ - pareiškė Ch. Smithas.