Ekspertai priėjo išvadą, kad sandėliuojant pavojingas medžiagas buvo elgiamasi aplaidžiai. Be to, spėjama, kad cheminės medžiagos uoste buvo laikomos kelerius metus, nesiimant reikiamų atsargos priemonių.
Manoma, kad pagrindinį sprogimą sukėlė uoste laikyta amonio salietra. Tačiau įvykio vietoje dirbantys ekspertai nustatė, kad iš pradžių viename iš gretutinių angarų kilo gaisras. Vėliau liepsnos, kurių nepavyko suvaldyti, apėmė ir patalpą, kur buvo beveik 3 000 t amonio salietros. Jai detonavus įvyko katastrofa.
Artimųjų Rytų žiniasklaida pranešė, kad Beiruto uosto vadovybė pripažino supratusi, kad ten laikyti kroviniai yra pavojingi, bet nė neįsivaizdavo grėsmės rimtumo.
„Žinojome, kad tai buvo pavojingos medžiagos, bet nežinojome kokios pavojingos“, – pažymėjo uosto administracija.
Uosto vadovas taip pat pažymėjo, kad muitinės ir saugumo tarnybos pateikė prašymų likviduoti šias sprogstamąsias medžiagas ar jas eksportuoti.
„Šešerius metus laukėme, kol ši problema bus išspręsta, bet nesulaukėme jokių rezultatų“, – sakė jis.
Keletas žiniasklaidos priemonių taip pat informavo, kad, regis, sprogo ne tik ši medžiaga: pavyzdžiui, Vakarų ekspertai mano, jog taip pat užsidegė ir susprogo pirotechnika.
Naujausiais duomenimis, per antradienį popiet nugriaudėjusį sprogimą mažiausiai 113 žmonių žuvo, o dar per 4 tūkst. buvo sužeisti. Be to, dešimčių dingusių žmonių tebeieškoma.
Sprogimas apgadino pastatus pusėje miesto teritorijos, 300 tūkst. gyventojų neteko namų, o padaryta žala siekia mažiausiai 3 mlrd. dolerių (2,5 mlrd. eurų).