Šį griežtą atkirtį Briuselis išsakė praėjus dienai po to, kai Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas vėl pakartojo, kad išstojimo spalio 31 dieną be susitarimo atveju Didžioji Britanija būtų laisva nuo bet kokių finansinių įsipareigojimų blokui.
Europai skaičiuojant minutes iki „Brexit“ termino galo ir nerimui dėl išstojimo be susitarimo vis augant, B. Johnsonas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį susiginčijo didžiojo septyneto (G7) konferencijoje, kai Didžiosios Britanijos premjeras pareikalavo, kad dabartinis „Brexit“ susitarimas su ES būtų pakeistas.
Paklaustas, ar ES, norėdama atsiimti pinigus, paduotų Didžiąją Britaniją į teismą, Europos Komisijos atstovas pabrėžė: būsimieji Didžiosios Britanijos ir likusių 27 ES šalių prekybos santykiai gali atsidurti labai grėsmingoje padėtyje ir to galima išvengti tik Londonui susimokėjus atitinkamą sumą.
„Kaip teigėme jau daug kartų, visi įsipareigojimai, kuriuos yra prisiėmusios 28 šalys narės, turi būti atitinkamai gerbiami, to paties tikimės ir išstojimo be susitarimo atveju, kai iš Didžiosios Britanijos bus tikimasi vykdyti visus įsipareigojimus, kuriuos ji priėmė dar būdama ES narė, – reporteriams sakė Europos Komisijos atstovė Mina Andreeva. – Vietoj grasinimo teisiniais veiksmais, svarbiau yra pabrėžti susitarimo dėl sąlygų reikšmę. Tik tai padės įtvirtinti naujus pasitikėjimu grindžiamus santykius.
Daugiau nei dvidešimt metų Europos Vadovų Tarybos teisinėms operacijoms vadovavęs Jeanas-Claude'as Piris tviterio paskyroje rašė: „Jei Didžioji Britanija atsisakys ES sumokėti savo skolą, tada ES šalys jokiu būdu nesutiks tartis dėl prekybos susitarimo tarp ES ir Londono“.
B. Johnsonas pakartotinai teigė, kad jei šalis ES bloką paliks be susitarimo, jai nereikės mokėti 39 milijardų svarų (43 milijardų eurų) išsiskyrimo skolos, dėl kurios susiderėjo jo pirmtakė Theresa May. Jis sekmadienį vėl tvirtino tą patį, britų transliuotojo ITV reporteriams minėdamas, kad šalis „griežtai šnekant, nebebūtų skolinga“ ir jo vyriausybei liktų didelė suma pinigų, kurią ji galėtų išleisti kitiems dalykams.
Dauningo gatvės atstovai vengė sakyti, kiek Didžioji Britanija sutiktų mokėti, jei būtų pakeistos susitarimo sąlygos, nors pirmadienį „The Times“ laikraštyje išspausdintoje ataskaitoje buvo minima 7 milijardų svarų suma.
Praėjusią savaitę vienas prancūzų pareigūnas perspėjo Londoną negalvoti, kad „jeigu nėra sutarties, man nereikės mokėti“. Pasak pareigūno, „nėra tokios burtų lazdelės, galinčios pradangintų šią sąskaitą“.
B. Jonhnsonas nepalaužiamai laikosi pozicijos, kad Th. May pasiektas ir tris kartus Bendruomenių Rūmų atmestas „Brexit“ susitarimas yra nepriimtinas ir turi būti pataisytas. Jo ypač netenkina susitarimu numatyta apsidraudžiamoji priemonė (backstop), turinti užtikrinti, kad JK išstojus iš ES nebūtų atnaujinti muitinės tikrinimai prie sienos tarp Bendrijos nare liekančios Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos.
B. Johnsonas šį mechanizmą laiko „antidemokratišku“ ir metančiu iššūkį Britanijos suverenitetui, nes jis reikalauja, kad Londonas pereinamuoju laikotarpiu laikytųsi Bendrijos taisyklių.