Jie teigia, kad toks poelgis paskatins ekstremistus raginti stoti į šventąjį karą ir privers suabejoti Jungtinėmis Valstijomis kaip tinkamu tarpininku taikos procese.
„Tokie pareiškimai naudingi tik ekstremistų organizacijoms, norinčioms kariauti religinius karus, galinčius nualinti visą regioną. Regione šiuo metu ir taip vyksta istoriniai lūžiai, kurie gali baigtis nesibaigiančiais karais, apie kuriuos jau ne kartą perspėjome ir kuriems priešintis visus skatinome“, – po žinios iš amerikiečių pareiškė Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas.
„D. Trumpo sprendimas reiškia, kad Jungtinės Valstijos greičiausiai nebeatliks jokio svarbaus vaidmens taikos procese“, – sako Palestinos išsivadavimo organizacijos generalinis sekretorius Saebas Erekatas.
„Prezidentas Trumpas niekais pavertė bet kokią dviejų valstybių sprendimo galimybę“, – konstatuoja S. Erekatas, kuris yra ir vyriausiasis Palestinos derybininkas taikos procese.
„Šį vakarą prezidentas Trumpas padarė didžiausią klaidą savo gyvenime. Užuot skatinęs visas suinteresuotas šalis kartu susėsti prie derybų stalo ir ieškoti sprendimų gera valia, jis diktuoja savo sąlygas“, – CNN sakė S. Erekatas.
Izraelio valdžia padarė viską, kad būtų sunaikinta paskutinė dviejų valstybių sprendimo galimybė, teigia generalinis Palestinos išsivadavimo organizacijos sekretorius.
Renkasi JT Saugumo Taryba
Jungtinėms Valstijoms pripažinus Jeruzalę Izraelio sostine, penktadienį į neeilinį posėdį renkasi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Susitikimas rengiamas 8 šalių prašymu. Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pripažino Jeruzalę Izraelio sostine ir paskelbė, kad ten iš Tel Avivo perkelia Amerikos ambasadą.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu giria, pasak jo, „istorinį“ Jungtinių Valstijų prezidento žingsnį kaip „drąsų ir teisingą“. Tuo metu Palestinos vadovas Mahmoudas Abbasas D. Trumpo sprendimą vadina apgailėtinu, sakydamas, kad Jungtinės Valstijos nebegalės būti taikos tarpininkės. Britų premjerė pareiškė nepritarianti tokiam Vašingtono žingsniui, nes tai, anot jos, neduos naudos siekti taikos regione.
Prancūzijos prezidentas pareiškė apgailestavimą, O Europos Sąjungos diplomatijos vadovė – rimtą susirūpinimą. Manoma, kad šis D. Trumpo sprendimas gali išprovokuoti naujų neramumų. Dauguma šalių mano, kad Jeruzalė Izraelio sostine gali būti pripažinta tik derantis su palestiniečiais, kurie šį miestą taip pat laiko savo sostine.
Pasaulio reakcija
Pasaulio bendrija su dideliu susirūpinimu reaguoja į D. Trumpo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Penktadienį į skubų posėdį šia tema rinksis Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba. Jo paprašė veto teisę Taryboje turinčios Prancūzija ir Didžioji Britanija, taip pat kitos narės.
Vašingtono sąjungininkė Saudo Arabija paragino JAV atšaukti sprendimą.
Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu kalbėjo apie „istorinę dieną Jeruzalei“.
Jeruzalė yra viena kebliausių problemų pasaulio politikoje ir vienas svarbiausių ginčytinų klausimų dešimtmečius trunkančiame konflikte tarp Izraelio ir palestiniečių. Palestiniečiai siekia, kad arabiškoji rytinė miesto dalis taptų būsimos Palestinos valstybės sostine.
„Amerikiečių vyriausybė šiuo pareiškimu nusprendė pažeisti visas tarptautines ir dvišales rezoliucijas ir susitarimus“, - sakė palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas. Palestiniečiai paragino ketvirtadienį rengti visuotinį streiką ir mitingus.
„Šis neracionalus ir provokacinis sprendimas sukels dar vieną intifadą bei daugiau ekstremizmo ir smurto“, - sakoma Irano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Radikalus islamo judėjimas „Hamas“ pareiškė, kad palestiniečių tauta reaguos deramai. Vienas „Hamas“ lyderių atvirai kalbėjo apie „karo paskelbimą“.
Turkija apkaltino D. Trumpą laužant tarptautinę teisę.
Su nerimu į D. Trampo sprendimą reagavo ir vyriausybės Europoje. „Aš manau, jog jame (D. Trumpo sprendime) iš tikrųjų yra rizikos, kad ir taip sudėtinga padėtis ten, Artimuosiuose Rytuose, ir konflikte tarp Izraelio ir palestiniečių dabar dar labiau paaštrės“, - sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel per savo atstovą Steffeną Seibertą pabrėžė, kad „Vokietija neremia šios pozicijos“. Dėl Jeruzalės statuso esą turi būti susitarta derantis dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjo dar aiškiau: „Šis sprendimas pažeidžia tarptautinę teisę ir visas JT rezoliucijas“.
DELFI primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį pripažino ginčijamą Jeruzalės miestą Izraelio sostine, o šis istorinis sprendimas atšaukia kelių ankstesnių dešimtmečių Amerikos politiką ir gali sukelti naują smurto protrūkį Artimuosiuose rytuose.
„Nusprendžiau, kad laikas oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine“, – JAV lyderis sakė savo kalboje iš Baltųjų rūmų.
„Taip padaryti – teisinga“, – pridūrė jis.
Šis pareiškimas priverčia suabejoti septynis dešimtmečius sąmoningai diplomatiškai neapibrėžtu šio šventojo miesto statusu. Teisę jį kontroliuoti triukšmingai savinasi ir izraeliečiai, ir palestiniečiai.
Dėl šio pareiškimo supyko daug JAV sąjungininkų ir Artimųjų Rytų šalių lyderių, mėginančių rasti subalansuotą atsaką ir tebesitikinčių, kad šiame neramiame regione neatsinaujins kraujo liejimas.
Popiežius Pranciškus prisidėjo prie virtinės lyderių, perspėjusių, kad ši istorinė klaida gali išprovokuoti smurto proveržį.
„Negaliu nutildyti savo didelio susirūpinimo dėl pastarosiomis dienomis susiklosčiusios padėties. Tuo pat metu tvirtai raginu visus gerbti šio miesto status quo pagal atitinkamas Jungtinių Tautų rezoliucijas“, – per savaitinį kreipimąsi sakė pontifikas, ankstesnę dieną pasikalbėjęs telefonu su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu.
Pranciškus pridūrė, kad išsaugoti esamą padėtį yra svarbu, norint „išvengti naujų įtampos elementų ir šiaip nepastoviame pasaulyje, kankinamame daugybės žiaurių konfliktų“.
D. Trumpą šio žingsnio neatlikti taip pat ragino Saudo Arabijos, Egipto, Jordanijos, Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos ir Turkijos lyderiai.
„Trys įniršio dienos“
JAV ambasados perkėlimo procesas tikriausiai truks ne vienerius, bet D. Trumpo sprendimo padariniai turbūt pasijus labai greitai.
Gazos Ruože šimtai palestiniečių degino JAV ir Izraelio vėliavas bei D. Trumpo nuotraukas. Vakarų Kranto mieste Hebrone irgi prasiveržė susirėmimai, bet jie buvo gana nedideli.
Dar prieš paskelbiant D. Trumpo apsisprendimą „Hamas“ pagrasino pradėti naują intifadą – palestiniečių sukilimą.
Palestiniečiai ragino nuo trečiadienio pradėti tris dienas truksiančius protestus – „įniršio dienas“.
Numatant, kad gali kilti neramumų, JAV vyriausybės pareigūnams ir jų šeimoms buvo liepta vengti lankytis Jeruzalės senamiestyje ir Vakarų Krante, nors ten padėtis trečiadienį buvo gana rami.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gruodžio 13 dieną šaukia Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) šalių viršūnių susitikimą Stambule. Ši organizacija turi „pademonstruoti bendrą islamo valstybių pozicija“, sakė jis.
„Toks žingsnis tik pasitarnaus teroristų grupuotėms“, – R. T. Erdoganas sakė Ankaroje per bendrą spaudos konferenciją su Jordanijos karaliumi Abdullah II.
Jordanija ir palestiniečiai taip pat paragino Kaire skubiai sušaukti Arabų Lygos susitikimą.
Taika tebėra įmanoma, sako JAV
Dauguma tarptautinės bendruomenės narių oficialiai nepripažįsta Jeruzalės Izraelio sostine ir tvirtina, kad šis klausimas gali būti išspręstas tik derybomis.
Baltieji rūmai argumentuoja, kad šis žingsnis iš anksto nelemia galutinės derybų baigties ir kad jis atspindėtų tikrovę, jog Vakarų Jeruzalė yra ir išliks Izraelio dalis pagal bet kokį susitarimą.
Kritikai savo ruožtu teigia, kad D. Trumpo požiūris gali sužlugdyti jo paties pastangas tarpininkauti Artimųjų Rytų taikos procesui, taip pat iš naujo įžiebti konflikto liepsną regione, jau dabar krečiamame krizių Libane, Sirijoje, Irake, Jemene ir Katare.
Rytinę Jeruzalės dalį, kurioje gyveno daugiausiai arabai, Izraelis užėmė 1967 metais per Šešių dienų karą ir vėliau šią teritoriją aneksavo, paskelbęs visą miestą savo nedaloma sostine.
Tačiau palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.
D. Trumpas buvo spaudžiamas imtis veiksmų dėl ambasados pagal 1995 metų įstatymą, skelbiantį, kad Jeruzalė „turėtų būti pripažinta Izraelio Valstybės sostine“ ir kad Amerikos atstovybė turėtų būti ten perkelta.
Ankstesni JAV prezidentai kas šešis mėnesius dėl „nacionalinio saugumo“ priežasčių atnaujindavo atsisakymo vykdyti šį įstatymą dokumentą.
Ginčai dėl Jeruzalės statuso ir jos šventųjų vietų sergėjimo teisių per pastaruosius dešimtmečius sužlugdė jau kelis Artimųjų Rytų taikos planus.
