Apie 27 000 britų atostogautojų savaitgalį ir pirmadienį buvo priversti pirma laiko išvykti iš Portugalijos, nes priešingu atveju jų gimtinėje būtų laukęs privalomas 10 dienų karantinas. Apie tai antradienį rašo laikraštis „Público“, remdamasis Portugalijos Algarvės regiono turizmo asociacijos prezidentu. Daugelis skundėsi, kad turėjo sutrumpinti atostogas ir pirkti brangius bilietus atgal, pranešė BBC.
Pirmadienį iš Faro uosto Algarvėje įvyko 39 skrydžiai į Didžiąją Britaniją – beveik dvigubai daugiau, negu būna įprastą dieną.
Turistai į Didžiąją Britaniją turėjo sugrįžti iki antradienio 4 valandos ryto, nes kitu atveju jiems tektų izoliuotis namuose 10 dienų. Tokie pokyčiai buvo įvesti po to, kai Didžiosios Britanijos vyriausybė nusprendė pašalinti Portugaliją iš COVID-19 žaliosios kelionių zonos.
Turistai, suskubę grįžti į Didžiąją Britaniją, sunkiai galėjo gauti skrydžio bilietų – dauguma vietų lėktuvuose jau buvo išgraibstytos, o tos, kurios dar likusios, buvo parduodamos už išpūstą kainą.
„Ryanair“, pavyzdžiui, už pirmadienio skrydį iš Faro į Bornmutą prašė 285 svarų, nors trečiadienį toks skrydis kainuoja vos 17 svarų.
„EasyJet“ pirmadienio skrydžiai iš Faro į Gatviką kainavo 227 svarus, nors jau kitą dieną, antradienį, jie kainuoja tik 53 svarus.
Turistai Algarvėje taip pat pranešė susidūrę su sunkumais prieš skrydį atliekant COVID-19 testus – iš visų žmonių, atvykstančių į Didžiąją Britaniją, jų reikalauja šalies vyriausybė.
Daugybė turistų ir kelionių agentūrų neslėpė pykčio, kai praėjusį ketvirtadienį buvo paskelbta, kad Portugalija bus priskirta geltonajai zonai: tai paaiškėjo vos po 17 dienų, kai Didžioji Britanija panaikino draudimą atostogauti užsienyje.
Portugalijos pareigūnai taip pat svarstė, kodėl Didžioji Britanija populiarią atostogų kryptį nusprendė išbraukti iš žaliosios zonos valstybių sąrašo ir perkelti į geltonąją. Jie teigė „negalintys suprasti tokios logikos“.
O Didžiosios Britanijos Transporto departamentas tvirtina, kad padėtis šalyje „reikalauja skubių veiksmų, kad būtų apsaugoti rezultatai, kuriuos padėjo pasiekti vakcinacija“.
Jis nurodo, kad teigiamų koronaviruso testų rezultatų skaičius Portugalijoje beveik padvigubėjo, kai prieš keturias savaites buvo sudarytos kelionių zonos.
Atskiri Didžiosios Britanijos sistemos „Test and Trace“ duomenys rodo, kad iš 200 žmonių, kurie atvyko iš Portugalijos ir gegužės 6–19 dienomis pasidarė testus, trys asmenys buvo apsikrėtę COVID-19.
Šokas turistams
Išvarginti nekonkretumo ir viena kitai prieštaraujančių žinučių, britų turistai, besimėgaujantys saule Portugalijoje, piktai ir nepatikliai sureagavo į jų gimtosios šalies sprendimą vėl įvesti karantino režimą keliautojams, sugrįžusiems iš šios populiarios atostogų šalies Europoje, rašo „Reuters“.
„Tiesiog neįtikėtina yra įtraukti šalį į žaliųjų valstybių sąrašą ir tada, praėjus vos trims savaitėms, vėl iš jo išbraukti“, – BBC citavo vieną atostogautoją, atvykusią į Londono Gatviko oro uostą.
Norėdamas išsivaduoti iš pandeminio slogučio, Johnas Joyce‘as iš Niukaslo kartu su šeima užsisakė atostogas saulėtoje Portugalijoje, vos tik Jungtinė Karalystė nusprendė prieš tris savaites šią šalį įtraukti į užsienio šalių, kur galima vykti be apribojimų ir grįžus nesikarantinuoti, sąrašą.
„Visiems mums reikėjo poilsio, pertraukos, atokvėpio... kažkokio pokyčio po to tiek ilgai trukusio priverstinio buvimo namuose“, – sakė 44 metų britas.
Portugalija buvo vienintelė sąraše esanti šalis, turinti paplūdimį, o britai labai džiaugėsi, jog galės čia atvykti be prievolės grįžus namo karantinuotis. Tūkstančiai britų, tarp kurių ir J. Joyce‘as su šeima, suskubo krautis lagaminų.
Tik ketvirtadienį Jungtinė Karalystė pakeitė savo sprendimą dėl augančių naujų COVID-19 atvejų ir Indijoje aptiktos koronaviruso mutacijos.
„Tai kiek nesąžininga. Žmonės iškeliavo su vaikais, žmonės nusipirko atostogas, o tada tas didžiulis stresas, stresą patyriau ir aš“, – teigia akivaizdžiai susierzinęs J. Joyce‘as.
22 metų britė Charlotte Cheddle mano taip pat, ji ragina britų vyriausybę arba „visiškai uždrausti tarptautines keliones, arba deramai komunikuoti su savo žmonėmis“.
„Tai labai kvaila. Dėjome pastangas, atlikome testą privačiai. Už viską sumokėta, padarėme viską, kad tai būtų saugu“, – piktinasi mergina, kuri, grįžusi namo, bus priversta 10 dienų karantinuotis.
Britų vyriausybė populiarią atostogų kryptį ketvirtadienį vos po trijų savaičių išbraukė iš sąrašo žaliųjų šalių, iš kurių grįžus nereikia karantinuotis. Nauja tvarka įsigaliojo pirmadienį,4.00 val. ryto JK laiku.
Premjero Boriso Johnsono vyriausybė turizmo pramonės abiejose šalyse ir atostogautojų kritikuojamą žingsnį argumentavo nerimu dėl tolesnio „Deltos“ atmainos plitimo ir šiek tiek augančių infekcijos skaičių Portugalijoje.
Atmaina „Delta“ jau vyrauja Jungtinėje Karalystėje. O Portugalijoje užregistruota tik nedaug jos atvejų.
Dar sausį Portugalijoje, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, vienu metu buvo užregistruoti didžiausi COVID-19 skaičiai pasaulyje. Šalis tada įvedė griežtą karantiną ir skaičius greitai sumažino. Tačiau pastaruoju metu vėl šiek tiek daugėja atvejų. Septynių dienų sergamumo rodiklis šiuo metu siekia 40 atvejų 100 000 gyventojų.
Ekspertas: artėja trečioji banga
Buvęs Jungtinės Karalystės vyriausybės patarėjas mokslo klausimais sako, kad dabartiniai naujų COVID-19 infekcijos atvejų skaičiai įspėja apie artėjančią trečiąją viruso bangą.
„Jungtinėje Karalystėje per dieną užfiksuojama 5 300 naujų atvejų, 2 000 atvejų daugiau nei praėjusią savaitę. Diskutavome, bus ar nebus sudėtinga trečioji viruso banga; manau, nebegalime daugiau laukti, tai – įrodymas, kad artėja trečioji banga“, – „Sky News“ sakė seras Davidas Kingas.
Pasak D. Kingo, 400 infekcijos atvejų per dieną diagnozuojama tiems, kurie yra vakcinuoti dviem skiepais.
„Žinome, kad du skiepai žmonėms yra gana patikima apsauga nuo viruso. Tačiau nepamirškime, kad iš 25 naujai užsikrėtusių vienas turi abu skiepus; tai reiškia, kad per dieną susidaro 400 infekuotų, kurie jau buvo du kartus skiepyti“, – kalbėjo jis.
D. Kingas paragino ministrus atidėti nuo birželio 21 d. planuotą karantino ribojimų švelninimą Anglijoje.
„Vyriausybės teigimu, gulinčių ligoninėse skaičius gana stabilus; per dieną į ligonines paguldomi 932 pacientai, t. y. 65-iais daugiau nei praėjusią savaitę. Taigi iš tiesų skaičius nėra stabilus, jis pamažu didėja, – pabrėžė jis. – Visa tai reiškia, kad šiuo metu daugeliui žmonių reikalinga intensyvioji terapija. Labai nenoriu siūlyti, kad birželio 21 nešvelnintume karantino, visgi manau, kad dėl esamų skaičių būtų išmintingiau vyriausybei dabar pat paskelbti, jog [karantino ribojimų švelninimas] atidedamas vėlesniam laikui, jog visi ir planuotume tai po birželio 21-osios.“
„Atidėčiau kelioms savaitėms ir pažiūrėčiau, kokie būtų skaičiai. Taigi nepasakysiu, kokiam tiksliai laikotarpiui. Kaip teigė ministras pirmininkas, turime vadovautis ne datomis, o duomenimis“, – paklaustas, kokiam laikui atidėtų ribojimų švelninimą, atsakė jis.
Gydytojai baiminasi, kad pernelyg greitai atšaukus karantino ribojimus baigsis prastai, daugelis nerimauja, ar sveikatos apsaugos sistema atlaikys galimus padarinius.
Dalis medikų teigia, kad sveikatos apsaugos sistema vis dar veikia didesniu pajėgumu nei įprastai.
„Visi JK sveikatos apsaugos sistemos (NHS) atstovai šiuo metu sunerimę“, – sakė medikų teises ginančios kampanijos „EveryDoctor“ patarėja daktarė Megan Smith.
Pasak jos, NHS vis dar neatsigavusi po pirmųjų pandemijos bangų ir net menkiausias COVID-19 pacientų pagausėjimas jai būtų neįveikiamas. Dabar atvyksta pacientų, daugelis – labai sunkios būklės.
„Girdėjome, kad kai kurios ligoninės jau neberašo pacientų į eiles. Manau, reikėtų pasvarstyti, ar nevertėtų susilaikyti nuo ribojimų švelninimų ir vietoje to įvesti daugiau ribojimų. Suprantu, kad toks siūlymas nedžiugina“, – sakė ji.
Klinikinės mikrobiologijos dėstytojas Kembridžo universitete Ravi Gupta įspėjo žmones nepamiršti, kad virusas vis dar mutuoja „ir tampa atsparesnis mūsų gynybai“.
„Kuo daugiau užkratų bus pernešta, tuo didesnė tikimybė, kad išplis naujų mutacijų. Mes neužkirtome kelio naujoms infekcijoms plisti, o tai turėtume padaryti, jei ateityje norime gyventi be ribojimų. Manyčiau, nebūtų naudinga visiškai grįžti prie ankstesnio gyvenimo ritmo. Aš ir kiti mokslininkai, žinoma, norime, kad tai būtų paskutinis karantinas mūsų gyvenime, mes nenorime situacijos pablogėjimo, kuris būtų žalingas ekonomikai, žmonių verslams ir ilgalaikei visų gerovei“, – BBC laidai sakė jis.
Kaip rašė „Bloomberg“, pareigūnai šiuo metu intensyviai nagrinėja duomenis apie naująją atmainą, kuri, jų vertinimu, išplito didžiojoje šalies dalyje ir sudaro tris ketvirtadalius visų naujų užsikrėtimų. Be to, ši atmaina atrodo lengviau perduodama nei anksčiau dominuojantis variantas, įsigalėjęs praėjusių metų pabaigoje ir privertęs vyriausybę įvesti dar vieną karantiną. Naujosios atmainos atvejų kiekvieną savaitę daugėja, vis daugiau žmonių prireikia gydymo ligoninėje.
Nors Jungtinė Karalystė itin sparčiai vykdo savo vakcinacijos programą, vis labiau juntamas déjà vu įspūdis. Sprendimas atidėti planus atšaukti paskutines galiojančias karantino priemones būtų smūgis premjerui Borisui Johnsonui ir pasitikėjimui juo, kaip lyderiu. Toks sprendimas taip pat gali pakirsti optimizmą dėl ekonomikos atsigavimo, sustiprėjusį paskiepijus beveik 60 proc. populiacijos.
Vyriausybės ekspertai šiuo metu situaciją vertina taip rimtai, jog premjero išliaupsintas planas panaikinti COVID-19 fizinių kontaktų ribojimo taisykles birželio 21 dieną pakibo ant plauko. Per artimiausias dvi savaites B. Johnsonas bus priverstas vėl nuspręsti, arba pratęsti ribojimus ilgesnį laiką – taip supykdant savo partijos narius, kurie ragina greičiau grįžti prie ikivirusinio gyvenimo, – arba atšaukti suvaržymus ir sukelti trečiosios, anot mokslininkų, pražūtingos bangos riziką.
