Rusijos karių motinos ir žmonos vis garsiau reikalauja žinių apie nežinia kur išsiųstus dalinius, o vis daugiau šeimų laidoja neaiškiomis aplinkybėmis žuvusius karius.
Iš Kostromos nežinia kur išsiųsti kariai su artimaisiais nesusisiekia jau kelias savaites.
Po Rusiją sklinda niūrios žinios, o į namus grįžta karstai su sumaitotais kūnais. Keliasdešimt moterų Kostromoje mėgino sužinoti, kas nutiko jų vyrams ir sūnums, išsiųstiems prieš kelias savaites, gavusiems žieminę aprangą, ir dingusiems.
Devyni vėliau sučiupti Ukrainoje – bent jau jų artimieji atsiduso, kad kariai gyvi. Kitų artimieji – laukia.
Šalis tai jau pergyveno prieš trisdešimt metų, kai valdžia slėpė karą Afganistane. Kaip ir tada, taip ir dabar, į Kostromą parskrido keli „kroviniai 200“. Taip ciniškai vadinami žuvę kariai. Tačiau daug moterų remia Putino politiką.
Net Rusijos prezidento patariamosios institucijos nariai pripažįsta karą.
„Kitokio žodžio nei invazija negaliu vartoti. Tai mano asmeninė nuomonė. Tiek daug žmonių kerta sieną, jie su uniformomis, ginklais, sunkiąja ginkluote. O grįžta karstuose ir registruojami tarsi mirę karinio dalinio teritorijoje“, – sako Rusijos prezidento žmogaus teisių patarėjų tarybos narė Ela Poliakova.
Ji sako, kad vien apšaudžius vilkstinę Ukrainos Donecko srityje žuvo per šimtą Rusijos karių ir 300 sužeista. Dokumentuose įrašyta, kad jie žuvo kitur.
„Baisiausia yra su desantinkais iš Pskovo. Kai laidotuvės vyko slapta, šokiravo. Gėdinga, nežinau net su kuo palyginti. Apsupta, žurnalistus muša. O vakar ir lenteles su mirusiųjų vardais nuėmė. Kad neliktų pėdsako, kad tie žmonės buvo, ir kad ten žuvo“, – sako Ela Poliakova.
Vis daugiau motinų Rusijoje sužino, kad valstybė išsižada jai tarnavusių jų sūnų.
Motinos spaudžia Rusiją
Rusijos karių žmonos ir motinos ketvirtadienį rengia demonstraciją – po to, kai pranešimai apie slaptas kariškių laidotuves smarkiai padidino spaudimą Maskvai pasakyti tiesą apie savo vaidmenį Ukrainos konflikte.
Moterys sakė, kad desantininkai iš vienos bazės Kostromoje, esančioje į šiaurę nuo Maskvos, buvo išsiųsti į karines pratybas, tada ryšys su jais nutrūko, o vėliau kai kurie jų vyrai ir sūnūs grįžo pušinėse dėžėse.
„Į Kostromą atvyko „Kargo-200“, – sakė vieno desantininko žmona Valerija Sokolova, panaudodama Rusijos kariškių terminą, reiškiantį maišus lavonams.
Pasak jos, kariškių vadai atsisakė patvirtinti, kad jų artimieji buvo nusiųsti kovoti į Ukrainą.
„Jie tik sako mums, kad jie yra ne Rusijoje“, – pridūrė V.Sokolova.
Šis atvejis primena anksčiau šiais metais reikštus oficialius paneigimus, kad Rusija nusiuntė sukarintas pajėgas į Krymą, ir buvusios Sovietų Sąjungos nenorą 1979 metais pripažinti, kad ji kariauja Afganistane.
Vašingtonas ir Kijevas ketvirtadienį apkaltino Maskvą tiesiogiai dalyvaujant kruviname konflikte Rytų Ukrainoje ir sakė, kad ten yra Rusijos karių.
Rusijos nepriklausoma žiniasklaida pranešė apie dviejų desantininkų laidotuves Rusijos šiaurės vakaruose, kurios buvo laikomos paslaptyje. Pranešimuose buvo cituojami laidotuvių dalyviai, kurie sakė, kad desantininkai žuvo Ukrainoje.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė tik tai, kad šie pranešimai studijuojami.
Vaizdo įraše – Ukrainoje žuvusių Rusijos karių laidojimo vietos ieškojusių žurnalistų užpuolimas: