Šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė pergalę referendume, kurio rezultatai, regis, suteiktų jam beveik nevaržomas galias, informuoja BBC.
Tačiau tarptautiniai stebėtojai pirmadienį paskelbė, kad sekmadienį įvykusio referendumo kampanijos metu buvo sudarytos „nevienodos sąlygos“, o balsų skaičiavimo proceso pabaigoje buvo atlikta procedūrinių pakeitimų. Kritikuojantieji referendumą įspėjo, kad jis mažina Turkijos šansus prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).
Prezidentas
Prezidentas R. T. Erdoganas sakydamas pergalės kalbą pabrėžė, kad Turkija balsavo ne šiaip dėl eilinio ar paprasto pakeitimo. „Pirmą kartą Turkijos istorijoje Turkijos žmonės balsavo už svarbų konstitucinį pakeitimą. Praeityje parlamentas sprendė, ar įvesti į konstituciją pataisų, o šiandien pirmą kartą žmonės išsakė savo valią referendume, tai pirmas kartas mūsų istorijoje ir tai labai svarbu“, – sakė jis.
Jis pareiškė, kad prie sėkmės didele dalimi prisidėjo balsuojantieji užsienyje. „Norėtume, kad kitos šalys ir institucijos parodytų pagarbą tautos sprendimui“, – sakė Turkijos prezidentas.
Opozicija
Pagrindinė opozicinė Respublikos liaudies partija (CHP) reikalauja perskaičiuoti balsus. Partijos lyderio pavaduotojas Bulentas Tezcanas pasmerkė procesinius „pažeidimus“ ir pusantro milijono neantspauduotų biuletenių. Partija išplatino filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip pareigūnai deda antspaudus ant biuletenių, prasidėjus balsų skaičiavimui.
B. Tezcanas pareiškė – jei nebus ištaisyti pažeidimai, vyks rimta diskusija dėl (referendumo) teisėtumo.
Turkijos prokurdiška Liaudies demokratinė partija (HDP), kurios du lyderiai atsidūrė už grotų prezidento R. T. Erdogano valdymo metu, sakė, kad referendumo rezultatai nebus teisėti, kol nebus pateiktas apeliacinis skundas.
„Referendumas buvo surengtas nepaprastosios padėties sąlygomis, o kitos engėjiškos priemonės meta šešėlį bei kelia klausimą dėl balsavimo teisėtumo“, – žurnalistams sakė partijos atstovas spaudai Osmanas Baydemiras.
Iš šalies priverstas išvykti Turkijos prezidento kritikas Canas Dundaras, buvęs turkų laikraščio „Cumhuriyet“ vyriausiasis redaktorius sakė vokiečių laikraščiui „Die Welt“, kad tai bus Pyro pergalė, žyminti „Erdogano eros pabaigos pradžią“. Jo teigimu, net su žiniasklaida, kuri beveik visa palaikė atsakymą „Taip“ (konstitucijos pataisas, įtvirtinančias dar didesnes prezidento galias ir paversiančias Turkijos valdymo sistemą prezidentine), dauguma vis tik yra labai nedidelė.
Ultranacionalistai
Opozicinėje Nacionalistų judėjimo partijoje (MHP) kilo nesutarimų dėl referendumo, buvo pašalintas partijos narys Meralas Akseneris, kuris tapo vienu iš aktyviausių nepritarimo konstitucijos pataisoms šalininkų.
Pritariantiems konstitucijos pataisoms vadovavęs partijos lyderis Devletas Bahcelis teigė, kad rezultatas – be abejonės, sėkmingas pasiekimas, kuris turi būti gerbiamas.
M. Akseneris referendumo rezultatus ginčija.
Stebėtojai
Vieni iš griežčiausių kritikų buvo nedidelė tarptautinių stebėtojų komanda. „Apskritai referendumas neatitiko Europos Tarybos standartų“, – sakė Europos Tarybos parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovas Cezaris Florinas Preda.
Nepritarimo priežastys:
Turkijoje tebesant įvestai nepaprastajai padėčiai, buvo suvaržytos pagrindinės žmogaus laisvės.
Valdžia neužtikrino balsuotojams nešališkos ar subalansuotos informacijos.
Ant balsavimo biuletenių nebuvo 18 (pataisų) pasiūlymų, reikėjo pažymėti vieną iš dviejų atsakymų – „Taip“ arba „Ne“.
Aukščiausio rango pareigūnai prilygino pasirinkusius atsakymą „Ne“ palaikantiems teroristus.
Dėl žurnalistų suėmimų, žiniasklaidos leidinių uždarymo paplito cenzūravimas.
Reakcijos už Turkijos sienų
Užsienyje balsavusių už šalies vadovo galių padidinimą turkų buvo kur kas daugiau nei pačioje šalyje – 59 proc.
Vokietijoje, kurioje turkų bendruomenė – didžiausia ES, 63 proc. balsavo „Taip“. Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrame su užsienio reikalų ministru Sigmaru Gabrieliu pranešime įspėjo, kad referendumo rezultatai „rodo, kaip giliai susiskaldžiusi yra Turkijos visuomenė, o tai – didelė atsakomybė Turkijos valdžiai ir asmeniškai prezidentui R. T. Erdoganui“.
Vokietijos Turkų bendruomenės vadovas Gokay Sofuoglu sakė, kad partijos ir organizacijos Vokietijoje turi rasti būdų, kaip „sumaniau pasiekti žmones, kurie gyvena laisvėje Vokietijoje ir vis tik nori autokratijos žmonėms Turkijoje“.
Durys į ES „tvirtai ir tikrai uždarytos“
Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas sakė, kad referendumo rezultatai – „aiškus signalas prieš Europos Sąjungą“. Fantazija dėl Turkijos siekio prisijungti prie ES turi baigtis, pareiškė jis.
A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) viena iš lyderių Julia Klockner sakė, kad durys į ES „tvirtai ir tikrai uždarytos“ ir paragino nutraukti milijardų eurų paramą Turkijos siekiui prisijungti prie ES.
Europos Komisija paragino Turkiją siekti kiek įmanoma didesnio sutarimo, įvedant konstitucines pataisas. Ji akcentavo procedūrinius pažeidimus ir pareiškė laukianti tarptautinių stebėtojų įvertinimo.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas, sakydamas kalbą po referendumo, teigė peržiūrėsiantis mirties bausmės sustabdymą Turkijoje. Tai ne tik padarytų galą Turkijos siekiui įstoti į ES, bet ir prieštarautų ET siekiui panaikinti mirties bausmę.
Prancūzijos prezidento spaudos tarnyba įspėjo – referendumas dėl mirties bausmės atgaivinimo akivaizdžiai kirstųsi su vertybėmis ir įsipareigojimais, su kuriais Turkija sutiko, prisijungdama prie Europos Tarybos. Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani išsakė nerimą socialiniame tinklalapyje „Twitter“.
