Naujosios Zelandijos šaunamųjų ginklų įstatymai yra liberalesni negu kaimyninės Australijos, smarkiai sugriežtinusios kontrolę po panašių žudynių 1996 metais.
J. Ardern sakė, kad 28 metų australas Brentonas Tarrantas 2017 metų lapkritį įgijo A kategorijos licenciją šaunamiesiems ginklams, leidusią jam įsigyti ginklų, penktadienį panaudotų nužudyti dešimtims musulmonų maldininkų dviejose mečetėse pietiniame Kraistčerčo mieste.
Premjerė nurodė, kad kai kurie ginklai veikiausiai buvo perdirbti, kad taptų dar pražūtingesni. Ji pridūrė, kad bus svarstoma galimybė uždrausti pusiau automatinius ginklus.
„Dėl paties fakto... kad šis asmuo įgijo licenciją ginklui ir gavo tokio pobūdžio ginklų, manau, žmonės aiškiai sieks pokyčių, ir aš įsipareigoju tai padaryti“, – J. Ardern sakė per spaudos konferenciją.
„Kol kas galiu pasakyti jums vieną dalyką – mūsų ginklų įstatymai keisis“, – pridūrė ji.
„Šįryt paprašiau mūsų agentūrų skubiai įvertinti, ar socialiniuose tinkluose arba kitur buvo kokios nors veiklos, turėjusios išprovokuoti atsaką. Šis darbas jau vykdomas“, – sakė ji.
Naujosios Zelandijos policijos asociacijos vadovas Chrisas Cahillas sveikino J. Ardern komentarus ir sakė, kad ankstesniems mėginimams griežtinti šaunamųjų ginklų įsigijimo smarkiai trukdydavo tokios reformos įnirtingi priešininkai.
„Esu įsitikinęs, kad daugelis Naujosios Zelandijos žmonių būtų priblokšti, (sužinoję), kad kas nors mūsų šalyje gali sukaupti tokį ginklų arsenalą, koks buvo rastas per šią tragediją Kraistčerče“, – sakoma jo pranešime.
„Būsimuose debatuose nėra vietos radikaliems ginklų lobistams, kurių vaidmuo buvo juntamas per ankstesnius mėginimus padaryti mūsų šalį saugesne“, – pridūrė Ch. Cahillas.
Jis atkreipė dėmesį į „karčiai ironišką“ faktą, kad įtariamasis šaulys savo tėvynėje Australijoje nebūtų galėjęs įsigyti tokių pačių ginklų.
„Instinktyvus atsakas“
Pranešama, kad mažiausiai vienas iš B. Tarranto panaudotų ginklų yra pusiau automatinis šautuvas AR-15. Tokio paties ginklai buvo panaudoti per virtinę masinių šaudynių Jungtinėse Valstijose, įskaitant 2012 metų žudynes Sendi Huko mokykloje Konektikute.
Sendi Huko aukų šeimoms neseniai buvo uždegta žalia šviesa apskųsti teismui JAV ginklų gamintoją „Remington“, esą sąmoningai reklamavusią kovinį ginklą, „visiškai netinkamą“ naudoti civiliams tikslams ir dažnai pasirenkamą kaip masinių žudymų įrankį.
Nors šaudynės Kraistčerče sukėlė pasibaisėjimą, kai kurie vietos gyventojai šeštadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad jokių drastiškų pokyčių ginklų kontrolės srityje neturėtų būti imtasi.
Naujoji Zelandija sugriežtino pusiau automatinių šautuvų įsigijimo tvarką 1992-aisiais, praėjus dvejiems metams po išpuolio pietiniame Aramoanos mieste, kai nestabilios psichikos vyras nušovė 13 žmonių.
Tačiau vėlesnės pastangos dar labiau griežtinti įstatymus, įskaitant mėginimą uždrausti pusiau automatinius ginklus, įstrigo parlamente.
Naujojoje Zelandijoje bet kuris 16 metų ar vyresnis asmuo gali prašyti išduoti licenciją šaunamiesiems ginklams, galiojančią 10 metų. Prašytojai privalo būti išklausę saugos kursą ir gavę teigiamą policijos patikrinimo išvadą.
Pagal šalies šaunamųjų ginklų įstatymą daugumos ginklų registracija neprivaloma. Dėl šios priežasties teisėsauga nežino, „kiek Naujojoje Zelandijoje yra teisėtai arba neteisėtai turimų šaunamųjų ginklų“, pernai nurodė policija.
Pagal policijos vertinimus, 2014 metais šalyje buvo iki 1,2 mln. civilių teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, tai yra, vienas ginklas teko maždaug keturiems gyventojams. Australijoje šis rodiklis yra dvigubai mažesnis.
Siekiant įsigyti pusiau automatinių ginklų, taip pat pistoletų ir kitų ribojamų ginklų, reikalinga gauti papildomų „patvirtinimų“, bet policija ir šaunamųjų ginklų ekspertai pabrėžia, kad įstatymuose esama spragų.