Vienas pirmųjų tviterio paskyroje sureagavo Bundestago gynybos komisijos pirmininko pavaduotojas, kirkščionis demokratas Henningas Otte: „Gepard“ tiekimas tėra tik dar viena dūmų uždanga, kurią perprasti nesunku: apsimesti, kad (sunkioji ginkluotė) tiekiama, bet drauge užtikrinti, kad jos nebus galima laiku panaudoti kovos lauke. Tad pasirenkama sistema, kurios apmokymas trunka ilgiausiai ir kurios tiekimo grandinė yra sudėtingiausia“. Tai, pasak politiko, yra žemas išsisukinėjimas Ukrainos žmonių sąskaita.
Ne taip aštriai, bet iš esmės panašiai įvertino ir Bundestago konservatorių frakcijos pirmininko pavaduotojas Johanas Wadephulas (CDU), ketvirtadienį duodamas interviu televizijos kanalui „Welt TV“. Politikas, pats tarnavęs priešlėktuvinėje gynyboje, sakė, jog tie tankai jam žinomi, „tai – labai kompleksiškos ginklų sistemos, reikia nemažai laiko išmokti jomis naudotis bei teisingai taktiškai jas pritaikyti, jų elektronika sudėtinga, jos turi radarų sistemą. Ir nors ukraineičių kariai geba greitai įsisavinti techniką, bet, mano vertinimu, išties gerai panaudoti tankus „Gepard“ galima išmokti tik per pusmetį“.
Būtina padėti dabar, o ne po pusės metų
Jis džiaugėsi bent tuo, kad „ledai pralaužti“ ir kad „ponas Scholzas, pereitą savaitę dar teisinęsis galimu branduoliniu karu, dabar pagaliau atvyko į realybę ir uždegė žalią šviesą“ sunkiosios ginklų sistemos tiekimui. „CDU ir CSU visas tas savaites reikalavo, ukrainiečiai maldavo, tarptautinė bendruomenė to sprendimo laukė, ir štai, pagaliau federalinė vyriausybė žengė šį reikalingą žingsnį“, – sakė krikščionių demokratų politikas.
„Ukrainai reikalinga tvari, ilgalaikė parama. Priešlėktuvinės gynybos tankai „Gepard“ tam yra tinkami, tačiau dabar reikalinga greita parama“. Drauge J. Wadephului kyla klausimas, kodėl iš visų tų tankų ir sunkiosios technikos, kurių prašė ukrainiečiai ir kuriuos sakėsi Kyjivui galinti tiekti Vokietijos ginklų pramonė, nuspręsta perduoti būtent sudėtingiausią priešlėktuvinės gynybos sistemą „Gepard“, kurią bus galima rimtai naudoti tik po pusmečio.
Juk Vokietijos gynybos pramonės kompanija „Rheinmetall“ siūlė tiekti „Leopardus“ ir „Marder“, – priminė politikas. Būtina padėti kuo skubiau, o ne po pusės metų. Nes dabar niekas negali pasakyti, kas bus po pusmečio. O štai naudotis šarvuotu transporteriu „Marder“, pasak J. Wadephulo, galima išmokti per kelias dienas. Būtent tokia ginkluotė reikalinga, kad ukrainiečiai galėtų atremti Rusijos invaziją. Deja, kaip šalies spauda prieš kurį laiką rašė, Vokietijos gynybos ministerija iš karinės pagalbos Ukrainai sąrašo išbraukė visą sunkiąją ginkluotę, įskaitant tankus „Leopard“ ir šarvuočius „Marder“, kurių ypač pageidavo Ukraina.
Trūksta ir mokytojų, ir amunicijos
Dabar Vokietijos spaudoje ne vienas kritiškas stebėtojas išsakė įtarimą, kad federalinė gynybos ministrė Christine Lambrecht (SPD) į susitikimą Amerikos Ramšteino oro pajėgų bazėje nenorėjo vykti tuščiomis rankomis, todėl Vokietijos vyriausybė šio susitikimo išvakarėse ir davė leidimą perduoti Ukrainai 30 priešlėktuvinių sistemų „Gepard“.
Ir nors antradienį Ramšteine Ch. Lambrecht pažadėjo padėti apmokyti Ukrainos karius naudotis šia sudėtinga sistema, Gynybos ministerija jau kitą dieną išreiškė abejones, pareikšdama, jog galimi bus tik „riboti“ apmokymai.
Mat, paskutiniai šio priešlėktuvinio tanko egzemplioriai Bundesverą paliko dar 2012 m. „Esama tik keleto žmonių, kurie prieš dešimt metų dar naudojosi šiuo tanku ir kurie išlaikė ankstesnių įgūdžių likučius“, su jais gal ir būtų įmanoma „įgyvendinti apmokymus“, – Gynybos ministerijos atstovą spaudai cituoja žinių televizija „n-tv“.
O dienraštis „Die Welt“, remdamasis kariniais ekspertais, nurodo: „Anksčiau, kai Bundesveras dar turėjo kariuomenės priešlėktuvinės gynybos pajėgas, priešlėktuvinis tankas „Gepard“ buvo laikomas ypatingu iššūkiu. Techninė priežiūra buvo sudėtinga, o karių mokymas naudotis ginklų sistema – ilgai trunkantis ir nelengvas.“
Lieka neatsakytas ir esminis klausimas dėl amunicijos. Remdamasis vyriausybiniais šaltiniais, laikraštis „Bild“ praneša, jog „Gepard“ gamintoja KMW šiuo metu turi tik apie 23 000 šovinių pagrindinei tanko ginkluotės sistemai, o dviems suporintiems tanko pabūklams per minutę reikia apie 1100 šovinių. Todėl, pasak laikraščio, Federalinė gynybos ministerija ir KMW šiuo metu ieško šimtų tūkstančių papildomų šovinių tankui „Gepard“: kreipiamasi į Jordaniją, Braziliją ir Katarą – šalis, kurios dar naudoja šias sistemas. Amuniciją tankui „Gepard“ gaminanti Šveicarija kol kas atsisako ją tiekti Ukrainai.
Būtina didinti spaudimą vyriausybei
Žodžiu, galiausiai išties susidaro įspūdis, kad naujausia „Gepardo“ byla – tik dar viena grandis Vokietijos išsisukinėjimų grandinėje. Trečiadienį kalbėdamas Bundestage, konservatorių frakcijos vadovo pavaduotojas J. Wadephulas priekaištavo vyriausybei dėl jos pusinių, neišbaigtų sprendimų.
„Su šia federaline vyriausybe labai sudėtinga“, – guodėsi jis ir televizijos kanalui „Welt“. Opozicijos politikas mato tik vieną išeitį: „Tiesiog reikia didinti visuomenės spaudimą“, kad vyriausybė skubiai tiektų Ukrainai tą sunkiąją ginkluotę, kurios Kyjivas prašė, ir kuria naudotis galima greitai išmokti.
„Ir visi pareiškimai apie solidarumą su Ukraina yra beverčiai, jei nedaroma to, kas reikalinga. O šioje situacijoje, kai Rusija pradėjo tokį aršų puolimą šalies rytuose ir pietuose, būtina aprūpinti Ukrainą ir sunkiaisiais ginklais. Priešingu atveju šio siaubingo karo sustabdyti nepavyks“, – sakė J. Wadephulas.
„Taip, tam tikroje fazėje reikės pereiti ir prie derynbų, – pripažįsta jis. – Bet pirma reikia pasiųsti Putinui karinį „stop“ signalą. O tai padaryti įmanoma tik su sunkiaisiais ginklais, kuriuos galima panaudoti iškart.“
O juk sustabdyti karą – „Europos bendras reikalas“, – priminė Vokietijos vyriausybei krikščionis demokratas ir pridūrė: „Norėtųsi, kad mūsų partneriams nebereikėtų mūsų stumti“.
